Naujausios
Žiauri žmogžudystė
Itin kraupi žmogžudystė, už kurią A. K. atsidūrė belangėje, įvykdyta 2004-aisiais. Savo auką, nedavusią reikalautų pinigų, plungiškis kartu su bendru mirtinai suspardė, o paskui dar ir apiplėšė.
Įvykdę nusikaltimą sadistai ir dar vienas vyras išvažiavo linksmintis, tačiau linksmybės truko neilgai – žudikai buvo sučiupti pareigūnų. Apie žmogžudystę policijai pranešė kartu su žudikais iš pradžių laiką leidęs, o po to namo grįžęs ir jau negyvą sumuštąjį radęs vyras. Išsiaiškinta, kad apiplėštasis mirė nuo smūgių plyšus širdžiai.
Teisme už brutalią žmogžudystę drauge su sėbru atsidūręs plungiškis dar bandė visus tikinti, kad jis nesielgė taip žiauriai, kaip teigė prokuroras, ir, tarsi šaipydamasis, sakė esąs sujaudintas emocingos prokuroro kalbos, po kurios neva vos pats nepatikėjo, kad yra sadistas be jokio skrupulo.
Už tai, kad nužudė žmogų, bei už kitus nusikaltimus A. K. daugiau nei septyniolikai metų buvo pasiųstas už grotų. Jo bendrui skirta dešimties metų nelaisvės bausmė.
Neigė grasinęs peiliu
Daugybę kartų teistas ir pavojingu recidyvistu pripažintas plungiškis į laisvę išėjo 2021-ųjų gruodį ir apsigyveno Plungėje.
Tačiau vesti dorą gyvenimo būdą jis, ko gero, nėra nusiteikęs, nes vėl įsivėlė į rimtus nemalonumus. Kaip nustatė teismas, A. K., būdamas neblaivus, praėjusių metų rugpjūčio 23-osios vakarą konflikto metu vienam vyrui grasino peiliu. Šis ne juokais išsigando, nes buvo įsitikinęs, kad A. K. tikrai jį ruošiasi nužudyti.
Vėl teisme atsidūręs plungiškis, kaip ir buvo galima tikėtis, kaltu neprisipažino ir, paprašytas prisiminti, kaip viskas nutiko, pasakojo, jog tą vakarą jo tėvui sušlubavo sveikata, dėl to teko kviesti greitąją. Kadangi tėvas turi didelį antsvorį, esą ieškojęs, kas galėtų jam pagelbėti ligonį nunešti į greitosios pagalbos automobilį.
Vyras tikino beldęsis į visų laiptinėje esančių butų duris. Vienas žmogus sutiko pagelbėti. Kartu su juo benešant ligonį esą priėjo kitas vyras ir ėmė teirautis, kas nutiko. Teisiamasis aiškino pastarojo paklausęs, ar šis iš jo motinos nusipirko butą. Šiam pritariamai palinksėjus, A. K. neva paprašęs įleisti jį į rūsį, kur gali būti likę įrankių.
Iš pradžių žmogus tikino, kad jokių daiktų sandėliuke nėra, tačiau galiausiai esą sutiko į jį įleisti.
A. K. žodžiais, žmogus rankoje turėjo dujų balionėlį ir rūsyje pradėjo juo grasinti, jam bandant aiškintis tėvų buto pirkimo aplinkybes. A. K. tikino ėmęs viską filmuoti. Plungiškis teigė šiam žmogui negrasinęs ir net nesiartinęs prie jo, tik klausęs vardo ir pavardės bei kur yra jo iš įkalinimo vietos rašyti laiškai. Galiausiai esą viskas baigėsi tuo, kad vyras jam į akis pripurškė dujų, liepė mesti peilį, kurio jis net neturėjo, ir užrakino jį rūsyje.
Plungiškis teismą tikino, jog peilis sandėliuke visą laiką būdavo, tačiau jis neva – ne jo. O paprašytas detaliau paaiškinti, kodėl ėmėsi viską filmuoti, A. K. aiškino norėjęs apsidrausti, kad jo kuo nors neapkaltintų, nes anksčiau yra pakliuvęs į tokias situacijas.
Ne juokais išsigando
Nukentėjusysis visai kitaip papasakojo apie šią incidenetu pasibaigusią pažintį. Pasak jo, A. K., pamatęs, kad rūsyje jokių jo įsivaizduojamų įrankių nėra, ėmęs kabinėtis, filmuodamas reikalauti pasakyti vardą ir pavardę. Tačiau jis nieko nesakė ir liepė A. K. eiti lauk iš rūsio.
Tai plungiškį supykdė – šis, kaip aiškino nukentėjusysis, iš šortų kišenės išsitraukė jau atlenktą peilį ir pradėjo pasakoti apie kažkokią jo nuosavybės dalį. Tada vyras dar sykį paprašė A. K. išeiti, bet jis nesutiko. Negana to, laikydamas atkištą peilį ėmė artėti. Neturėdamas, kur trauktis, vyras pasakojo išties papurškęs užpuolikui dujų ir išbėgęs iš rūsio, užrakinęs duris ir iškvietęs policijos pareigūnus.
Nukentėjusysis teisme teigė suvokęs, kad jo sveikatai ar net gyvybei gresia rimtas pavojus. Ir visai nesvarbu, kad užpuolikas jokių grasinimų neišsakė, apie jo ketinimus neva bylojo tai, kad jis artėjo atkišęs peilį.
Kad vyras buvo šokiruotas to, kas įvyko, tikino ir jo žmona. Moteris pasakojo, jog tą vakarą namo grįžęs sutuoktinis mažai kalbėjo, buvo šoko būsenoje. Esą jis tik po kurio laiko papasakojo, kad A. K. grasino jam peiliu, kad reikalavo jo prisistatyti bei atiduoti kažkokius daiktus.
Išsigandęs ir kupinas baimės nukentėjusysis pasirodė ir į įvykio vietą tada atvykusiems pareigūnams. Jiems itin įstrigo tai, kad po apklausos vyras susigraudino dėl savo šeimos, mat bijojo dėl jos saugumo.
Apribojo laisvę
Nagrinėjant šią bylą remtasi ir kitų liudytojų parodymais. Vienas iš jų, dar ikiteisminio tyrimo metu paklaustas, ar yra matęs rūsyje peilį, tikino, jog ten ant stalo išties būdavo padėtas sulankstomas bendro naudojimo peilis. O kad A. K. su savimi turėtų kokį peilį, nešiotųsi, demonstruotų jį ar tuo labiau grasintų juo, esą niekada nematęs. Tačiau kitas liudytojas sakė rūsyje niekada jokio peilio neregėjęs.
Taip pat buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kurį nufilmavo A. K. Užfiksuota, kaip vyras aprodo rūsį, įrodo, kad jokių A. K. daiktų jame nėra. Nufilmuota ir tai, kaip A. K. reikalauja vyro prisistatyti, o pastarasis bando jį išprašyti lauk, tada nukreipia ašarinių dujų balionėlį į kameros pusę ir paleidžia dujų čiurkšlę.
Vaizdo įraše girdėti, kaip vyras mini peilį, sakydamas: „tik pūsk n... su tuo peiliu“, o A. K. apsimeta nesuprantantis, apie ką kalbama, suprask – jokio peilio jis neturi.
Visą bylos medžiagą išnagrinėjęs Plungės apylinkės teismas kovo 16-ąją paskelbė nuosprendį, kuriuo A. K. pripažintas kaltu grasinęs nužudyti. Plungiškiui skirta laisvės apribojimo metams bausmė be intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant pusmetį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Tiesa, šis nuosprendis dar gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui.