Naujausios
Tiesą pasakius, „Spindulio“ vardas jau kurį laiką linksniuojamas viešojoje erdvėje. Pastarąjį kartą jis plačiai nuskambėjo tada, kai Lietuvos radijo ir televizijos komisija skyrė 500 eurų baudą. Šią nemalonę „Spindulys“ užsitraukė dėl to, kad ne vieną sykį savo eteryje kalbino prorusiškomis pažiūromis garsėjantį Vaidą Lekstutį Žemaitį, kuris ir „Spindulio“ eteryje atvirai palaikė Rusijos Federacijos karinius veiksmus Ukrainoje, o ukrainiečius vadino agresoriais. Reaguodama į tai Plungės rajono savivaldybės taryba pasiskubino iškraustyti radijo stotį iš jos kelerius metus nuomotų Plungės kultūros centro patalpų.
Ar šios priežastys ir lėmė, kad stotis galiausiai nusprendė stabdyti savo veiklą, „Žemaitis“ teiravosi paties „Spindulio“ direktoriaus ir laidų vedėjo Stasio BUITKAUS.
– Ne taip seniai skelbta, kad „Spindulys“ artimiausiu metu galbūt turės naujus savininkus ir tęs transliacijas jau iš kitų patalpų. Kodėl vis tik buvo atsisakyta šių planų ir nuspręsta nutraukti veiklą?
– Taip, buvo tokie gražūs norai ir planai, tikėtasi paramos iš verslo. Buvo net du kandidatai, kurie domėjosi įmone, bet galiausiai persigalvojo. Siūlė mums ir į kitas patalpas keltis, bet kas iš to –
esam smukę į minusą. Kreipėmės į Klaipėdos apygardos teismą, prašydami iškelti įmonei bankroto bylą, nes finansiniai įsipareigojimai jau kurį laiką viršija mūsų pajamas.
– Ar tai susiję su tuo, kad paskutiniu metu nebegaudavot užsakymų iš Savivaldybės, ką ne kartą minėjote „Spindulio“ laidose?
– Žinoma, tai nepagerino įmonės finansinės situacijos, kaip ir neaišku kuo paremtas sprendimas iškeldinti mus iš Kultūros centro patalpų. Bendra ekonominė situacija pastaruoju metu tokia, kad regioninėms radijo stotims nebėra kaip išgyventi. Vien autorinių teisių asociacijai LATGA bei muzikos atlikėjų teisių asociacijai AGATA per mėnesį sumokėdavome apie 180 eurų, kad galėtume teisėtai leisti muzikos įrašus. Be to, šios organizacijos žada nuo birželio dar didinti šį mokestį, nepaisant to, kad dauguma regioninių radijo stočių, kurios dar neužsidarė, balansuoja ant bankroto ribos.
Nekalbu jau apie pastaraisiais metais smarkiai sumažėjusias pajamas iš reklamos, kas rodo, jog apskritai visas verslas patiria nuosmukį. Jei anksčiau už reklamą įmonės mokėdavo ir po tūkstantį litų ar pusantro, tai dabar verslininkai reklamai vos sukrapšto penkiasdešimt eurų.
Belieka apgailestauti, kad prastėjanti ekonominė situacija skaudžiausiai atsiliepia regioninei žiniasklaidai. Vien Plungėje per pastaruosius metus nebeliko „Plungės žinių“, užsidarė „Žemaitijos televizija“, o dabar atėjo ir „Spindulio“ eilė.
– Išties gaila, kad netekome vienintelės rajone veikusios radijo stoties. Gal prisiminsite, kokia buvo „Spindulio“ pradžia?
– Kažkada vedžiau diskotekas, buvau sukaupęs daug muzikos įrašų, turėjau įrangos. Vieną dieną kilo mintis – o kodėl nepabandyti įkurt radijo stoties? Kreipiausi į Radijo ir televizijos komisiją. Buvo atsakyta, kad Plungei nesiruošiama suteikti atskiro dažnio. Reikėjo nueiti kryžiaus kelius, gal metus laiko važinėjau su dokumentais į tą komisiją, kol galiausiai buvo surengtas konkursas tam dažniui gauti. Laimei, niekas jame, be mūsų, nedalyvavo. Taip 2001-ųjų rugsėjo 1-ąją 104,5 dažniu nuskambėjo pirmasis „Spindulio“ šaukinys.
– Vadinasi, praėjusį rugsėjį paminėjote 20-ies metų veiklos sukaktį.
– Taip. O šį rugsėjį būtų suėję jau 21-eri, bet... Ką padarysi. Nors ir kaip sunkiai vertėmės, nebuvo nė minties, kad vieną dieną reiks skelbti pabaigą. Iki šiol sulaukiu mūsų klausytojų skambučių ir žinučių su klausimu, kur dingo „Spindulys“. Visiems tenka atsakyti, kad nebėra jo ir nebebus. Kreipėmės į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad panaikintų mūsų turėtą dažnį. Beliko sulaukti, kol bus paskelbtas bankrotas. Tai bus paskutinis taškas „Spindulio“ istorijoje.