Premjero įspėjimas Plungei: „Nedrįskite to daryti“

DEL­FI nuo­trau­ka
Prem­je­ras dėl ma­siš­kai me­di­kams skel­bia­mos pra­sto­vos ka­te­go­riš­kas: „Žmonės tu­ri dirb­ti ir gau­ti pa­ja­mas“
„Norėjau pranešti apie kuriozišką situaciją. Plungės ligoninės gydytojai buvo paprašyti pasirašyti, jog sutinka su algų mažinimu beveik perpus. Turbūt nieko tokio, jog mirties akivaizdoje gaus beveik minimumą... Juk kam reikia saugoti tuos gydytojus, žmonės patys tegu gydosi“, – tokio turinio laiškas neseniai pasiekė „Žemaičio“ redakciją. Gavę jį suklusome – negi išties tokiu sunkiu metu, kai žaibiškai plintantis koronavirusas vieną po kito į ligos patalą paguldo net ir niekuo iki tol nesiskundusius žmones, medikams mažinamas uždarbis? Šito teiravomės Plungės ligoninės direktoriaus Antano MARTUSEVIČIAUS.

– Ar tiesa, kad jūsų medikai buvo verčiami pasirašyti, jog dirbs už perpus mažesnę algą?

– Netiesa. Tie, kurie dirba, kaip dirbę, ir uždirbs tiek pat. Bet paskelbus karantiną sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo sustabdytas daugelio medicininių paslaugų teikimas. Kalbu apie planinę chirurgiją, reabilitaciją, dantų protezavimą, konsultacines paslaugas. Jas teikę medikai kuriam laikui liko be darbo, todėl jiems paskelbta prastova. Ir ne aš taip sugalvojau – tą numato įstatymas.

– Vadinasi, nemaža dalis jūsų medikų šiuo metu nedirba?

– Taip. Juk neoperuosi žmogaus ar neprotezuosi dantų nuotoliniu būdu. Kaip ir baseine būtinos atlikti mankštos nepravesi, tarkim, internetu.

– Ar sulaukėte nepasitenkinimo iš medikų, kai jų buvo paprašyta pasirašyti sutikimus dėl prastovos?

– Įdomiausia, kad jokio nepasitenkinimo nebuvo. Visiems buvo išaiškinta situacija ir visi geranoriškai sutiko. Todėl sunku suprasti, kodėl staiga pasipylė skundai. Jį gavote ne tik jūs. Neseniai surašiau pasiaiškinimą Savivaldybės administracijos direktoriui – jam taip pat kažkas pasiskundė, jog atseit mažinam algas medikams. Lieka tik stebėtis, kodėl tokius skundus raitantieji nedrįsta savo nepasitenkinimo išsakyti skyrių vedėjams ar administracijai.

– O jei tokiu pokyčiu nepatenkintas darbuotojas būtų atėjęs pas jus ir pasakęs, nors nori dirbti, kad ir kitą darbą, nes turi finansinių įsipareigojimų, didelę šeimą...

– Tokių buvo. Vienus paskyrėm dirbti į priėmimo skyrių, kiti važinėja dirbti į mobilųjį patikros punktą Telšiuose. Tai jauni žmonės, turintys vaikų, turintys paskolų. Kalbėjomės ir nė vieno nepalikom bėdoje. Būtume radę darbo ir kitiems, jei tik būtų kas pareiškęs tokį norą. Juolab kad šiuo metu apie 60 ligoninės medikų turi nedarbingumą.

– Serga?

– Negalime abejoti savo žmonių sąžiningumu ir jiems nedarbingumą skyrusių medikų kompetencija. Bet žinote... Kaip aš sakau, šiuo metu plinta dviejų rūšių virusas: biologinis ir psichologinis. Antrasis yra baimė. Ji tampa visuotine. Išoriškai gali atrodyti, kad aš pats nebijau užsikrėsti koronavirusu, tačiau širdyje taip pat jaučiu nerimą. Bet ar tai leidžia man atsitraukti numetus savo pareigas? Ar premjeras arba sveikatos apsaugos ministras galėtų dabar nedirbti? Atsakymas, manau, visiems aiškus.

–––––

Po šio pokalbio A. Martusevičius pažadėjo patikslinti, keliems ligoninės darbuotojams yra paskelbta prastova, tačiau vėliau nei į laiškus, nei telefonu neatsakė. Portalas DELFI, taip pat sulaukęs to pačio skundo, kaip ir „Žemaitis“, savo parengtoje publikacijoje cituoja Plungės ligoninės vadovo žodžius, kad šiuo metu nedirba ir dalinį atlygį už prastovą gaus 15 šios įstaigos darbuotojų.

DELFI taip pat skelbia Darbo inspekcijos atstovės išaiškinimą, kad Darbo kodekse iš tiesų nėra numatyta išimčių ar ribojimų, kada prastova negali būti taikoma, todėl tai gali daryti visos įmonės.

Vis dėlto premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį viešai sukritikavo tokią Plungės ir kitų rajonų ligonių taikomą praktiką. Savo paskyroje jis rašė: „...dėl savivaldybių (ligoninių – aut.). Kai kurios, matau, vis dar eina lengviausiu keliu ir varo žmones nemokamų atostogų. Arba nepagrįstai skelbia prastovas. Jau sakiau anksčiau, pasikartosiu: tai turi liautis. Nedrįskite to daryti. Tikėjausi, kad bus suprasta, tačiau matau, kad ne visų.

Todėl iki trečiadienio Vyriausybės posėdžio atsakingoms ministerijoms pavesta suformuoti sprendimus, kurie tokią praktiką uždraustų. Žmonės turi dirbti ir gauti pajamas. Yra pačių įvairiausių sprendimų: nuo darbo nuotoliniu būdu iki kvalifikacijos kėlimo kursų arba kitų funkcijų, susijusių su COVID-19 padarinių šalinimu, atlikimu.“

Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija – švelnesnė. Trečiadienį ji paskelbė, kad sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams prastova gali būti skelbiama, jeigu karantino metu nėra galimybės dirbti nuotoliniu būdu ar darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo.

Nurodoma ir tai, kad, esant poreikiui, sveikatos specialistai ir kartu su jais dirbantis personalas laikinai gali būti perkeliami į kitą sveikatos priežiūros įstaigą arba laikinai keičiamos jų darbo funkcijos.

Į susidariusią situaciją sureagavo ir Valstybinės ligonių kasos, mokančios ligoninėms bei poliklinikoms už jų pacientams suteiktas paslaugas. Antradienį šios įstaigos vadovas Gintaras Kacevičius išplatino viešą kreipimąsi į gydymo įstaigų vadovus, kuriame pabrėžė, kad šiuo sudėtingu laikotarpiu gydymo įstaigoms bus sumokėta tiek, kiek planuota – neatsižvelgiant, ar visos numatytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamos paslaugos buvo suteiktos.

„...už kiekvieną karantino laikotarpio mėnesį bus taikomas mokėjimas pagal vadinamąją vienos dvyliktosios taisyklę. Tai reiškia, kad jei stacionaro, gydytojų specialistų konsultacijų, priėmimo-skubiosios pagalbos, stebėjimo, dienos stacionaro, dienos chirurgijos ir kitų paslaugų būtų suteikta mažiau, nei numatyta galiojančioje sutartyje su ligonių kasa, – bus vis vien apmokėta pagal sutartyje numatytą kiekį“, – teigiama pranešime.

Vadinasi, Vyriausybė žada pasirūpinti, jog karantino metu gydymo įstaigų pajamos nemažėtų. Tad prielaidų be darbo laikinai likusiems medikams skelbti prastovą kaip ir nebelieka. Nebent įstaiga būtų sumaniusi tokiu būdu užkamšyti kitas savo biudžeto skyles ar pataupyti „juodai dienai“.