Šie­met gar­bin­giau­siu So­cia­li­nės apsaugos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos ap­do­va­no­ji­mu - „Ge­ru­mo žvaigž­de“ - ap­do­va­no­ta glo­bė­ja iš Me­din­gė­nų Ge­no­vai­tė Ber­taus­kie­nė, ku­rios šei­mo­je prieš de­šimt me­tų prie­globs­tį, mei­lę ir ši­lu­mą ra­do dvi ma­žos se­su­tės.

Prancūzijos „Villejuif" centro, tiriančio konservantų, dažų ir kitų priedų poveikį žmogaus organizmui, parengtas kenksmingų žmogaus sveikatai maisto priedų sąrašas.

Pakeliui į darbą plungiškė Laima Grauslienė spėja nusišypsoti ir gerą žodį surasti kiekvienam sutiktam. Ją pažįsta ne tik kaimynės, kurios jai neša atgaivinti vystančias gėles, bet ir visi gatvės šuneliai, moteriai einant pro šalį, meiliai vizgina uodegas. L. Grauslienei pavydi ne vienas, mat ši moteris sėkmingai įgyvendina savo planus ir jaučiasi laiminga. „Esu patenkinta, kad galiu džiaugtis savo darbu, turiu pomėgių ir šaunią šeimą - viską, kas būtina, jog galėčiau sakyti - esu laiminga", - sako L. Grauslienė.

Praėjusių metų septynetais pažymėtą liepos dieną - 2007 07 07 - Plungės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius dirbo išsijuosęs. Šiemet rugpjūčio 8 dieną aukso žiedus nutarusiems sumainyti data galvų nesusuko - tuokėsi tik 4 poros. Regis, dėl trijų aštuonetų jaunavedžiai taip nesuko galvos, kaip pernai dėl magišku vadinto septyneto.

Platelių dvaro jaujoje Plungės kultūros centro iniciatyva buvo surengtas švedų remiamas seminaras norintiems išmokti austi. Norinčiųjų palinkti prie audimo staklių, apdainuotų liaudies dainose, atsirado begalė moterų ir... vienintelis vyras - Rimantas Baginskis.

„Mane traukia ne tik audimas. Aš be galo mėgstu siuvinėti. Siuvinėtojos - visos moterys. Todėl per darbų parodas aš galėdavau vėl save vadinti vieninteliu vyru", - šypsodamasis kalbėjo 42-ejų metų Virkšų kaime gyvenantis Rimantas Baginskis.

Pavasaris - tai metas, kai atidžiau veidrodyje apžvelgiame savo figūrą ir... dažniausiai nepatenkintos suraukiame kaktą. „Viskas", - griežtai sakome sau ir pasižadame rytdienos pusryčiams suvalgyti tik keletą šaukštų nevirtų grūdų košės, o vakarienei į lėkštę įsidėti vieną kitą salotos lapą. Deja, kitą rytą vėl paskubomis kemšame sumuštinį, užsigerdami puodeliu kavos, o vakarienei sukertame duonos riekę su rūkytų lašinių gabaliuku ir sveikos mitybos pradžią vėl nukeliame rytdienai...

Kaip vertina dietas ir sveiką mitybą plungiškės? Senamiesčio aikštėje sutiktų ir „Žemaičio" kalbintų moterų nuomonė vieninga - šlamšto valgyti neverta.

Didžiąją dienos dalį praleidžiame darbe. Prie darbo stalo neretai palinkstame ir vėlų vakarą. Keletas specialistų patarimų galbūt pravers jums įsikurti taip, kad namuose ar darbo kabinete vyrautų harmonija.

Sakoma, jog skaudžios netekties valandą kančia ir sielvartas būna didesni net už tuos sukrėtimus, nuo kurių mirštama ar išprotėjama. Kai mirtum - kartu su tavimi pranyktų ir tavo kančia, išprotėtum - nieko nebesuvoktum. O dabar nėra nei baigties, nei išeities, belieka tik žodžiai.

Todėl, norėdami paguosti artimą arba patys save, netekties akivaizdoje kaip maldą be perstojo kartojame, jog laikas - geriausias gydytojas, arba kalbame dar kažką panašaus. Kokiais žodžiais šiandien guodžia save Milašaičiuose gyvenanti 44-erių metų Elena Bendikienė, užpraėjusių metų gruodį į paskutinę žemišką kelionę palydėjusi numylėtą trylikametį sūnelį Donatą, o po kelių mėnesių - praėjusių metų balandį - palaidojusi ir vyrą, savo vaikų tėvą, Joną Bendiką? „Gyviesiems kapų nėra", - kaip maldą šiandien kartoja moteris.

Penktadienio popietę - Vasario 16-osios - Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse - Plungės rajono savivaldybėje buvo pagerbtas 1918 - 1941 metais dirbusių Plungės burmistrų Borucho Goldvaserio, Eduardo Misevičiaus ir Kazimiero Augūno atminimas.