PLUN­GIŠ­KĖ su siau­bu pri­si­me­na die­ną, kai jos vy­rui gat­vė­je bu­vo su­ža­lo­ta gal­va. Skam­bi­no mo­te­ris į grei­tą­ją me­di­ci­nos pa­gal­bą ir iš­gir­do, kad... me­di­kai ne­va­žiuos - kvies­kit tak­si. Išk­vie­tė tak­si. Vai­ruo­to­jas vež­ti at­si­sa­kė, nes ne­tu­rė­jo kuo už­deng­ti au­to­mo­bi­lio sė­dy­nių. Ta­da pa­skam­bi­no dar vie­nam tak­sis­tui ir per­spė­jo, jog rei­kės vež­ti krau­ju plūs­tan­tį žmo­gų. Šis at­va­žia­vo pa­si­ruo­šęs, ta­čiau la­bai jau ne­pa­ten­kin­tas ir pa­gie­žin­gas bu­vo iš mie­go pa­ža­din­tas bu­din­tis gy­dy­to­jas.
RIE­TA­VIŠ­KIS ne­ga­lė­jo pa­ti­kė­ti, kad jo šu­niu­kas at­si­dū­rė... Lau­ry­no Ivins­kio gim­na­zi­jos kie­me esan­čia­me šiukš­lių kon­tei­ne­ry­je. Pa­si­se­kė, kad gy­vū­nė­lis ne­bu­vo su­ža­lo­tas. Ta­čiau už šį pik­tą po­kštą bus nu­baus­tas ne tas, kas šu­ne­lį į kon­tei­ne­rį įme­tė, o... jo šei­mi­nin­kas, ku­riam bu­vo su­ra­šy­tas ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų pro­to­ko­las.
AL­SĖ­DIŠ­KIŲ šei­ma, Va­sa­rio 16-ąją pa­puo­šu­si sa­vo au­to­mo­bi­lį Lie­tu­vos tris­pal­ve, ne­te­ko ža­do, kai, su­sto­ju­si prie vie­no pre­ky­bos cent­ro, iš­gir­do: „Žiū­rėk, vė­lia­vė­lė! Tik­riau­siai „Žal­gi­ris“ šian­dien žais. Rei­kės per­žiū­rė­ti pro­gra­mas, o tai dar var­žy­bas pra­žiop­so­siu.“ Mo­te­ris ne­su­si­lai­kė: „Ne var­žy­bas, Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo die­ną pra­žiop­so­sit.“
Su­žeis­tas DROBS­TŲ kai­mo gy­ven­to­jas me­di­kų nė ar­tyn ne­pri­si­lei­do, o, va,  po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų -
ne­bi­jo­jo. Ga­lų ga­le pa­rei­gū­nams pa­vy­ko vy­riš­kį įti­kin­ti, kad leis­tų me­di­kams jam pa­dė­ti. Iš­gir­dęs kai­my­nus be­si­šai­pant iš to­kios dak­ta­rų bai­mės, ša­lia be­si­su­ki­nė­jan­tis ber­niu­kas rim­tai paaiš­ki­no: „Jis, kaip tas be­ge­mo­tas iš fil­mu­ko, bi­jo skie­pų.“