Planuose – ratuotos bibliotekos

Laz­dijų vie­šo­sios bib­lio­te­kos nuo­trau­ka
Kai ku­rio­se sa­vi­val­dybė­se mo­bi­lio­sios bib­lio­te­kos – jau įpras­tas reiš­ki­nys
Šiais laikais nieko jau nestebina mobilūs nameliai, pirtys, parduotuvės, kavinukės ir net laboratorijos. O kai kuriose savivaldybėse jau kursuoja ir ratuotos bibliotekos, aprūpinančios kaimo žmones knygomis ir kitais leidiniais. Galbūt netolimoje ateityje mobilios bibliotekos važinės ir po Plungės savivaldybėje esančius kaimus?

Apie tai neseniai kalbėta per Plungės rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdį.

Kultūros įstaigų veiklos analizę bei perspektyvas pristačiusi Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Vida Saukalienė priminė, jog Plungės viešoji biblioteka turi 18 struktūrinių teritorinių padalinių. Vienas iš jų įsikūręs pačiame mieste, likusieji – miesteliuose ir kaimuose. Šateikiuose ir Staneliuose esančios viešosios bibliotekos nuo kitų skiriasi tuo, kad yra sujungtos su mokyklų.

Anot V. Saukalienės, ateityje mūsų savivaldybėje bibliotekų sumažės. Kad teks pertvarkyti bibliotekų tinklą, esą suvokia ir patys bibliotekininkai. Kad pokyčiai – neišvengiami, sutiko ir Plungės viešosios bibliotekos direktorė Violeta Skierienė.

Pačių bibliotekų bendruomenės siūlymu, mažėjant kaimo gyventojų, iki 2030 metų galėtų likti penkios miestelių bibliotekos, o visas kitas rajono gyvenvietes aptarnautų mobili biblioteka su 2 tūkst. vienetų knygų, kompiuterine darbo vieta darbuotojui ir antra tokia pačia darbo vieta su internetu ir Lietuvos bibliotekų elektroniniu katalogu lankytojui.

Mobili biblioteka aplankytų kaimus kartą per savaitę nustatytu laiku. Tai padėtų sumažinti komunalines išlaidas ir etatų skaičių.

Ratuotos bibliotekos sėkmingai funkcionuoja jau ne vienoje šalies savivaldybėje – Lazdijų, Varėnos, Pasvalio. Esą jų paslaugomis besinaudojantys žmonės džiaugiasi lengvai pasiekiama knyga ar kitomis paslaugomis: dokumentų spausdinimu, kopijavimu, įrišimu bei nuskaitymu, konsultavimu ieškant informacijos, spaudinių pristatymu į namus neįgaliesiems ir senyvo amžiaus žmonėms, galimybe naudotis kompiuterine įranga.

Kitas siūlymas, nuskambėjęs per posėdį, – jau šiemet Alsėdžių ir Platelių miestelių bibliotekas perkelti į gimnazijų patalpas, sujungiant abiejų įstaigų fondus. Toks modelis esą pasiteisino Šateikiuose ir Staneliuose.

Skaudžiausias likimas lauktų Karklėnų skyriaus. Savivaldybės tarybai pritarus, jį rekomenduojama uždaryti, paliekant tik knygų išdavimo punktą.

Posėdyje dalyvavusi vicemerė Asta Beierle-Eigirdienė susirūpino, kas laukia Aleksandravo bibliotekos, kurios nebūtų galima sujungti su mokyklos, nes šios paprasčiausiai toje gyvenvietėje jau nėra. Vicemerės įsitikinimu, biblioteka Aleksandrave turėtų išlikti, nes kaimas – nemažas, gyventojų – pakankamai. Politikė domėjosi, ar tokiu atveju nenumatoma kokia nors išimtis.

V. Saukalienė paaiškino, jog kultūros įstaigų, kurioms priklauso ir kultūros centrai, ir muziejus, pertvarkos planas dar nėra sudėliotas. Esą tai – opi ir labai jautri tema, todėl bus iki smulkmenų išdiskutuota.

Specialistės teigimu, tikintis, jog kultūros įstaigų pertvarka startuos jau nuo kitų metų, dar birželio mėnesį sustyguotas tvarkos aprašas turi būti aptartas komitete, o liepos mėnesį ar rudens pradžioje jį palaiminti turėtų ir Savivaldybės taryba.