Pa­čią pir­mą­ją va­sa­rio die­ną, kai šal­tis spau­dė lyg pa­šė­lęs, rie­ta­viš­kis Arū­nas Kal­ni­kas ko­pė­čio­mis nu­si­lei­do į kie­me esan­tį šu­li­nį. Jam rū­pė­jo at­šil­dy­ti už­ša­lu­sį vamz­dį. Kai dar­bas jau bu­vo baig­tas, žmo­gus stai­ga iki pa­žas­tų pa­ni­ro į le­di­nį šu­li­nio van­de­nį. Prie šu­li­nio sto­vė­jo jo žmo­na Ona Kal­ni­kie­nė, bet vie­na iš­trauk­ti per­mir­ku­sio vy­ro ji ne­su­ge­bė­jo. Lai­mė, mo­te­ris ne­pa­si­me­tė ir pa­skam­bi­no į po­li­ci­ją. At­vy­kę pa­rei­gū­nai rie­ta­viš­kį iš­gel­bė­jo.

Arū­nas Kal­ni­kas bu­vo įsi­ti­ki­nęs, kad dau­giau nei 7-ių met­rų il­gio ko­pė­čias nu­lei­do iki pat šu­li­nio dug­no, ta­čiau, kaip vė­liau paaiš­kė­jo, jas pa­sta­tė ant vie­no iš dvie­jų dug­ne esan­čių ma­žes­nių žie­dų kraš­to. Ma­tyt, lip­da­mas į vir­šų, jis ko­pė­čias su­ju­di­no ir šios nu­sprū­do, tuo­met rie­ta­viš­kis drau­ge su jo­mis at­si­dū­rė le­di­nia­me van­de­ny­je. Vy­ras už­ko­pė ant pa­sku­ti­nio­jo ko­pė­čių sker­si­nio, bet ko­jos li­ko van­de­ny­je, o ran­ko­mis šu­li­nio ve­le­no pa­siek­ti ne­ga­lė­jo. Už gran­di­nės lai­ky­tis nė ne­ban­dė, nes, šiai pra­dė­jus vy­nio­tis, bū­tų nu­gar­mė­jęs že­myn.
Po po­ros die­nų at­va­žia­vę pas rie­ta­viš­kius net ap­stul­bo­me iš­gir­dę, kad Arū­nas Kal­ni­kas jau... dar­be. Jis - Rie­ta­vo baž­ny­čios zak­ris­ti­jo­nas. Rie­ta­viš­kio žmo­na „Že­mai­čio“ žur­na­lis­tams pa­sa­ko­jo, kad ne­lai­mės aki­mir­ką iš to siau­bo nie­kaip ne­ga­lė­jo pri­si­min­ti gais­ri­nės te­le­fo­no nu­me­rio. Sa­vo mo­bi­lia­ja­me tu­rė­jo Rie­ta­vo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to nu­me­rį, tad kuo grei­čiau ten ir pa­skam­bi­no. Mo­te­ris bi­jo­jo, jog šal­tis su­kaus­tys vy­ro ko­jų są­na­rius ir jis nu­kris į dug­ną. Iš­gir­dę, kas at­si­ti­ko, po­li­ci­nin­kai at­lė­kė lyg vė­jas.
Ona Kal­ni­kie­nė sa­kė, kad iš šu­li­nio iš­kel­tas vy­ras tuoj pat per­si­ren­gė, ji iš­vi­rė ar­ba­tos, da­vė pa­ra­ci­ta­mo­lio tab­le­tę ir lie­pė pa­gu­lė­ti. Pak­lu­so. „Ma­tyt, šį kar­tą rim­tai iš­si­gan­do, - svars­tė ji, - nes po kiek lai­ko man pa­sa­kė, kad dau­giau nie­ka­da į šu­li­nį ne­be­lips, nors die­ną prieš tai vi­saip ban­džiau už­draus­ti ten leis­tis. Lai­min­ga ne­lai­mė... La­bai lai­min­ga.“ Kad dau­giau į šu­li­nį ne­lips, pa­tvir­ti­no ir pa­ts Arū­nas Kal­ni­kas, kai už­su­ko­me pas jį į zak­ris­ti­ją.
„Tu­rim mes ir mies­to van­den­tie­kį įsi­ve­dę, - pa­sa­ko­jo rie­ta­viš­kis. - Iš jo van­duo ati­te­ka į vo­nią, tua­le­tą, o vir­tu­vė­je iki šiol nau­do­ja­me šu­li­nio van­de­nį. Prit­rau­kiam na­mo vir­šu­je esan­čią di­džiu­lę tal­pą ir mud­viem sa­vai­tei už­ten­ka. Šu­li­nys gi­lus - 11-kos ren­ti­nių, to­dėl van­duo ja­me ge­ras. Vis­kas bū­tų ge­rai, jei­gu žie­mo­mis neuž­šal­tų. Da­bar ir vir­tu­vės vamz­džius pri­jung­siu prie mies­to van­den­tie­kio. Te­gul ir dau­giau mo­kė­si­me, bet žie­mo­mis ne­bus to var­go.“
Pa­si­tei­ra­vus, ar la­bai iš­si­gan­do, Arū­nas Kal­ni­kas sa­kė, kad ne. Net ir di­de­lio šal­čio ne­ju­tęs. Ma­tyt, dėl pa­tir­to šo­ko. Za­kris­ti­jo­nas pa­si­džiau­gė, kad jo gel­bė­ti at­va­žia­vo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­te dir­ban­tis sū­nė­nas Sau­lius Mi­ka­laus­kas su ko­le­go­mis. Vy­rai grie­bė au­to­mo­bi­lio trau­ki­mo vir­vę, nu­lei­do že­myn, o kai Arū­nas Kal­ni­kas ja ap­si­juo­sė, už­su­ko ant šu­li­nio ve­le­no ir ši­taip iš­trau­kė. Vy­rams ne­bu­vo leng­va - juk te­ko trauk­ti kiau­rai per­mir­ku­sį žmo­gų. „Da­bar jau vis­kas ge­rai. Net tais pa­čiais ba­tais aviu. Per dvi die­nas iš­džiū­vo. O su­si­rgt ne­su­sir­gau. Nė slo­gos ne­pa­si­ga­vau“, - nu­si­juo­kė.
Kiek pa­ty­lė­jęs, pri­dū­rė: „Sken­dau jau aš­tun­tą kar­tą. Pir­mą­kart sa­vo gim­ti­nė­je - Py­vo­rų kai­mo tven­ki­ny­je. Po to - ki­tuo­se tven­ki­niuo­se. Vi­sais kar­tais kaž­kaip pa­vyk­da­vo iš­si­krapš­ty­ti. Šį­kart - taip pat, bet de­vin­to­jo kar­to ne­be­no­riu. Esu dė­kin­gas ma­ne iš­gel­bė­ju­siems Rie­ta­vo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nams. Jei­gu ga­li­te, pa­dė­ko­ki­te ma­no var­du.“„Že­mai­čio“ žur­na­lis­tai iš­siaiš­ki­no, kad, iš­gir­dę apie nu­ti­ku­sią ne­lai­mę, pas Oną ir Arū­ną Kal­ni­kus at­sku­bė­jo trys Rie­ta­vo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos ty­rė­jai: Sau­lius Mi­ka­laus­kas, Gin­ta­ras Ka­taus­kas ir Si­mo­na Surb­ly­tė. Jiems Arū­nas Kal­ni­kas ir yra dė­kin­gas.