Galimybių pasas – užkastas karo kirvis?

Ga­li­my­bes už­ker­ta kont­rolė

Prie pa­starųjų turbūt ga­li­ma pri­skir­ti du Plungė­je vei­kian­čius spor­to klu­bus – Re­gi­nos Ši­lens­kienės spor­to centrą bei „Eolą“.
Pir­ma­jam va­do­vau­jan­ti R. Ši­lens­kienė ga­li­my­bių pa­su nė kiek ne­si­džiau­gia ir ne­ma­no, jog tai kaž­koks pa­leng­vi­ni­mas.
„Sun­ku su­kont­ro­liuo­ti. Nes yra nuo­la­ti­nių klientų, ku­rie la­bai laukė ati­da­ry­mo ir lan­ko. Aiš­ku, jų la­bai ma­žai, bet jie ma­no nuo­la­ti­niai. Tai jie yra ne­si­skie­piję ar­ba pa­si­darę tes­tus. O jei kaž­kas skie­pi­jas, tai kaip aš juos su­kont­ro­liuo­siu? Ne­ga­liu išs­kir­ti žmo­nių – tas ga­li, tas ne. Ne­ga­liu pa­sa­ky­ti – tu neik, nes ir taip tų žmo­nių nėra“, – kalbė­jo cent­ro va­dovė.
Esą būtent dėl šios prie­žas­ties cent­ras pa­si­rin­ko dirb­ti taip, kaip dir­bo ir anks­čiau, – su ap­ri­bo­ji­mais, bet be ga­li­my­bių pa­so.
Tu­rin­tie­ji ga­li­my­bių pa­są ne­galės lais­viau jaus­tis ir spor­to klu­be „Eo­la“, mat ir jis dirbs lig­to­li­ne tvar­ka. Taip pat dėl kont­rolės. Klu­bo va­dovė Kris­ti­na Tau­ta­vi­čienė „Že­mai­čiui“ sakė, jog į klubą žmonės atei­na net ta­da, kai tuo me­tu ad­mi­nist­ra­torės ne­būna. Vi­dun pa­ten­ka nau­do­da­mie­si sis­te­ma su pirš­to at­spau­du.
„Tai jei­gu žmo­gus ateis, kai nėra ad­mi­nist­ra­ci­jos, kas jį pa­tik­rins? Čia la­biau tech­ni­niai da­ly­kai. Mes ne­tu­rim ga­li­mybės taip pa­da­ry­ti, dėl to ir ne­da­rom“, – kalbė­jo va­dovė.
Tad „Eo­la“ ir to­liau ža­da dirb­ti vie­nam spor­tuo­jan­čia­jam už­tik­rin­da­ma 20 kv. m plotą, o gru­pinė­se tre­ni­ruotė­se mankš­tin­tis priim­da­ma ne dau­giau kaip po pen­kis as­me­nis.


Pa­tys žmonės žiū­ri krei­vai

Ga­li­my­bių pa­su kol kas ne­pa­mo­juo­si ir at­vykęs į prie Pla­te­lių eže­ro, Pap­la­telės kai­me, įsikū­ru­sią so­dybą „Po ąžuo­lais“. Ap­gy­ven­di­ni­mo, mai­ti­ni­mo pa­slau­gas tei­kian­ti bei į baseino ir pir­čių erdvę kvie­čian­ti so­dy­ba kol kas ir­gi ža­da dirb­ti lig­to­li­ne tvar­ka.
„Mums dėl kont­rolės ne­pa­to­gu, – at­vi­rau­ja so­dy­bos šeimininkas Vir­gi­ni­jus Le­liu­ga. – Na, kas juos su­kont­ro­liuos? Ren­gi­niams, ma­nau, vis­kas tvar­koj: at­va­žiuos už­sa­ko­vas, jis pri­sii­ma at­sa­ko­mybę dėl tų pa­sų, bet to­kioms kas­dienėms pa­slau­goms, ba­sei­nui, mai­ti­ni­mui...  Net ne­ži­nau... Už­siim­ti kont­ro­le, su­žiūrė­ti... Kol kas dar nuo­monės ne­tu­rim.“
„Po ąžuo­lais“ ka­vi­nukė­je ir to­liau teks mais­tu mėgau­tis lau­ko te­ra­so­je. Anot V. Le­liu­gos, ir pa­tys žmonės į to­kius at­lais­vi­ni­mus dar krei­vai žiū­ri. Bent jau tie, ku­rie šei­mo­mis ap­si­lan­ko ba­sei­ne. Jie var­giai norėtų, kad su jais kar­tu pra­mo­gautų, kaip da­bar įpras­ta sa­ky­ti, ki­tas namų ūkis. Kad ir su ga­li­my­bių pa­sais.


„Esam pa­si­ruošę“

Ta­čiau ne vi­si to­kie skep­tiš­ki Vy­riau­sybės pa­tvir­tin­tos nau­jovės at­žvil­giu. Spren­di­mu įves­ti ga­li­my­bių pa­są džiau­gia­si ka­vos ba­ro Plungė­je  „Mr. NOM ca­fe bar“ sa­vi­nin­kas Mar­ty­nas Vyš­niaus­kas. „Že­mai­tis“ anks­čiau rašė, kad jis bu­vo pri­si­jungęs prie ko­vo 16-ąją vy­ku­sios ak­ci­jos „Pas­ku­tinė vers­lo va­ka­rienė“, ku­ria siek­ta at­kreip­ti Vy­riau­sybės dėmesį, jog me­tus be rea­lios pa­ra­mos pa­lik­tas ap­gy­ven­di­ni­mo bei mai­ti­ni­mo pa­slau­gas tei­kian­tis vers­las il­gai ne­temps ir du­ris juos pamė­gu­siems klien­tams ga­li už­da­ry­ti vi­sam.
Tąkart M. Vyš­niaus­kas sakė jau pra­radęs tikė­jimą, kad si­tua­ci­ja pa­si­keis į gerą, ir ne­slėpė, jog ka­vi­nukė lai­ko­si ant pa­sku­ti­nio siū­lo. Todėl ne­nuos­ta­bu, jog lei­dus vi­dun priim­ti žmo­nes, tu­rin­čius ga­li­my­bių pa­są, M. Vyš­niaus­kas to­kiu pa­leng­vi­ni­mu vers­lui džiau­gia­si.
„Drąsiai ga­li atei­ti ir nau­do­tis, esam pa­si­ruošę nuo va­kar (pir­ma­die­nio – aut.). Va­kar dar ne­la­bai su­laukėm kaž­ko, bet šiaip vis­kas tvar­koj. Esam UŽ. Jo­kių pro­blemų toj vie­toj ne­ma­tom. Jei­gu yra ga­li­mybė at­si­sėsti vi­duj, kodėl ja ne­pa­si­nau­do­ti?“ – kalbė­jo ka­vi­nukės šei­mi­nin­kas.
Pak­laus­tas, ar ne­bu­vo pa­si­pik­ti­ni­mo, kad ši­taip lyg ir skirs­to­mi žmonės, M. Vyš­niaus­kas sakė to ne­girdėjęs. O ir ne­matė rei­ka­lo gar­siai skelb­tis, ko­kiu būdu dirbs minė­tam pa­sui įsi­ga­lio­jus, tad gal ir dėl to jo­kių nei­giamų at­gar­sių ne­su­laukęs. Ti­ki­si, kad ir ne­su­lauks.
Pa­sak jo, jei­gu į tai pra­dėtu­me žvelg­ti kaip į ne­si­skie­pi­ju­sių ar ko­ro­na­vi­ru­su ne­per­sir­gu­sių žmo­nių disk­ri­mi­na­ciją, ta­da reikėtų ne­pa­mirš­ti ir ki­to kam­po. „Jei­gu žmo­gus pri­ta­ria vak­ci­na­ci­jai, yra per­si­rgęs ir pa­si­daręs testą, tai kodėl ta­da jį disk­ri­mi­nuo­ti ir ne­įleis­ti į vidų?“ – re­to­riš­kai klausė M. Vyš­niaus­kas.


Ne­no­ri skirs­ty­ti žmo­nių

Ki­tos nuo­monės yra Plungės Se­na­mies­čio aikštės šir­dy­je įsikū­ru­si ka­vinė „Fortū­na“, be­je, kovą taip pat pri­si­jun­gu­si prie „Pas­ku­tinės vers­lo va­ka­rienės“ akcijos. Tąsyk „Že­mai­čio“ kal­bin­ta ka­vinės sa­vi­ninkė Jūratė Ža­dei­kytė sakė ne pa­ra­mos ar leng­vatų lau­kian­ti, o lei­di­mo nor­ma­liai dirb­ti. Ta­čiau to­kie at­lais­vi­ni­mai, ko­kie yra da­bar, ka­vinės ne­ten­ki­na. Sa­vo feis­bu­ko pa­sky­ro­je ji pa­si­da­li­jo įra­šu, ku­ria­me skel­bia­ma, jog vi­si klien­tai yra vie­no­dai svarbūs, tad kodėl reikėtų ku­riuos nors išs­kir­ti ir pa­lik­ti už durų.
„Ne­galė­da­mi vi­siems sa­vo klien­tams už­tik­rin­ti vie­nodų sąlygų, at­si­sa­ko­me ga­li­mybės sa­vo vers­le nau­do­ti ga­li­my­bių pa­są. Mes ir to­liau Jus Vi­sus priim­si­me sa­vo lau­ko te­ra­so­je, to­liau teik­si­me Jums maistą iš­si­ne­ši­mui“, – ra­šo­ma pa­si­da­lin­ta­me įra­še.
Iš­vydę jį ka­vinės esa­mi, o gal tik būsi­mi klien­tai ėmė ra­šy­ti pa­lai­kan­čius ko­men­ta­rus, gyrė už žmo­niš­kumą, sakė ap­si­lan­ky­sian­tys ten vien dėl to­kio po­žiū­rio.
Ta­čiau, kaip vi­sa­da, yra ir ki­ta me­da­lio pusė, tad at­si­ra­do ir kri­ti­kuo­jan­čiųjų. Į dis­ku­siją po ka­vinės pa­si­da­lin­tu įra­šu įsi­terpė net tei­si­ninkė, pa­brėžda­ma, kad disk­ri­mi­na­ciją ga­li­ma įžvelg­ti ir to­kia­me spren­di­me, mat ka­vinė esą „eli­mi­na­vo teisę sėdėti vi­du­je ga­lin­tiems tai da­ry­ti ir su­teikė prio­ri­tetą tiems, ku­rie ne­ga­li ir ne­no­ri sėdėti vi­du­je. Tai­gi, ar pa­si­rink­sit vieną spren­dimą, ar kitą, vis tiek vie­ni bus disk­ri­mi­nuo­ja­mi.“
Ta­čiau ka­vinės sa­vi­nin­kai ir ki­ti pa­lai­kan­tie­ji li­ko prie sa­vo nuo­monės, kad vie­no­dai ap­tar­nau­ti su pa­su ar be – to­le­ran­tiš­ku­mo, o ne disk­ri­mi­na­ci­jos for­ma, ne­tgi „pa­si­prie­ši­ni­mas tam, kas visą tą su­gal­vo­jo, jog būtų ga­li­ma ap­siei­ti ir be „šitų kaž­ko­kių pa­sų“.


„Tik no­ri­me at­si­gau­ti po še­šių mėne­sių ba­do“

Norė­da­mi su­ži­no­ti ir kitų nuo­monę apie ga­li­my­bių pa­są, ap­skam­bi­no­me ir dau­giau įstaigų. Ir li­ko­me nu­stebę, jog vie­ni, anks­čiau dos­niai da­liję ko­men­ta­rus žur­na­lis­tams, šįsyk pa­si­sa­ky­ti at­si­sakė. „Per su­dėtin­ga te­ma. Ne­norė­čiau ko­men­tuo­ti“, – į ra­gelį sakė vie­nos mai­ti­ni­mo įstai­gos di­rek­to­rius.
Su­rinkę kitą nu­merį taip pat iš­gir­do­me, kad įstai­ga vie­šai ko­men­tuo­ti si­tua­ci­jos ne­no­ri. Tik vėliau su­ti­ko, su­si­ta­rus, jog neatsk­lei­si­me jos pa­va­di­ni­mo. O tam, pa­si­ro­do, yra sva­rių prie­žas­čių. Įstai­gai va­do­vau­jan­tis as­muo sakė, jog ga­li­mybės dirb­ti pil­nes­ne ko­ja laukė še­šis mėne­sius ir nai­viai tikė­jo­si, kad Vy­riau­sybės įves­tu ga­li­my­bių pa­su ap­si­džiaugs ir klien­tai. Ta­čiau so­cia­li­nia­me tink­le pa­si­da­li­jus džiu­gia ži­nia, jog tu­rin­tie­ji tokį pa­są da­bar galės pri­sėsti ir vi­du­je, su­laukė prie­šin­gos reak­ci­jos, nu­ste­bi­nu­sios ir juos pa­čius.
Esą pra­si­dėjo ar­šus puo­li­mas, būta net gra­si­nimų – tiek įstai­gai, tiek jos va­do­vui, pa­gėdi­nimų, kaip drįsta ši­taip „ne­mo­ra­liai“ elg­tis, ig­no­ruo­ti ki­tus klien­tus.
„Ne mes tas sąly­gas su­gal­vo­jom ir ne­tu­rim pri­siim­ti kaltės. Mes tik no­rim at­si­gau­ti po sun­kaus lai­ko­tar­pio – še­šių mėne­sio ba­do. Ir sten­giamės dirb­ti taip, kaip mums nu­ro­do. La­bai norė­tu­me at­si­da­ry­ti, vi­sus įleis­ti, su vi­sais būti drau­gai, bet tai­komės prie si­tua­ci­jos“, – kalbė­jo vadovas.
Tad įstai­ga dirbs pa­si­nau­do­da­ma pa­leng­vi­ni­mu, bet ši­to nuo šiol nie­kur ne­pabrėš. Klien­tai tai su­ži­nos tik at­vykę į vietą. Mat kai ku­riems iš­vys­ti žod­žius, jog įstai­ga prii­ma į vidų tik su ga­li­my­bių pa­su, pa­si­ro­do, to­ly­gu bu­liui pa­ro­dy­ti rau­doną sku­durą. Ir tai kai ku­riuos klien­tus ga­li ne pri­trauk­ti, o prie­šin­gai – at­bai­dy­ti.
Va­do­vas sa­ko pa­stebėjęs, kad ir ki­tuo­se mies­tuo­se vei­kian­tys vers­lai pa­si­rin­ko elg­tis taip pat – apie išs­kir­ti­nes sąly­gas tu­rin­tie­siems ga­li­my­bių pa­są gar­siai nees­ka­luo­da­mi, ma­tyt, kad neiš­šauktų prie­šiškų reak­cijų, ne­tgi puo­li­mo.
O Vy­riau­sybė ma­no, kad ga­li­my­bių pa­sas – pa­leng­vi­ni­mas ir vers­lams, ir gy­ven­to­jams, todėl kvie­čia pa­si­skie­pi­ju­sius, per­si­rgu­sius ar nei­giamą CO­VID-19 testą tu­rin­čius gy­ven­to­jus re­gist­ruo­tis in­ter­ne­tinė­je sve­tainė­je gpa­sas.lt ir gau­ti ga­li­my­bių pa­są. Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos duo­me­ni­mis, jau pa­čią pirmą dieną tuo pa­si­nau­do­jo dau­giau kaip 150 tūkst. gy­ven­tojų.