Partizanų palaikai perlaidoti po šešiasdešimties metų
2012-01-17
Praėjusios Sausio 13-osios minėjimas rietaviškiams buvo išskirtinis: tądien ne tik pagerbti prieš 21-erius metus už Lietuvos laisvę prie Vilniaus televizijos bokšto nelygioje tankų ir beginklių žmonių kovoje kritę mūsų tautiečiai, tądien amžinam poilsiui Rietavo kapinėse atgulė ir prieš 60 metų - 1952 m. sausio 26 d. - Žadvainų miške žuvę Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Rambyno-Pilies būrio penkių partizanų palaikai. Nuo šiol artimieji jų atminimą galės pagerbti ne tik mintyse - pagaliau, kad ir prabėgus šešiems dešimtmečiams, jie turės tą brangų kauburėlį, prie kurio ateis parymoti, uždegti žvakelių.
Būrio vado Antano Kontrimo-Paramos, Prano Grauslio-Pavasario, Juozo Oželio-Dagilio, Antano Gedminto-Lakštučio ir Onos Juškienės-Onutės palaikai užpraėjusį rugsėjį buvo rasti Rietavo Oginskių dvaro teritorijoje atliekant archeologinius kasinėjimus. Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centrui palaikus identifikavus, jie buvo saugomi Teismo medicinos institute, o ketvirtadienį parvežti į Rietavą ir pašarvoti Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje.Lietuvos trispalvėmis apgaubtus penkis karstus, sustatytus bažnyčios viduryje, penktadienį lankė rietaviškiai, savivaldybės gyventojai, prie jų budėjo ir baltų gėlių, vainikų atnešė artimieji, garbės sargyboje stovėjo Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai.
Atėjusiųjų ir atvažiavusiųjų pagerbti partizanų prisirinko pilna bažnyčia, jie apžiūrėjo ir Rietavo Oginskių istorijos muziejaus parengtą ekspoziciją apie krašto didvyrius, dalyvavusius rezistencijos kovose, bei apie mirties pakirstuosius tą lemtingą sausio 13-ąją, klausėsi Rietavo savivaldybės kultūros centro skaitovų ir mišraus choro „Jūrava“ gedulingos kompozicijos. Eilės apie Tėvynę skambėjo lyg malda žuvusiesiems, o Maironio „Lietuva brangi“ - lyg himnas, kurio klausytasi net atsistojus.
Mišias aukojo Telšių vyskupas Jonas Boruta, atsisveikinimo žodžius tarė Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis, Seimo narys Jurgis Razma, krašto apsaugos viceministras Mykolas Juozapavičius, Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis, kuris trumpai papasakojo šių partizanų žuvimo aplinkybes - trys jų buvo sužaloti kovų metu, du, supratę, jog keliems priešintis šimtinėms okupantų pajėgoms nebėra prasmės, nusišovė.
Penkių partizanų artimųjų vardu už palaikų grąžinimą bei pagerbimą dėkojo Žadvainų pagrindinės mokyklos mokytoja Vida Ringienė, kad šie partizanai pagaliau sulaukė krikščioniško palaidojimo džiaugėsi Irena Montvydaitė-Giedraitienė (Lietuvos laisvės armijos pradininko ir paskutinio žuvusio jos kario, Žemaičių apygardos vado Vlado Montvydo-Žemaičio dukra), kuri viliasi, kad kada nors bus rasti ir jos tėčio palaikai, Lietuvos nepriklausomybės gynimo sausio 13-osios brolijos Rietavo skyriaus vardu kalbėjo ir didžiausia tragedija dvasinį genocidą vadino Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas.
Skambant varpams ir gedulingiems orkestro maršams, pašventinti partizanų karstai išlydėti į kapines. Nuėmus nuo karstų Lietuvos vėliavas ir perdavus artimiesiems, palaikai nuleisti į bendrą duobę, ant jų krito artimųjų žeriamos žemių saujos, į orą paleisti žuvusiuosius pagerbiantys šūviai.
Rietavo kapinėse penkių partizanų palaikai atgulė prie ten jau gulinčių to paties likimo trylikos sesių ir brolių. Dabar jie palaidoti krikščioniškai, dabar, kaip ir dera, pagerbti, dabar jau ilsėsis amžiams.
| Komentarai (4) |
Komentaras



