Avininkystė: mažai vilnos – daugiau mėsos
2012-02-17
Pirmadienio popietę vykusiame Plungės rajono savivaldybės tarybos Kaimo reikalų komiteto posėdyje, kuriame dalyvavo ne tik komiteto nariai, bet ir daug žemės ūkio bei Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos specialistų, ilgokai tartasi, kaip skatinti smulkiuosius žemės ūkio produkcijos gamintojus.
Kadangi Plungės rajono žemės yra nepalankios ūkininkauti, todėl daugiausia deklaruojamų žemės ūkio naudmenų sudaro pievos ir ganyklos. Dėl šios priežasties rajone labiausiai išplėtota pienininkystė bei gyvulininkystė. Iš viso rajono ūkininkai šiuo metu laiko 22221 galviją.
Daugelis smulkiųjų ūkininkų priversti sukti galvas ne tik kaip išlaikyti ūkį, bet ir kur produkciją realizuoti. Dažniausiai pienas, varškė, sūriai parduodami tiesiogiai vartotojui (turguje arba kaimynams). Posėdyje svarstyta, kaip smulkiuosius ir vidutinius ūkininkus dar labiau raginti plėsti savo ūkius. Tačiau ragink neraginęs, vis tiek, apsvarstęs visas galimybes, nuspręs pats ūkininkas. Deja, pastebima tendencija, jog smulkieji ūkiai, užsiimantys pienininkyste, dėl įvairių priežasčių nebesiplečia, netgi traukiasi. Jeigu ši tendencija išliks, smulkių ūkių gali ir visai nebelikti. Optimistiškai nuteikia tik žinia, jog rajone vis labiau populiarėja avininkystė. Šių metų pradžios duomenimis, rajone avininkyste užsiima 139 ūkininkai, kurių ūkiuose auginamos 1538 avys.
Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Danguolė Tamošauskienė apgailestavo, jog ne tik Plungės rajone, bet ir visoje Lietuvoje nėra nė vienos avių vilnos plovyklos, todėl dažniausiai vertingas daiktas - avių vilna - nukeliauja į atliekų konteinerius. Kol kas avys tiek rajone, tiek visoje šalyje auginamos tik mėsai. Tikimasi, jog tiesioginės išmokos dar labiau paskatins auginti šiuos gyvuliukus. Praėjusiais metais išmokos dydis už mėsinę avį siekė 67 litus. Iš viso pernai rajono mėsinių avių augintojams išmokėta 75834 litai. Anot
D. Tamošauskienės, džiugina tai, jog avių auginimo verslo dažniausiai imasi jauni žmonės.
Veislininkystės priežiūros tarnybos vyriausioji inspektorė Aldona Šetkauskienė apžvelgė gyvulių veislininkystės šakos situaciją. Pasidžiaugta, jog rajone vis daugėja ūkių, užsiimančių pienine bei mėsine gyvulininkyste.
Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Varkalienė komitetą supažindino su šių metų melioracijos darbų programa. Valstybės investicijų programoje numatyta šiemet skirti 91000 litų Kapsūdžių kaime esantiems sausinimo sistemų rinktuvams rekonstruoti.
Iš Savivaldybės perduotoms funkcijoms atlikti skirtų lėšų bus remontuojamas Žemaičių Kalvarijos seniūnijos Virkšų kaimo melioracijos griovys. Šiam darbui skirta 149,5 tūkst. litų. Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos duomenų banko funkcijoms atlikti numatyta 8000 litų bei hidrotechninių statinių remonto ir priežiūros darbams - 88,5 tūkst. litų. N. Varkalienė apgailestavo, jog anksčiau panašiems melioracijos darbams būdavo skiriami milijonai, o dabar - vos keli šimtai tūkstančių. Posėdyje užsiminta, jog melioracijos griovius, esančius ūkininkų žemėse, galėtų šiek tiek prižiūrėti ir patys ūkininkai.
Daugelis smulkiųjų ūkininkų priversti sukti galvas ne tik kaip išlaikyti ūkį, bet ir kur produkciją realizuoti. Dažniausiai pienas, varškė, sūriai parduodami tiesiogiai vartotojui (turguje arba kaimynams). Posėdyje svarstyta, kaip smulkiuosius ir vidutinius ūkininkus dar labiau raginti plėsti savo ūkius. Tačiau ragink neraginęs, vis tiek, apsvarstęs visas galimybes, nuspręs pats ūkininkas. Deja, pastebima tendencija, jog smulkieji ūkiai, užsiimantys pienininkyste, dėl įvairių priežasčių nebesiplečia, netgi traukiasi. Jeigu ši tendencija išliks, smulkių ūkių gali ir visai nebelikti. Optimistiškai nuteikia tik žinia, jog rajone vis labiau populiarėja avininkystė. Šių metų pradžios duomenimis, rajone avininkyste užsiima 139 ūkininkai, kurių ūkiuose auginamos 1538 avys.
Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Danguolė Tamošauskienė apgailestavo, jog ne tik Plungės rajone, bet ir visoje Lietuvoje nėra nė vienos avių vilnos plovyklos, todėl dažniausiai vertingas daiktas - avių vilna - nukeliauja į atliekų konteinerius. Kol kas avys tiek rajone, tiek visoje šalyje auginamos tik mėsai. Tikimasi, jog tiesioginės išmokos dar labiau paskatins auginti šiuos gyvuliukus. Praėjusiais metais išmokos dydis už mėsinę avį siekė 67 litus. Iš viso pernai rajono mėsinių avių augintojams išmokėta 75834 litai. Anot
D. Tamošauskienės, džiugina tai, jog avių auginimo verslo dažniausiai imasi jauni žmonės.
Veislininkystės priežiūros tarnybos vyriausioji inspektorė Aldona Šetkauskienė apžvelgė gyvulių veislininkystės šakos situaciją. Pasidžiaugta, jog rajone vis daugėja ūkių, užsiimančių pienine bei mėsine gyvulininkyste.
Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Varkalienė komitetą supažindino su šių metų melioracijos darbų programa. Valstybės investicijų programoje numatyta šiemet skirti 91000 litų Kapsūdžių kaime esantiems sausinimo sistemų rinktuvams rekonstruoti.
Iš Savivaldybės perduotoms funkcijoms atlikti skirtų lėšų bus remontuojamas Žemaičių Kalvarijos seniūnijos Virkšų kaimo melioracijos griovys. Šiam darbui skirta 149,5 tūkst. litų. Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos duomenų banko funkcijoms atlikti numatyta 8000 litų bei hidrotechninių statinių remonto ir priežiūros darbams - 88,5 tūkst. litų. N. Varkalienė apgailestavo, jog anksčiau panašiems melioracijos darbams būdavo skiriami milijonai, o dabar - vos keli šimtai tūkstančių. Posėdyje užsiminta, jog melioracijos griovius, esančius ūkininkų žemėse, galėtų šiek tiek prižiūrėti ir patys ūkininkai.
| Komentarai (4) |
Komentaras




