Karstus vis dažniau keičia urnos

Kad Plun­gės ka­pi­nė­se kas­met dau­gė­ja į že­mę įka­sa­mų ur­nų, „Že­mai­čiui“ pa­liu­di­jo Plun­gės mies­to se­niū­ni­jos spe­cia­lis­tė So­na­ta Se­ra­pi­nie­nė. Lei­di­mus lai­do­ti Bi­ru­tės, Tel­šių gat­vių bei Jo­vai­šiš­kės kai­mo ka­pi­nė­se iš­duo­dan­ti mo­te­ris „Že­mai­čiui“ pa­sa­ko­jo, kad, nors prie kre­ma­vi­mo pe­rei­na­ma ma­žais žings­ne­liais, ur­nų pa­gau­sė­ji­mas jau­čia­mas.

An­tai 2018 me­tais iš 97 Tel­šių gat­vės ka­pi­nė­se pa­lai­do­tų žmo­nių kre­muo­ta 18, iš 140 Jo­vai­šiš­kės kai­mo ka­pi­nė­se at­gu­lu­sių mi­ru­sių­jų – 14, iš 31 Bi­ru­tės gat­vės ka­pi­nė­se pa­lai­do­tų žmo­nių – 5. Šiais me­tais Plun­gės se­niū­ni­jo­se pri­žiū­ri­mo­se ka­pi­nė­se jau pa­lai­do­ta 40 kre­muo­tų žmo­nių pa­lai­kų (iš 198).

Pa­lai­kus kre­muo­ti daž­nai nu­spren­džia­ma dėl įvai­rių prie­žas­čių: kai ar­ti­ma­sis mirš­ta už­sie­nio ša­ly­je ir pa­to­giau jo pa­lai­kus par­si­ga­ben­ti ur­no­je, kai tu­ri­mo­je kap­vie­tė­je dar vie­nam kars­tui ne­be­pa­kan­ka vie­tos, o 25 me­tų ra­my­bės pe­rio­das, kai jau ga­li­ma lai­do­ti ant anks­čiau pa­lai­do­to ve­lio­nio kars­to vir­šaus, dar nė­ra praė­jęs.

S. Se­ra­pi­nie­nė ma­no, kad ur­nas pa­si­rink­ti tu­rė­tų tie mi­ru­sių­jų ar­ti­mie­ji, ku­rių tu­ri­ma kap­vie­tė – se­no­sio­se Bi­ru­tės ar Tel­šių gat­vių ka­pi­nė­se. Esą ten daug žmo­nių pa­lai­do­ta tvir­tuo­se, tad lai­kui ma­žiau at­spa­riuo­se kars­tuo­se, ir net po 25-erių me­tų jie daž­nai bū­na ne­sui­rę.

Be to, kre­ma­vi­mas pa­to­gus ir dėl to, kad ras­ti ur­nai vie­tos kap­vie­tė­je ne­su­dė­tin­ga, ne­pa­ly­gi­na­mai pa­pras­čiau nei kars­tui. Jai pa­kan­ka vos met­ro gy­lio duo­bės.

Kol kas ur­nos Plun­gė­je dar už­ka­sa­mos į že­mę, bet jau me­tai po me­tų ne­ty­la kal­bos, kad tiek Tel­šių gat­vės, tiek Jo­vai­šiš­kės kai­mo ka­pi­nė­se rei­ka­lin­gas ko­lum­ba­riu­mas.

„Apie ko­lum­ba­riu­mą kiek­vie­nais me­tais pa­šne­kam, bet taip ir pa­lie­ka, – sa­kė Plun­gės mies­to se­niū­no pa­va­duo­to­jas, lai­ki­nai ei­nan­tis se­niū­no pa­rei­gas Gin­ta­ras Do­mar­kas. – Ma­no nuo­mo­ne, ge­riau­sia bū­tų, kad ko­lum­ba­riu­mą įreng­ti ap­siim­tų pri­va­tus as­muo. Nors ži­nau se­niū­ni­jų, ku­rios pa­čios tuo rū­pi­na­si. Ad­mi­nist­ruo­ja pa­slau­gą ir už ko­lum­ba­riu­mo vie­tą, skir­tą še­šioms ur­noms, pra­šo 1 000 eu­rų. Ki­tur Sa­vi­val­dy­bė duo­da lei­di­mą tuo rū­pin­tis vers­li­nin­kams. Mes pri­va­čių ini­cia­ty­vų ne­su­lau­kiam daug, ta­čiau be­si­do­min­čių­jų, kiek ži­nau, yra.“

Kad ko­lum­ba­riu­mas prie Jo­vai­šiš­kės kai­mo ka­pi­nių tik­rai nu­ma­ty­tas ir jo rei­ka­lin­gu­mu nea­be­jo­ja­ma, pa­tvir­ti­no Ar­chi­tek­tū­rų ir te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo sky­riaus ve­dė­jas To­mas Jo­cys. Ta­čiau leis­tis į de­ta­les jis ne­pa­no­ro. Atsk­lei­dė tik tiek, kad dėl ko­lum­ba­riu­mo daug dis­ku­tuo­ja­ma tarp spe­cia­lis­tų ir šių nuo­mo­nės iš­si­ski­ria. Jau aiš­ki ir tiks­li ko­lum­ba­riu­mo vie­ta ka­pi­nė­se – prie si­li­ka­ti­nės tvo­ros. Bet kol kas ieš­ko­ma vie­no spren­di­mo ir sten­gia­ma­si pri­trauk­ti in­ves­tuo­to­jų, kad kuo ma­žiau lė­šų tek­tų pri­dė­ti Sa­vi­val­dy­bei.