Naujausios
Kodėl? Ogi dėl to, kad ši mašina akligatvyje neturi kur apsisukti, o esą grįžti važiuodama atbula irgi negali.
„Bet juk mieste, atliekas rinkdama iš daugiabučių kiemų, tik atbula ir stumiasi... Tai kas čia kitaip?“ – neteisybe piktinosi vienas gyventojų.
Esą jis pats šią problemą gvildeno jau gal keturis kartus, tačiau niekas nepasikeitę.
„Paskutinį sykį, kai skambinau į TRATC-ą (Telšių regiono atliekų tvarkymo centrą – aut.), man pasiūlė kreiptis tiesiai į „Valdą“. Vargais negalais aš ten prisiskambinau. Žadėjo pasižiūrėti, bet nieko... Tada aš – vėl į TRATC-ą. Vėl žadėjo spręsti, nors nieko taip ir nepadarė. Aiškino, esą vežėjas yra „Valda“, tad su ja ir reikia derinti. Bet ar man, paprastam gyventojui, turi rūpėti, kas tas atliekas veža? Aš tik noriu, kad išvežtų. Visa kita – jų problemos“, – pyko vyriškis.
Nors dabar Giraitės gatvėje stovi tik du namai, netrukus iškils dar šeši. O sklypų namams statyti yra 18, tad ateity ši problema tik aštrės. Žmogus sakė kalbėjęs su būsimais naujakuriais, jie užmerkti akių irgi nesiruošia.
Vyriškis aiškino žinąs būdą, kaip šią problemą gana paprastai išspręsti.
„Prie keliuko yra valstybinės žemės. Gal ten kokią aikštelę galėtų įrengti, kad mašina galėtų apsisukti? Užtektų žemes nustumdyti, žvyro užvežti, ir viskas“, – siūlė.
Tokią išeitį mato ir pats TRATC-o direktorius Vidimantas Domarkas, po „Žemaičio“ skambučio nuvykęs į Giraitės gatvę įvertinti susidariusią situaciją.
„Gatvę apvažiavom. Ten iš tiesų yra vietos, kur šiukšliavežis galėtų apsiskukti – T raidės sankryža, kurią reikėtų pertvarkyti, pravalyti. Sakiau savo žmogui suderinti su Savivaldybe, bet nežinau, ar jau kalbėjosi. Kada reikalai pajudės, neprognozuoju. Bet įmanoma sutvarkyti“, – sakė V. Domarkas.
Pažadėjęs Giraitės gatvės esamiems ir būsimiems gyventojams lengvesnę buitį, direktorius neapsiėjo ir be jo taip mėgstamų, kaip pats sako, filosofinių pamąstymų.
„Iš kitos pusės – ten vyksta statybos. Leidžiama gyventi dar nebaigus visų infrastruktūros darbų... Juk pirmiausia turėtų infrastruktūrą sutvarkyti“, – garsiai mąstė.
Tačiau žmonės ten jau gyvena. Gyvena ir vargsta. O filosofiniai pamąstymai jiems mažiausiai rūpi. Bet pažadus, ypač – viešus, galvon įsideda ir šiukšliavežio lauks jau prie savo kiemų.