Naujausios
Seniau nesutarimų nekildavo
Tiesa, tų nesutarimų karu kaip ir nepavadinsi, mat ponia Emilija sakė sutinkanti su visais kaimyno jai pateiktais pasiūlymais dėl sklypo atidalijimo. Moteris tik minėjo bijanti, kad tas atidalinimas gali įvykti jai už akių ir ne visai švariai, mat projektą rengianti kaimyno sesuo. Bet apie viską iš pradžių.
Mediniame dvibučiame name, esančiame Birutės gatvėje, šalia kadaise klestėjusio „Linų audinių“ fabriko tvoros, moteris sakė gyvenusi net 50 metų. Iš pradžių už savąjį butą mokėjusi nuomą „Plungės būstui“, vėliau jį išsipirkusi. Tą patį padarė ir tame pačiame name, antrajame jo gale, gyvenusi šeima.
„Dukra išvažiavo gyventi į Angliją, vyras mirė, o man vienai pačiai pasidarė sunku tame bute gyventi. Namas senas, kol prikūreni. Galiausiai išsikėliau į miesto daugiabutį, o tą namo dalį perrašiau dukrai. Siūliau parduoti, bet ji nesutiko. Tad iki šiol prižiūriu, turiu daržiuką šalia“, – pasakojo Emilija.
Moteris dėstė, kad prie minėtojo dvibučio yra truputis žemės. Esą kažkada seniai su kaimynu buvo pasidalinę po 6 arus ir sutarę, kur kieno dalis. Ir ginčų dėl to jokių nebuvo. Tik kai kaimynas išsikėlė gyventi kitur, ten likęs gyventi jo sūnus praėjusį pavasarį pas dukrą Anglijoje viešėjusiai Emilijai telefonu pranešė pradėjęs rengti sklypų atidalinimo dokumentus.
„Kiek dar tai tęsis?“
„Dar anksčiau jis atėjęs man drastiškai pareiškė, kad nuo šiol jo bus ta sklypo dalis, kuri yra jo buto pusėje, o mūsų – mūsų buto pusėje. Sutikau, nors tai reiškia, kad turėsiu palikt jam savo sodintas vyšnias. Jam atiteksiančioje pusėje – ir mano šiltnamis, ir daržas“, – pasakojo moteris.
Vis dėlto sakė su laukiančiais pokyčiais susitaikiusi – daržą susikas kitoje sklypo dalyje. Vaismedžių taip pat pasisodins, jei sveikata leis. Gal ir naują šiltnamį susiręs. Bėda tik, kad sklypų atidalijimo projekto rengimas užsitęsė jau daugiau nei pusę metų, ir visą tą laiką moteris sakė gyvenanti nežinioje.
„Artėja žiema, dukra kviečia vėl važiuoti pas ją žiemoti. Negi teks išvykti viską taip ir palikus? Ar įstatymai nenumato, per kiek laiko tie dokumentai turi būti parengti? O gal jie tyčiai vilkina laiką, kad man išvykus galėtų viską įforminti taip, kaip jiems patogu?“ – spėliojo plungiškė.
E. Saudargienė pasakojo, kad nerimą kelia ne tik tai. Esą su jai atiteksiančia sklypo dalimi moteris kaip dovanėlę gaus ir kaimyno paliktą šiukšlyną, kurį iškuopti jau esą ne jos jėgoms. Nežinia kodėl kaimynas esą visai šalia jos langų išvertė ir didžiulę žvyro krūvą, nors pats ne taip seniai rodė, kad toji sklypo dalis būsianti ponios Emilijos (tiksliau – jos dukros).
„Dabar pro vieną langą matau tą jo šiukšlyną, pro kitą – žvyro krūvą, o prie trečio jis grįžęs iš darbo nakčiai palieka savo autobusiuką. Kiek dar tai tęsis?“ – retoriškai klausė plungiškė.
Kuriasi naujas savininkas
Moteris sakė su kaimynu Nerijumi pati niekaip nesusikalbanti, todėl susisiekti su juo pabandė žurnalistai. Išgirdęs, kad skambina iš redakcijos, vyras sakė sulaukiantis nebe pirmo tokio skambučio. Esą E. Saudargienė dėl tų pačių problemų kreipėsi ir į kitą laikraštį, tad dabar žurnalistai jį atakuojantys skambučiais ir klausimais, kodėl jis „skriaudžia“ kaimynę.
„Aš nebesu nei to sklypo, nei tos namo dalies savininkas. Pardaviau. Ir jau kurį laiką ten kuriasi naujasis jo savininkas. Tam žmogui pažadėjau tarpininkauti bendraujant su kaimyne, tačiau, kiek beldžiu į jos duris, nerandu namie“, – aiškino vyras.
Jis patvirtino, kad šiuo metu yra rengiamas sklypų atidalinimo projektas. Patikino ir tai, kad iki kol visi dokumentai bus sutvarkyti, neliks nei žvyro krūvos, neduodančios ramybės E. Saudargienei, nei minėtojo šiukšlyno.
„Žmogus savąją namo dalį remontuoja. Kur jam tą žvyrą susivežti – į kambarį? Kaimynei buvo pasakyta, kad iki kol dokumentai bus parengti, to žvyro ten neliks. Nesuprantu, kam dabar reikia dėl to skųstis? Ta sklypo dalis jai dar nepriklauso. Ir aš galėčiau reikalauti, kad buvusi kaimynė sutvarkytų anksčiau jos naudotą sklypo dalį – vaismedžius išrautų, šiltnamį išardytų. Tik nelakstau per redakcijas ir nesiskundžiu. Jei man kyla kokių klausimų, sakau tiesiai šviesiai. Reikia kalbėtis“, – net kelis kartus pakartojo.
Belieka tikėtis, kad jis tesės, ką pažadėjęs – tarpininkaus tarp E. Saudargienės ir naujojo jos kaimyno, kad visi žemės klausimai būtų išspręsti sklandžiai. O pastariesiems norisi palinkėti rasti būdą susikalbėti. Juk, kaip sakoma, gera kaimynystė – ir už auksą brangesnė.