Sporto renginiai nevyksta, bet jiems skirtų pinigų laikomasi

Gin­tarės KAR­MO­NIENĖS nuo­trau­kos
Tarp per­nai atnaujintų – Aka­de­mi­ko A. Ju­cio pro­gim­na­zi­jos krep­ši­nio aikš­telė
Pirmadienį nuotoliniu būdu posėdžiaujant Plungės rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariams kalbėta apie tai, kaip praėjusiais metais pavyko įgyvendinti sporto plėtros programą: kiek ir kam pinigų skirta, kokie renginiai vyko. Aptartos ir ateities perspektyvos. Kai kuriems posėdžio dalyviams knietėjo sužinoti, ar neketinama perskirstyti šiems metams numatytų sporto rėmimo lėšų, nes dėl dabartinės situacijos negali vykti suplanuoti sporto renginiai.

Premijoms – daugiau nei 10 tūkst. eurų

Per posėdį prisiminta, jog pernai sporto projektams remti buvo atseikėta beveik 71 tūkst. eurų. Tai – visai nemaža suma, žinant, kad šiųmetinėje sporto plėtros programos „piniginėje“ – vos 55 tūkst. eurų.

Pernai iš tų 71 tūkst. eurų 10,6 tūkst. kliuvo sportininkų premijoms. Už pasiektus aukštus rezultatus jos išdalintos net 29-iems sportininkams: penkiems baidarių ir kanojų irkluotojams, penkiems dziudistams, penkiems sunkiaatlečiams, penkiems orientacininkams, trims šachmatininkams, dviems lengvaatlečiams bei keturiems motokrosininkams. Paskatinimo sulaukė ir 7 jų treneriai.

Nemaža suma – daugiau nei 9 tūkst. eurų – buvo atriekta Plungės sporto ir rekreacijos centrui (SRC). Iš jų 1,4 tūkst. eurų atiteko programai „Jaunosios viltys“, kurią kuruoja SRC. Antra tiek atseikėta lengvosios atletikos plėtrai. Pažymėta, jog SRC besitreniruojančių lengvaatlečių pasiekimai – itin aukšti. Praėjusiais metais keturi šios sporto šakos atstovai priklausė rinktinei.

Panaši suma – 1,5 tūkst. eurų – pernai buvo skirta projektui „Dalyvavimas Lietuvos krepšinio regionų lygoje“. Sporto ir sveikatingumo renginiams buvo duoti beveik 3 tūkst. eurų. Už juos rengtos Plungės krepšinio pirmenybės, kuriose dalyvavo 10 komandų (140 dalyvių), Plungės rajono mėgėjų sporto žaidynės (žaidė 9 komandos, 300 dalyvių), kiti renginiai. Kaip didžiausias įvardinta ne pirmus metus vykusi „Olimpinė diena“ – itin gausus ir vis didesnio populiarumo sulaukiantis sporto renginys Plungėje.

Vieniems – mizeris, kitiems – beveik viskas

Didžiausia suma iš pernykščio sporto rėmimo biudžeto buvo skirta sporto klubams. Jiems išdalinta daugiau nei 48 tūkst. eurų dalyvauti čempionatuose ar įvairiems sporto renginiams organizuoti.

Nuskriaustos liko tik kaimo bendruomenės bei seniūnijos. Jų sportinei veiklai plėtoti 2019-aisiais atseikėti vargani 3 tūkst. eurų. Šią menką pinigų sumelę pasidalijo 9 seniūnijos ir 7 bendruomenės. Ne ką daugiau joms skirta ir šiais metais.

Tiesa, prisiminta, kad saujelė pinigų – 1,9 tūkst. eurų – pernai atiteko ir geriausių sportininkų šventei.

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Julija Čiuželienė pasidžiaugė ir sutvarkytomis sporto aikštelėmis, nors tai padaryta buvo ne iš sporto plėtrai skirtų lėšų. Pernai atnaujinta Plungės „Babrungo“ bei Akademiko A. Jucio progimnazijų, taip pat lopšelio-darželio „Saulutė“ krepšinio aikštelės.

Ar nežadama perskirstyti lėšų?

Toks klausimas nuskambėjo iš vicemerės Astos Beierle-Eigirdienės lūpų. Anot jos, dėl šalyje užsitęsusio karantino neįvyko jau ne vienas renginys. Nemažai planuotų sporto renginių neįvyks ir artimiausiu metu. Vicemerei rūpėjo sužinoti, ar dėl šios priežasties neketinama perskirstyti sporto plėtros programos lėšų. Bet J. Čiuželienė patikino, jog atšauktus renginius planuojama surengti vėliau. Esą neaišku tik dėl tų, kuriuos rengia seniūnijos ir kaimo bendruomenės. Tikimasi, jog artimiausiu metu ir jos praneš, kaip ketina elgtis.

Dar vicemerė domėjosi, kokius sporto aikštynus numatyta tvarkyti šiemet. Išgirdusi, jog planuose – tik prie lopšelio-darželio „Rūtelė“ esanti laukė erdvė, kurią ketinama iškloti gumine danga, politikė nustebo. „Ar ne mažokai?“ – paklausė ji, bet atsakymo taip ir neišgirdo.

Klausimų J. Čiuželienei turėjo ir komiteto pirmininkė Vida Bondauskienė. Ji domėjosi mokyklų sporto erdvėmis. Pirmininkės žiniomis, finansinių injekcijų buvo sulaukusios ir Plungės „Ryto“ pagrindinė mokykla, ir Akademiko A. Jucio progimnazija. Tad jai buvo įdomu sužinoti, kas už tuos pinigus nuveikta.

Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas trumpai atsakė, kad progimnazijoje sutvarkyti sanitariniai mazgai ir persirengimo kambariai, o šiuo metu remontuojama sporto salė. „Ryto“ mokykloje taip pat po truputį tvarkomos sportinei veiklai reikalingos patalpos.

V. Bondauskienė užsiminė ir apie šiemet padidintą finansavimą prioritetinėms sporto šakoms. Pirmininkė klausė, kada tos lėšos jas pasieks? Administracijos direktorius nieko konkretaus ta tema nepasakė, tik prasitarė, kad bent jau šiuo metu su finansais tragedijos nėra, taip tarsi duodamas suprasti, kad sportininkus tos papildomos lėšos tikrai pasieks.

Ateities vizija

Posėdžio metu iškelta problema dėl mažųjų plungiškių futbolininkų. V. Bondauskienę pasiekė nusiskundimai, kad jie bjauriu oru neturi kur sportuoti.

J. Čiuželienė patikino nesulaukusi tokių nusiskundimų, bet ši problema esą jai – ne naujiena. Tokie rūpesčiai futbolininkus užklupo pradėjus tvarkyti žirgyną. Specialistės teigimu, vaikai galėtų sportuoti mokyklų salėse, bet jos būna laisvos tik vėlai vakare, o toks laikas mažiesiems – jau netinkamas. Siūlyta užsiėmimus rengti aktyvaus laisvalaikio zonoje (buvusiame centriniame stadione).

O M. Kaunas užsiminė gvildenantis idėją prie „Ryto“ mokyklos esančia futbolo aikštelę, kuri netrukus bus išklota dirbtine danga, „pakišti“ po stogu. Jo nuomone, taip vienu šūviu būtų nušauti du zuikiui, mat aikštele galėtų naudotis ne tik mokyklos bendruomenė, bet ir kiti plungiškiai sportininkai.

Direktoriaus teigimu, aikštelė su stogu būtų puiki išeitis, tik reikia rasti tam lėšų. „Kol kas tai – tik vizija“, – pridūrė M. Kaunas.

 

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.