Praė­ju­sios Sau­sio 13-osios mi­nė­ji­mas rie­ta­viš­kiams bu­vo iš­skir­ti­nis: tą­dien ne tik pa­gerb­ti prieš 21-erius me­tus už Lie­tu­vos lais­vę prie Vil­niaus te­le­vi­zi­jos bokš­to ne­ly­gio­je tan­kų ir be­gink­lių žmo­nių ko­vo­je kri­tę mū­sų tau­tie­čiai, tą­dien am­ži­nam poil­siui Rie­ta­vo ka­pi­nė­se at­gu­lė ir prieš 60 me­tų - 1952 m. sau­sio 26 d. - Žad­vai­nų miš­ke žu­vę Bu­ti­gei­džio rink­ti­nės Da­riaus tė­vū­ni­jos Ram­by­no-Pi­lies bū­rio pen­kių par­ti­za­nų pa­lai­kai. Nuo šiol ar­ti­mie­ji jų at­mi­ni­mą ga­lės pa­gerb­ti ne tik min­ty­se - pa­ga­liau, kad ir pra­bė­gus še­šiems de­šimt­me­čiams, jie tu­rės tą bran­gų kau­bu­rė­lį, prie ku­rio ateis pa­ry­mo­ti, už­deg­ti žva­ke­lių. Bū­rio va­do An­ta­no Kont­ri­mo-Pa­ra­mos, Pra­no Graus­lio-Pa­va­sa­rio, Juo­zo Ože­lio-Da­gi­lio, An­ta­no Ged­min­to-Lakš­tu­čio ir Onos Juš­kie­nės-Onu­tės pa­lai­kai už­praė­ju­sį rug­sė­jį bu­vo ras­ti Rie­ta­vo Ogins­kių dva­ro te­ri­to­ri­jo­je at­lie­kant ar­cheo­lo­gi­nius ka­si­nė­ji­mus. Lie­tu­vos ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cent­rui pa­lai­kus iden­ti­fi­ka­vus, jie bu­vo sau­go­mi Teis­mo me­di­ci­nos ins­ti­tu­te, o ket­vir­ta­die­nį par­vež­ti į Rie­ta­vą ir pa­šar­vo­ti Šv. ar­kan­ge­lo My­ko­lo baž­ny­čio­je.
Lie­tu­vos tris­pal­vė­mis ap­gaub­tus pen­kis kars­tus, su­sta­ty­tus baž­ny­čios vi­du­ry­je, penk­ta­die­nį lan­kė rie­ta­viš­kiai, sa­vi­val­dy­bės gy­ven­to­jai, prie jų bu­dė­jo ir bal­tų gė­lių, vai­ni­kų at­ne­šė ar­ti­mie­ji, gar­bės sar­gy­bo­je sto­vė­jo Kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­gų ka­riai.
Atė­ju­sių­jų ir at­va­žia­vu­sių­jų pa­gerb­ti par­ti­za­nų pri­si­rin­ko pil­na baž­ny­čia, jie ap­žiū­rė­jo ir Rie­ta­vo Ogins­kių is­to­ri­jos mu­zie­jaus pa­reng­tą eks­po­zi­ci­ją apie kraš­to did­vy­rius, da­ly­va­vu­sius re­zis­ten­ci­jos ko­vo­se, bei apie mir­ties pa­kirs­tuo­sius tą lem­tin­gą sau­sio 13-ąją, klau­sė­si Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės kul­tū­ros cent­ro skai­to­vų ir miš­raus cho­ro „Jū­ra­va“ ge­du­lin­gos kom­po­zi­ci­jos. Ei­lės apie Tė­vy­nę skam­bė­jo lyg mal­da žu­vu­sie­siems, o Mai­ro­nio „Lie­tu­va bran­gi“ - lyg him­nas, ku­rio klau­sy­ta­si net at­si­sto­jus.
Mi­šias au­ko­jo Tel­šių vys­ku­pas Jo­nas Bo­ru­ta, at­si­svei­ki­ni­mo žo­džius ta­rė Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės me­ras An­ta­nas Čer­nec­kis, Sei­mo na­rys Jur­gis Raz­ma, kraš­to ap­sau­gos vi­ce­mi­nist­ras My­ko­las Juo­za­pa­vi­čius, Genocido aukų muziejaus di­rek­to­rius Eugenijus Peikštenis, ku­ris trum­pai pa­pa­sa­ko­jo šių par­ti­za­nų žu­vi­mo ap­lin­ky­bes - trys jų bu­vo su­ža­lo­ti ko­vų me­tu, du, su­pra­tę, jog ke­liems prie­šin­tis šim­ti­nėms oku­pan­tų pa­jė­goms ne­bė­ra pra­smės, nu­si­šo­vė.
Pen­kių par­ti­za­nų ar­ti­mų­jų var­du už pa­lai­kų grą­ži­ni­mą bei pa­ger­bi­mą dė­ko­jo Žad­vai­nų pa­grin­di­nės mo­kyk­los mo­ky­to­ja Vi­da Rin­gie­nė, kad šie par­ti­za­nai pa­ga­liau su­lau­kė krikš­čio­niš­ko pa­lai­do­ji­mo džiau­gė­si Ire­na Mont­vy­dai­tė-Gied­rai­tie­nė (Lie­tu­vos lais­vės ar­mi­jos pra­di­nin­ko ir pa­sku­ti­nio žu­vu­sio jos ka­rio, Že­mai­čių apy­gar­dos va­do Vla­do Mont­vy­do-Že­mai­čio duk­ra), ku­ri vi­lia­si, kad ka­da nors bus ras­ti ir jos tė­čio pa­lai­kai, Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės gy­ni­mo sau­sio 13-osios bro­li­jos Rie­ta­vo sky­riaus var­du kal­bė­jo ir di­džiau­sia tra­ge­di­ja dva­si­nį ge­no­ci­dą va­di­no Ogins­kių kul­tū­ros is­to­ri­jos mu­zie­jaus di­rek­to­rius Vy­tas Rut­kaus­kas.
Skam­bant var­pams ir ge­du­lin­giems or­kest­ro mar­šams, pa­šven­tin­ti par­ti­za­nų kars­tai iš­ly­dė­ti į ka­pi­nes. Nuė­mus nuo kars­tų Lie­tu­vos vė­lia­vas ir per­da­vus ar­ti­mie­siems, pa­lai­kai nu­leis­ti į bend­rą duo­bę, ant jų kri­to ar­ti­mų­jų že­ria­mos že­mių sau­jos, į orą pa­leis­ti žu­vu­siuo­sius pa­ger­bian­tys šū­viai.
Rie­ta­vo ka­pi­nė­se pen­kių par­ti­za­nų pa­lai­kai at­gu­lė prie ten jau gu­lin­čių to pa­ties li­ki­mo try­li­kos se­sių ir bro­lių. Da­bar jie pa­lai­do­ti krikš­čio­niš­kai, da­bar, kaip ir de­ra, pa­gerb­ti, da­bar jau il­sė­sis am­žiams.