Kalbamės apie tai, ką reiškia būti aktyviu jaunu žmogumi rajone, kodėl jaunimo balsas jau girdimas, bet sisteminio pokyčio dar teks palaukti, ir kodėl kartais užtenka padėti vienam žmogui.

Nuotr. iš asmeninio archyvo

Ieškojo vietos savame mieste

E. Norkutės kelias į jaunimo tarybą prasidėjo nuo paprasto, bet daugeliui regionų jaunuolių pažįstamo jausmo – kad prasmingiausios veiklos vyksta kažkur kitur.

„Ieškojau vietos, kur galiu įprasminti save Mažeikių rajone. Dauguma veiklų, kuriomis tuo metu užsiėmiau, skatino važiuoti į sostinę – įvairūs mokymai, organizuojamos konferencijos ar pamokos jaunuoliams. Natūraliai kilo noras atrasti veiklą, kurios metu galėčiau artimiau prisidėti prie savojo miesto gerovės“, – pasakojo ji.

Tarybos veiklą Eneida pažinojo ir anksčiau – per jos pagrindinį renginį – Mažeikių jaunimo pikniką. „Dalyvaudavau ir kaip dalyvė, ir kaip viena iš organizacijų, dalyvaujančių piknike, atstovių, bet knibždėjo noras suorganizuoti tokį ir pačiai. Džiugu, kad tradicija yra tęsiama ir kad turėjau galimybę su komanda įgyvendinti šį renginį jau du kartus.“

Vis dėlto piknikas, anot jos, nebuvo esminė priežastis jungtis prie tarybos – tik asociacija, kuri priartino. „Darbas taryboje vėliau parodė, kad taryba nėra vien apie tai, darbo pobūdis yra platesnis.“

Tiltas tarp jaunimo ir Savivaldybės

Pasak E. Norkutės, jaunimo reikalų taryba yra lyg tiltas tarp jaunų žmonių ir Savivaldybės: „Mes išsiaiškiname, kokie yra jaunimo poreikiai, norai, ir ieškome būdų, kaip galėtume išspręsti šias problemas ar įgyvendinti iniciatyvas.“

Kaip tai atrodo praktiškai, ji iliustravo konkrečiu pavyzdžiu: „Po susitikimų su Mažeikių rajono mokinių tarybomis įžvelgėme, kad tarybos iš esmės neatlieka savo funkcijų, trūksta žinių, pagal kurias būtų įmanoma efektyviau dirbti, tad parašėme rekomendaciją mokinių taryboms su pasiūlymais, kaip spręsti šiuos išbandymus. Ją galima rasti Mažeikių r. savivaldybės puslapyje. Tokiu principu ir veikiame – įžvelgiame problemą ir ieškome būdų, kaip ją išspręsti.“

Be to, taryba atlieka ir švietimo funkciją. „Skelbiame informaciją socialiniuose tinkluose apie įvairias iniciatyvas ir renginius, griauname mitus apie Mažeikių miestą. Iš esmės stengiamės parodyti, kad Mažeikių miestas yra kupinas galimybių, reikia tik jomis naudotis bei nebūti pasyviu stebėtoju.“

Svarbiausia žinia, kurią taryba nori perduoti, – pokytis neateina iš šalies. „Mes visuomet pabrėžiame, kad jokios iniciatyvos negimsta be jaunų žmonių – niekas kitas, o tik mes patys galime kurti teigiamą pokytį. SJRT šiuo atveju jaunam žmogui gali padėti įgyvendinti bet kokį norimą dalyką, t. y. nukreipti jį tinkama linkme, kad įgyvendinimo procesas taptų lengvesnis.“

Didžiausias išbandymas – pasyvumas

Kaip didžiausią šiuolaikinę problemą E. Norkutė įvardijo pasyvumą: „Drįsčiau teigti, kad tai yra visuotinė problema, šiuolaikinių technologijų pasekmė. Iš aktyviai veikiančių žmonių perspektyvos ši problema dažnai iškyla į paviršių – kaip sudominti jauną žmogų, kaip pakviesti į renginį, nes visos aktualijos yra „nuspiriamos“ šalin.“

Šešiolikmečiai – dalyvaujamajame biudžete

Viena reikšmingiausių pastarojo meto tarybos iniciatyvų – rezoliucija, pateikta Mažeikių rajono savivaldybės administracijai.

„Kartu su SJRT pateikėme rezoliuciją siekdami, kad būtų sudarytos sąlygos 16 metų jaunuoliams dalyvauti savivaldybės dalyvaujamojo biudžeto procese – tiek teikiant idėjas, tiek balsuojant už projektus. Galime pasidžiaugti, kad administracija patvirtino mūsų siūlymą ir ši tvarka jau yra įsigaliojusi.“

E. Norkutės teigimu, anksčiau amžius buvo 18 m. – tai būtent tas laiko tarpas, kai jauni žmonės išvyksta iš gimtojo miesto ir prisidėti savomis idėjomis negali ar nejaučia poreikio. „Tad įsitraukimas nuo jaunesnio amžiaus yra aktualesnis pačiam jaunam žmogui, o, pradėjus skatinti aktyvumą nuo jaunesnio amžiaus, vėliau galėsime matyti rezultatus“, – sakė ji.

Diskodromas: kai vaikai patiria tėvų istorijas

Visai kitokia, bet ne mažiau pilietiška iniciatyva – Mažeikiuose gimęs Diskodromas.

„Prieš trisdešimt ar daugiau metų buvo įprasta rengti diskotekas jaunimui – tai buvo populiari gyvo bendravimo erdvė. Apie šiuos šokius turbūt kiekvieno iš mūsų tėvai yra pasakoję, kaip puošdavosi penktadienio vakarui, kaip šokdindavo vienas kitą. To nostalgijos jausmo įkvėpti inicijavome diskotekas jaunuoliams“, – pasakojo E. Norkutė.

Šokiai vyksta išlaikant tų laikų autentiškumą. „Muzika iš analoginių formatų, grojanti muzika sukurta iki 2000-ųjų, aprangos kodas, šokiai porose. Pagrindinis tikslas yra atkurti kolektyvinio laisvalaikio kultūrą Lietuvoje. Paprastai pasakius – kad šokiai penktadienį taptų įpročiu“, – teigė ji.

Pirmasis vakaras jau įvyko ir, pasak organizatorės, atsakymas buvo aiškus: „Jaunimas parodė, kad tikrai yra išsilgęs tokių šokių. Dabar vaikai gali patirti tėvų istorijas, o tėvai pavydėti iš namų.“

Ši iniciatyva rodo, kad pilietiškumas nebūtinai prasideda posėdžių salėje – kartais jis prasideda nuo bendros erdvės, kurioje jauni žmonės susitinka gyvai, o ne ekranuose.

Girdimi, bet dar ne prioritetas

Ar jaunimo balsas girdimas Savivaldybėje? Po metų SJRT darbo E. Norkutės atsakymas – teigiamas: „Šiuo metu tikrai jaučiu vienų metų veiklos taryboje vaisių. Dialogas su Savivaldybės atstovais yra užmegztas, pagalbos tikrai sulaukiame.“

Tačiau ji neskuba skelbti, kad viskas jau pasiekta. „Reikia suprasti, kad sisteminis pokytis tikrai yra neįvykęs – jaunimas vis dar nėra įtrauktas į prioritetinės veiklos sąrašus nei Savivaldybėje, nei Lietuvoje. Kol dėmesys yra menkas, jaunimo įsitraukimas tai aiškiai parodo, pavyzdžiui, rinkimuose“, – atkreipė dėmesį E. Norkutė.

Tautiškumas, budrumas, atsparumas

Šiandien daug kalbama apie valstybės saugumą ir visuomenės atsparumą. E. Norkutė sako, kad neramios geopolitinės situacijos akivaizdoje jai tai reiškia tautiškumą, budrumą, atsparumą.

„Į šiuos žodžius telpa daug prasmių, bet apibūdinčiau tai kaip jauną žmogų, kuris yra aktyvus politiniame lauke, dalyvauja, domisi ir atkreipia kitų dėmesį į valstybei svarbius klausimus. Džiaugiuosi, kad esu apsupta žmonių, kurie savanoriauja kariuomenėje, yra šauliai ir akylai seka šalia vykstančius neramumus“, – pažymėjo ji.

„Būk tas pokytis“

Jaunuoliui, kuris turi idėją savo miestui, bet nežino, nuo ko pradėti, – ar tam, kuris įsitikinęs, kad „vis tiek nieko nepakeisi“, E. Norkutė turi aiškų atsakymą: „Jei viduje yra noras, vadinasi, yra ir įgyvendinimo būdas. Mėgstu cituoti Mahatmos Gandhi mintį: „Būk tas pokytis, kurį nori matyti pasaulyje.“ Tad to reikia ir siekti – matant problemą netylėti, turint idėją nebijoti kreiptis į bendraminčius. Pradžia visuomet sunki, tačiau kelias po to susidėlioja savaime.“

Ir pridūrė mintį, kuri galbūt geriausiai apibūdina visą budrios kartos požiūrį: „Kai pats darai, supranti, kad gali pakeisti vieno draugo nuomonę, gali supažindinti bent vieną žmogų su tam tikra gėrybe. Tai ir yra neįkainojama – tas vienas žmogus, kuriam padėjai.“

Karolina Balčiūnaitė,
„Santarvė“

The post Budri karta: kaip Mažeikių jaunimas imasi pilietinių iniciatyvų appeared first on www.zemaiciolaikrastis.lt.

Sauliaus Narkaus nuotr.

Gyvename laikotarpiu, kai saugumo klausimai tapo neatsiejama kasdienybės dalimi. Tačiau pasirengimas galimoms grėsmėms neturėtų reikšti vien baimės ar nuolatinio nerimo. Deja, netrūksta būtent taip manančių. Svarbu suvokti, kad kur kas svarbiau yra žinoti, kaip elgtis ištikus nelaimei, kaip atpažinti nepatikimą informaciją, kur ieškoti pagalbos ir kaip pasirūpinti savimi ir artimaisiais.

Būtent šaulių veikla leidžia išmokti visų šių dalykų, kurie, vertinant šiandienos geopolitinę situaciją pasaulyje, tampa svarbūs kiekvienam. Juk saugumas pirmiausia ir prasideda nuo pasirengimo, nuo žmonių sąmoningumo ir suvokimo, kad valstybės gynyba nėra vien ginklą rankose laikančių žmonių užduotis. Kiekvienas gali prisidėti pagal savo gebėjimus, profesiją ir galimybes. Vieni renkasi karinį pasirengimą, kiti gali padėti organizuoti paramą, rūpintis logistika, prisidėti prie evakuacijos, informacijos sklaidos ar bendruomenės saugumo.

Plungės pramonininkų sąjungos prezidentas Justinas Šimkus šaulio priesaiką davė šių metų sausio 13 dieną ir šiandien yra Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės Plungės kuopos narys. „Esu patriotas. Plungėje gimiau, augau, čia mano šeima, čia toliau planuojame gyventi ir dirbti. Esant tokiai geopolitinei situacijai, turime būti pasiruošę visapusiškai“, – paklaustas, kodėl nusprendė tapti šauliu, teigė plungiškis.

Vyras neslėpė: apsisprendimui įtakos turėjo ir pažįstamų, draugų, visuomenėje žinomų žmonių pavyzdys. Sakė, kad pats nėra linkęs afišuotis savo kaip šaulio veikla. „Nors yra ir tokių, kurie ypač mėgsta tai akcentuoti, bet ar to reikia? Nežinau. Aš noriu ramiai dirbti savo darbą, mokytis, studijuoti praktinius dalykus ir tai darau dėl savęs, o ne dėl pasirodymo“, – kalbėjo šaulys.

J. Šimkus kaip šaulys pasirinko darbą su bepiločiais orlaiviais. „Vertinant, kaip vyksta karas Ukrainoje, bepiločiai orlaiviai yra svarbi to dalis“, – įsitikinęs jis ir šyptelėjęs pridūrė, kad pats jau nebėra pirmos jaunystės ir fizinis pasirengimas galbūt nėra pats geriausias, o darbas su dronais reikalauja ne fizinės ištvermės, bet „galvos, akių ir technikos, kurią reikia mokėti valdyti“.

Būti šauliu J. Šimkui patinka, bet svarbiausia, kad ši veikla – labai reikalinga. „Aš esu tos kartos, kuri netarnavo kariuomenėje, todėl iki šiol karinio pasirengimo žinių neturėjau. Tapęs šauliu daug ko išmokau. Be to, juk mes ne tik karine prasme esame šauliai. Buvimas šauliu apima ne tik pasirengimą ginkluotai gynybai, bet ir pagalbą gyventojams, pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms“, – pasakojo pašnekovas.

Kodėl svarbu būti šauliu? Pasak J. Šimkaus, pirmiausia šaulių veikla ugdo patriotiškumą ir atsakomybės jausmą. Atsakomybę savo valstybei, šeimai, bendruomenei. „Žinios, kurios įgyjamos būnant šauliu, šią dieną yra būtinos. Kaip mes vaikus mokome plaukti, taip juos turime pratinti ir prie gynybos klausimų. Kaip demokratinė valstybė mes turime būti pasiruošę, o kaip visuomenė – išmanyti, kaip elgtis sudėtingose situacijose. Buvimas šauliu reiškia nuolatinį tobulėjimą ir žinių, kurios praverčia gyvenimą, įgijimą“, – mano plungiškis.

Plungės šaulių 802-osios kuopos vadas Arūnas Raudys Lietuvos šaulių sąjungoje skaičiuoja jau 6 metus. Šauliu tapo dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą. „Esu tarnavęs kariuomenėje, tad iškart supratau, kad 250 tūkst. karių prie Ukrainos sienos žiemą reiškia grėsmę ir kad kažkas bus. Šis faktas tik paskatino mano apsisprendimą priimti šaulio priesaiką, nes negalima gyventi galvojant, kad tik kažkur vyksta karas… Turime būti pasiruošę“, – tvirtino Plungės šaulių vadas.

Daivos Gerikienės nuotr.

A. Raudys – savo šalies patriotas, Sausio 13-osios gynėjas. Meilę savo šaliai įskiepijo dar tėvai. „Lietuvos vėliavą mačiau dar vaikas būdamas“, – sakė jis. Todėl sprendimas tapti šauliu atėjo iš suvokimo ir vidinio jausmo, kad būtina ginti savo valstybę, savo šeimą, savo vietą, kurioje gyveni. „Plungės šauliai yra pasiryžę ginti Plungę, savo bendruomenės žmones. Be to, juk ne visada reikia kalbėti apie karinį gynimą. Šaulių veikla – tai ne tik pasirengimas ginkluotai gynybai. Mūsų misija – savo pavyzdžiu stiprinti žmonių pilietiškumą, padėti rūpintis visuomenės saugumu iškilus įvairioms krizinėms situacijoms“, – aiškino A. Raudys.

Svarbus dalykas, pasak pašnekovo, kad buvimas šauliu žmogų išmoko daug bazinių dalykų, reikalingų ekstremaliosioms situacijoms suvaldyti: nuo pirmosios pagalbos suteikimo iki gebėjimo veikti drausmingai ištikus nenumatytiems atvejams.

Plungės šaulių vadas įsitikinęs, kad šaulių veiklos esmė – ne tik ginti, bet ir padėti. „Šaulio stiprybė atsiskleidžia ne vien per pasirengimą ginti valstybę. Ne mažiau svarbus gebėjimas pastebėti šalia esantį žmogų, nesutrikti nelaimės akivaizdoje ir prireikus ištiesti pagalbos ranką“, – mano A. Raudys. Juk buvimas šauliu ugdo ir asmenines žmogaus savybes – atsakomybę, drausmę, ištvermę, pasitikėjimą komanda. Šios vertybės svarbios ir kasdieniame gyvenime, šeimoje, darbe bei bendruomenėje.

Pašnekovo manymu, didžiausia žmonių bėda, vertinant geopolitinę situaciją pasaulyje, – abejingumas ir manymas, kad viskas vyksta kažkur kitur, o mes patys esame saugūs ir niekam neįdomūs. Būtina ugdyti žmonių sąmoningumą ir supratimą, kad mūsų šalies stiprybė – pasirengę žmonės. „Galbūt dar reikia laiko mūsų žmonėms suvokti, gal turi pasikeisti kartos, tačiau būtina suprasti, kad laisvė ir saugumas nėra savaime suprantami dalykai, o jų išsaugojimas priklauso ir nuo visuomenės pasirengimo, vienybės bei pasitikėjimo vieniems kitais. O pilietiškumas turi prasmę tada, kai žmogus pasiryžta ne tik kalbėti apie atsakomybę, bet ir pats jos imtis“, – teigė A. Raudys.

Daiva GERIKIENĖ
„Plungė“

The post Būti šauliu – reiškia jausti atsakomybę appeared first on www.zemaiciolaikrastis.lt.

Skuodo rajono savivaldybės archyvo nuotr.

Kaip veikti ekstremaliose situacijose?

Jei tokia nelemta diena netikėtai užkluptų, pasak E. Jautakienės, kiekvienas tam pasirengęs nepanikuos, o žinos, ką ir kaip daryti. Todėl labai svarbu kiekvienuose namuose turėti užtektinai maisto atsargų ir vandens (ne mažiau 2 litrų asmeniui). Jei namuose yra maži vaikai, reikia apgalvoti, ko reikės jiems, nes parduotuvių tiekimas gali sutrikti. Sutrikus elektros energijos tiekimui, išsigelbėjimu taps įsigytas elektros generatorius. Tokia priemonė pasiteisino ir visai neseniai praūžus audrai.

Ekstremali situacija savo laiką skaičiuotų nuo gauto SMS pranešimo, todėl svarbi tolesnė žinia iš nacionalinio transliuotojo – radijo, televizijos. Turėtų būti parūpinta baterijų ar elementų radijo imtuvui, jei staiga neliktų elektros energijos. Jei ateitų pranešimas su ženklu „raudona“, kokį, pavyzdžiui, iššaukia į oro erdvę įskridęs dronas, tektų kuo skubiau eiti į saugią vietą ar į artimiausią priedangą. Skuodo rajono savivaldybėje yra 29 priedangos. Oro pavojaus metu jas atverti įpareigoti tų priedangų valdytojai. Jei priedanga tolokai, o grėsmė sparčiai artėja, būtina įsivertinti namo rūsio konstrukcijas ir „įsikurti“ patalpose, kuriose nėra langų. Belangėje terpėje svarbi dviejų sienų taisyklė – šalia laikančiųjų konstrukcijų slėptis būsią saugiau.

Šeimos planas

Kiekviena šeima galimą grėsmę turėtų būti aptarusi iš anksto. Iš anksto turėtų būti numatyta saugi susitikimo vieta ne namuose. Nelaimės atveju užrašytus telefonų numerius reikėtų turėti net vaikams, jei telefonai staiga išsikrautų, o būtinybė diktuotų paskambinti. Esant telefono ryšio sutrikimams, daug patikimiau siųsti SMS žinutes. Vaikai taip pat turėtų žinoti, kas juos paims iš mokyklos, jei toji paskelbtų, kad ugdymas nutraukiamas. Šeimose reikėtų pasirūpinti dokumentais, jų kopijomis, aplankuose turėtų būti ir šeimos narių fotografijų, jei tektų skelbti jų paiešką. Išlikimo krepšyje be maisto atsargų ir vandens turėtų būti šeimos vartojamų vaistų. Jei asmenys naudoja receptinius, patartina, kad šie būtų dėžutėse (atveju, kai dings elektra). PSPC specialistai ir ekstremalioje situacijoje pasirengę užtikrinti, kad elektroniniai receptai pasiektų.

Civilinė sauga – reikiami atsakymai

Skuodo rajono savivaldybės interneto tinklapio skyrelyje „Civilinė sauga“ išdėstyti visi dažniausiai užduodami gyventojų klausimai, čia skelbiamas ir priedangų sąrašas, įvairios rekomendacijos, kaip elgtis vienu ar kitu atveju. Už krizių valdymą atsakingi specialistai apie Lietuvos oro erdvėje esančius pavojus žinią reaguoja pirmieji, bet, jei pažeista tolimesnė nuo gyvenamosios vietos teritorija, pranešimai tenka ne visiems šalies gyventojams.

Skuodo rajono savivaldybės archyvo nuotr.

Patarėjos E. Jautakienės telefono numeris nurodomas viešai, juo gyventojai teiraujasi, kreipiasi. Dažnam tokia informacija suteikia saugumo, o išgirsti patarimai – užtikrintumo. Lapkričio 9-ąją Skuodo rajono savivaldybė rengia mokymus priedangų valdytojams, juos teiks iš uostamiesčio atvykę specialistai. Gali prisijungti ir gyventojai. Lapkričio mėnesį civilinės saugos žinių suteikti E. Jautakienė pakviesta į asociaciją „Krakių žiburiai“. Šie mokymai atviri ir kitų pageidaujančių bendruomenių nariams.

Skuodo rajono savivaldybė, kaip sakė administracijos patarėja, suinteresuota, kad visos rajono ugdymo įstaigos iki šių metų pabaigos būtų dalyvavusios pratybose dėl oro pavojaus, kad neliktų nė vieno mokinio, nežinančio, kur, į kokią saugią patalpą be panikos suskubti nelaimės atveju. Elgsenos planą jau yra patvirtinusi Skuodo amatų ir paslaugų mokykla, Mosėdžio gimnazija. Be to, savivaldybė gyventojų saugai yra parengusi keletą projektų įsigyti 12-ai generatorių, kurie užtikrintų nenutrūkstamą ryšį visose ugdymo ir globos įstaigose. Taip pat numatyta įsigyti ir mobilių generatorių, kurie tiktų pristatymui į reikiamą vietą.

Kaip sakė E. Jautakienė, jei ugdymas gimnazijose būtų nutrauktas, tokie viešos paskirties pastatai pasitarnautų kaip kolektyvinės saugos statiniai, kuriuose būtų teikiama pagalba ir gyventojams.

Skuodo savivaldybei kaip priimančiai gyventojų evakuacijos atveju tektų priimti 216 nelaimėlių.

Laima SENDRAUSKIENĖ
„Mūsų žodis“

The post Ką daryti, jei rytoj krizė: Skuodo krašto gyventojų pasirengimo vadovas appeared first on www.zemaiciolaikrastis.lt.

Asmeninio archyvo nuotr.

Svarbiausia taisyklė – 72 valandos

Pagrindinis kiekvieno šeimos nario uždavinys – gebėti savarankiškai išgyventi bent pirmąsias tris paras – 72 valandas. „Įvykus didelio masto nelaimei, tarnybų pagalba pirmosiomis valandomis gali būti apribota, o parduotuvės ar kitos paslaugos – neprieinamos. Būtent todėl būtina iš anksto pasirūpinti būtiniausiais ištekliais“, – kalbėjo „Vakarų Lietuvai“ parengties pareigūnas.

R. Pocius patarė namuose turėti pakankamai vandens – apie 12 litrų vienam asmeniui trims paroms. Vandenį geriausia laikyti mažesniuose buteliuose, kad atidarius jis ilgiau išliktų švarus.

Maistui reikėtų rinktis ilgai negendančius produktus, kuriems paruošti nereikia daug laiko ar karšto vandens: mėsos, daržovių konservus, kruopas, aliejų, cukrų, druską, medų ir arbatą. Būtina nepamiršti rankinio konservų atidarytuvo. „Taip pat taikykite taisyklę naujus produktus dėti už senesnių, kad pirmiausia suvartotumėte tuos, kurių galiojimas trumpesnis“, – atkreipė dėmesį specialistas.

Be maisto ir vandens, namuose privalu turėti pirmosios pagalbos vaistinėlę, nuolat vartojamų vaistų atsargą. Svarbiausius asmens ir nuosavybės dokumentus ar jų kopijas reikia laikyti vandeniui nepralaidžiame aplanke.

„Taip pat pasirūpinkite prožektoriumi, radijo imtuvu su atsarginėmis baterijomis, įkrautu išoriniu akumuliatoriumi (powerbanku), grynaisiais pinigais, šiltais drabužiais bei higienos priemonėmis. Iš anksto susidėkite ir išvykimo krepšį, jei tektų skubiai palikti namus“, – vardijo R. Pocius.

Šeimos veiksmų planas

Ekstremali situacija reikalauja greitų sprendimų, todėl šeimos veiksmų planą R. Pocius ragina aptarti dar esant ramiai situacijai: „Numatykite dvi susitikimo vietas: vieną netoli namų, kitą – už gyvenvietės ribų, jei grįžti į namus būtų neįmanoma.“

Kilus ekstremaliai situacijai reikėtų nusimatyti ir vieną asmenį, gyvenantį kitame mieste, kuriam visi šeimos nariai praneš savo buvimo vietą. Kai vietiniai tinklai perkrauti, skambutis ar žinutė kitą regioną gali pasiekti lengviau. Nutrūkus ryšiui, geriau rašyti trumpąsias žinutes (SMS). „Būtinai ant popieriaus užrašykite svarbiausius telefonų numerius – išsikrovus telefonui jų neprisiminsite. Iš anksto išsiaiškinkite, kaip mokykla ar darželis elgiasi krizės metu, bei susitarkite, kas pasiims vaikus. Jei nelaimė užklumpa skirtingose vietose, kiekvienas pirmiausia pasirūpina savo saugumu artimiausioje saugioje vietoje ir tik pavojui praėjus renkasi sutartoje vietoje. Numatykite ir tai, kas pasirūpins augintiniais bei pagalbos reikalingais artimaisiais“, – paaiškino parengties pareigūnas.

Klaida – nepatikrintos informacijos platinimas

Nelaimei artėjant, gyventojai perspėjami sirenomis, kurios kaukia apie 3 minutes. Jos išgirdus būtina iškart įsijungti LRT radiją ar televiziją, kur pateikiama oficiali informacija. Perspėjimai siunčiami ir į mobiliuosius telefonus per Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) sistemą. Pranešimuose nurodomi oro pavojaus lygiai: geltona reiškia tikėtiną oro pavojų (reikia pasiruošti ir išsiaiškinti saugią vietą), raudona – oro pavojų (nedelsiant eiti į priedangą), balta – pavojaus pabaigą.

Gavus pranešimą į telefoną, gyventojai turi išlikti ramūs ir perskaityti nurodymus – jie yra svarbesni už bendras rekomendacijas. Po to įspėti kaimynus ir artimuosius, tačiau neskambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 vien tik pasiteirauti informacijos. „Kilus oro pavojui, skubėkite į artimiausią priedangą. Jei jos nėra, laikykitės „dviejų sienų taisyklės“: tarp jūsų ir lauko turi būti bent dvi sienos (tinka rūsys, koridorius, vonios kambarys be langų). Venkite langų, balkonų ir viršutinių aukštų“, – akcentavo specialistas.

Sprendimą dėl gyventojų evakavimo priima Vyriausybė arba savivaldybės meras. Gavus nurodymą evakuotis, būtina skubiai vykti į nurodytą surinkimo punktą pasiėmus išvykimo krepšį. Esant cheminiam ar radioaktyviajam užterštumui, vykti privaloma per tarpinį evakavimo punktą. Visas priedangų ir kolektyvinės apsaugos statinių vietas galima rasti LT72 svetainėje, programėlėje, savivaldybių interneto svetainėje. „Priedanga skirta trumpam pasislėpti nuo pavojaus (kelioms valandoms), o kolektyvinės apsaugos statiniuose gyventojai gali būti ilgesnį laiką, gauti laikiną pastogę ir pagalbą“, – paaiškino R. Pocius.

Senjorams ir neįgaliesiems rekomenduojama iš anksto susitarti su kaimynais ar socialiniais darbuotojais, kas padės evakuacijos metu. Neįgalieji savo pagalbos poreikius taip pat gali užregistruoti platformoje lt72.lt. Turintys klausos ar regos negalią turėtų paprašyti artimųjų pranešti apie pavojų, o naudojantys elektra veikiančius medicinos prietaisus – pasirūpinti atsarginiu maitinimo šaltiniu.

„Didžiausia nepasirengusių žmonių klaida – nepatikrintų interpretacijų platinimas socialiniuose tinkluose bei reagavimas į gąsdinančias antraštes“, – tikino parengties pareigūnas, gyventojus paraginęs informaciją sekti tik oficialiuose kanaluose: svetainėje LT72, LRT radijuje bei televizijoje, PAGD ir savivaldybės puslapiuose.

Edita KALNIENĖ
„Pajūrio naujienos“

The post Krizėms reikia ruoštis iš anksto appeared first on www.zemaiciolaikrastis.lt.

Autorės nuotr.

Apie valstybės saugumą šiandien kalbame vis dažniau. Tarptautinė įtampa, karas Ukrainoje, dezinformacija, kibernetinės atakos ir kitos grėsmės primena, kad ramybė nėra savaime suprantamas dalykas. Tačiau saugumas, kaip minėta, – ne vien kariuomenės, policijos ar kitų valstybės institucijų atsakomybė. Jis prasideda ir nuo kiekvieno žmogaus sąmoningumo, gebėjimo pasirengti netikėtumams ir supratimo, kad krizės metu mūsų stiprybė priklauso ir nuo to, kaip mokame veikti kartu.

Ką galime padaryti patys, kad būtume atsparesni galimoms grėsmėms? Kaip pasirūpinti, kad nelaimės atveju netrūktų ne tik būtiniausių priemonių, bet ir tarpusavio pasitikėjimo? Atsakymų į šiuos klausimus verta ieškoti ne tik valstybės mastu, bet ir savo gyvenamojoje aplinkoje – bendruomenėje, kaimynystėje, šeimoje.

„Dvarkiemio“ bendruomenės pirmininkė Irma Kvizikevičienė džiaugiasi, kad žmones jų bendruomenėje sieja būtent stiprus tarpusavio pasitikėjimo ir bendrystės vienas su kitu jausmas. „Esame viena jauniausių bendruomenių Plungės rajone: sausio mėnesį minėsime 4 metų sukaktį. Bendruomenę sudaro 30 narių, tačiau esame atviri visiems. Džiaugiamės, kad į mūsų veiklą noriai įsijungia ne tik oficialūs nariai, bet ir visi glaudiškiai bei mūsų seniūnaitijos žmonės, o ir žmonės iš kitų kaimų, Plungės. Netrūksta netgi atvykstančių į mūsų organizuojamus renginius iš kitų miestų. Apie „Dvarkiemį“ garsas sklinda plačiai“, – šypsojosi pirmininkė.

Bendruomenė – daugiau negu žmonių kaimynystė

Glaudžių bendruomenė „Dvarkiemis“ yra viena vietų, kuriose bendruomeniškumas gali įgyti labai konkrečią prasmę. Tai ne vien žmonių susibūrimo vieta ar galimybė kartu organizuoti vietos gyvenimą. Bendruomenė gali tapti ir svarbia grandimi stiprinant gyventojų pasirengimą krizėms, skleidžiant patikimą informaciją ir skatinant atsakingą požiūrį į bendrą saugumą.

Kaip sakė I. Kvizikevičienė, kai žmonės pažįsta vieni kitus, bendrauja ir pasitiki, lengviau susitarti, greičiau pastebėti problemas ir prireikus suteikti pagalbą. Krizinėje situacijoje tokie ryšiai tampa ypač svarbūs. Sutrikus įprastam gyvenimui, nutrūkus elektros tiekimui ar ryšiui, kilus ekstremaliajai situacijai, gali tekti pasikliauti ne tik oficialiomis tarnybomis, bet ir artimiausioje aplinkoje esančiais žmonėmis. „Dvarkiemio“ žmonės žino, kad, nutikus netikėtai situacijai, jie neliks nežinomybėje: glaudiškiai tarpusavyje bendrauja ne tik gyvai, bet ir pasitelkia šiuolaikines technologijas: yra socialiniame tinkle susikūrę pokalbių grupę, į kurią įtraukti visi kaimo gyventojai, nepamiršti ir senoliai. Visa tai stiprina ir kuria ryšį tarp žmonių.

Būtent todėl bendruomeniškumas nėra vien socialinė vertybė. Tai ir visuomenės atsparumo dalis. Atspari bendruomenė – tokia, kuri geba ne tik reaguoti į sunkumus, bet ir jiems pasirengti, išsaugoti kritinį mąstymą, nepasiduoti panikai bei veikti išvien.

Kolektyvinės apsaugos statinys – pasirengimo dalis

Glaudžių bendruomenė „Dvarkiemis“ įsikūrusi Babrungo seniūnijai priklausančiame pastate, turinčiame kolektyvinės apsaugos statinio statusą. Patalpos pritaikytos žmonių poreikiams: įrengta virtuvė su reikalinga įranga, dušas, tualetas ir bendrosios erdvės.

Pasak I. Kvizikevičienės, bendruomenė rengė projektą būtent su ta mintimi, kad turimos patalpos būtų ne tik kaip užutėkis pačiai bendruomenei kaip organizacijai, bet ir naudingos nutikus kokiai ekstremaliai situacijai. „Nebūtinai reikia kalbėti apie karą. Juk kasdienybėje gali nutikti ir kitų netikėtų dalykų, pavyzdžiui, sudegė kaimyno namai. Tokios nelaimės akivaizdoje turėsime žmogui kur pasiūlyti nors trumpam apsistoti, nusiprausti, pasigaminti šilto maisto“, – apie bendruomenės patalpų pritaikymą kolektyvinei apsaugai kalbėjo bendruomenės pirmininkė ir pridūrė, jog šios patalpos – ne tik glaudiškiams. Čia pagal būtinybę gali būti apgyvendinti ir piliečiai evakuacijos metu.

Taigi ši infrastruktūra svarbi kalbant apie pasirengimą galimoms ekstremaliosioms situacijoms, kai gyventojams gali prireikti laikinos saugios vietos ir sąlygų pasirūpinti būtiniausiais poreikiais. Tačiau vien pastato ar įrengtų patalpų nepakanka. Ne mažiau svarbu, kad žmonės žinotų, kokia yra statinio paskirtis, kur ieškoti informacijos apie galimas grėsmes, kaip elgtis gavus perspėjimą ir kur kreiptis pagalbos. I. Kvizikevičienė pripažįsta: neretai ji būna ta, į kurią gyventojai kreipiasi kilus neaiškumams.

Svarbus vaidmuo bendruomenėje tenka ir Glaudžių seniūnaitei Genutei Ročienei. „Man atsakomybė – šventas reikalas. Esu vadinama bendruomenės mama. Tačiau vienas juk nieko nepadarysi. Savo bendruomenėje esame svarbus kiekvienas. Svarbios kiekvieno žmogaus idėjos, pasiūlymai, iš to ir gimsta visi mūsų projektai, veiklos“, – pažymėjo pirmininkė ir priduria, jog jų bendruomenė vis dar neatsisako saugios kaimynystės įkūrimo savo kaime minties.

Tai, kad glaudiškiai galvoja apie tai, kaip padaryti savo gyvenimą saugesnį, kaip gyventi bendrystėje ir padedant vienas kitam, dar nereiškia, jog jie gyvena nuolatiniame laukime, jog kažkas gali nutikti. Priešingai – pasirengimas suteikia daugiau ramybės, nes žmogus žino, ką turėtų daryti, jeigu įprasta kasdienybė staiga pasikeistų.

Pilietiškumas prasideda nuo asmeninės atsakomybės

Kalbėdami apie gynybą dažnai pirmiausia galvojame apie kariuomenę ir ginkluotą pasipriešinimą. Tačiau valstybės atsparumą stiprina ir civilinis pasirengimas, gyventojų tarpusavio pagalba.

Glaudžių bendruomenės „Dvarkiemis“ patirtis primena, kad vietos bendruomenės gali būti svarbi šio pasirengimo dalis. I. Kvizikevičienė ir kiti aktyvūs gyventojai, telkdami žmones bendriems tikslams, prisideda prie aplinkos, kurioje lengviau dalytis informacija, aptarti rūpimus klausimus ir stiprinti atsakomybės už savo kraštą jausmą. Saugumas prasideda nuo asmeninės atsakomybės, tačiau ja nesibaigia. Jis stiprėja tuomet, kai asmeninis pasirengimas virsta bendruomenės gebėjimu susitelkti, o rūpestis savo namais išauga į atsakomybę ir už kitus.

Daiva GERIKIENĖ
„Plungė“

The post Saugumas prasideda nuo kaimynystės appeared first on www.zemaiciolaikrastis.lt.

Gedimino Anužio archyvo nuotr.

Propaganda nebūtinai atrodo kaip propaganda

Išgirdę žodį „propaganda“ dažnai įsivaizduojame plakatą, šūkį arba labai akivaizdų melą. Šiuolaikinė propaganda dažniausiai veikia subtiliau. Efektyviausias melas – nebūtinai visiškai išgalvotas. Dažnai paimamas tikras faktas, ištraukiamas iš konteksto, prie jo pridedama emocinga antraštė, nutylimos nepatogios aplinkybės ir žmogui paliekama pačiam padaryti pageidaujamą išvadą. Dar geriau veikia tai, kas sukelia stiprią emociją. Pavyzdžiui: „Jie nuo jūsų tai slepia“, „Žiniasklaida apie tai nekalba“, „Pažiūrėkite, kol neištrynė.“

Kai perskaitę norime nedelsdami pasipiktinti, išsigąsti arba persiųsti žinutę penkiems pažįstamiems, štai tada kaip tik ir verta nieko nespausti. Nes propaganda dažniausiai pirma taikosi ne į mūsų protą. Ji taikosi į emociją.

„Bet juk apie tai kalba visi“

Čia slypi dar viena mūsų mąstymo silpnybė. Psichologijoje gerai žinomas vadinamasis iliuzinės tiesos efektas: kuo dažniau girdime tą patį teiginį, tuo labiau jis pradeda atrodyti pažįstamas, o pažįstamumą mūsų smegenys gali supainioti su patikimumu. Tyrimai rodo, kad kartojimas gali sustiprinti tikėjimą klaidingu teiginiu net tada, kai žmogus turi žinių, leidžiančių juo abejoti (šaltinis: https://www.apa.org). Todėl argumentas „apie tai jau daug kur rašo“ pats savaime dar nieko neįrodo. Kartais „daug kur“ reiškia, kad viena nepatikrinta žinutė buvo nukopijuota šimtą kartų. Socialiniai tinklai čia turi dar vieną savybę. Jei dažniau spaudžiame ant tam tikro pobūdžio turinio, platformos, mums jo pradeda rodyti vis daugiau. Po kurio laiko gali pasirodyti, kad „visi taip galvoja“. Tačiau iš tiesų mes tiesiog vis dažniau matome tai, su kuo jau esame linkę sutikti.

Protingi žmonės taip pat apsigauna

Man atrodo, svarbu atsisakyti vienos labai patogios iliuzijos – kad propaganda veikia tik neišsilavinusius, naivius arba „kitus“ (bet ne mane). Deja – veikia mus visus. Ir kuo labiau esame įsitikinę, kad mūsų paveikti neįmanoma, tuo mažiau tikriname savo pačių įsitikinimais. Vadovavimo mokymuose dažnai kalbu apie atsakomybę. Ji prasideda ne tada, kai vadovaujame šimtui žmonių. Ji prasideda nuo gebėjimo vadovauti sau. Informaciniame pasaulyje tai reiškia labai paprastą dalyką: prieš formuodamas nuomonę ar perduodamas informaciją kitam žmogui, prisiimu atsakomybę bent minimaliai pasitikrinti, ką platinu. Europos Komisija būtent kritinį mąstymą ir medijų raštingumą įvardija kaip vienus svarbiausių visuomenės atsparumo informacijos manipuliavimui elementų (šaltinis: European Commission).

Penkios sekundės prieš paspaudžiant „Dalintis“

Nebūtina tapti profesionaliu faktų tikrintoju. Kartais užtenka kelių paprastų klausimų.

Kas tai pasakė? Ar žinau pirminį šaltinį, ar matau tik kažkieno persiųstą ekrano nuotrauką?

Kur faktai? Ar pateikiami duomenys, dokumentai, nuorodos, ar tai tik stipri nuomonė?

Ar tą patį patvirtina kiti patikimi šaltiniai? Ko ši žinutė siekia iš manęs: informuoti, išgąsdinti, supykdyti, supriešinti? Ir turbūt pats nepatogiausias klausimas: Ar aš tuo tikiu todėl, kad tai pagrįsta, ar todėl, kad tai patvirtina kuo ir norėjau tikėti? Šis paskutinis klausimas aktualus mums visiems.

Atsparumas prasideda ne nuo valstybės

Kai kalbame apie informacines grėsmes, dažnai tikimės, kad jas išspręs institucijos, žiniasklaida, technologijų bendrovės ar dar kas nors. Jų atsakomybė neabejotinai didelė. Tačiau dalį atsakomybės prisiimame kiekvienas. Informacija plinta todėl, kad kažkas spaudžia mygtuką „Dalintis“. Gandas gyvena todėl, kad kažkas jį papasakoja kitam. Manipuliacija tampa veiksminga tada, kai nustojame klausti: „Iš kur aš tai žinau?“

Man asmeninė lyderystė reiškia ne tik gebėjimą priimti sprendimus. Ji reiškia ir gebėjimą kartais sustoti, suabejoti savo paties pirmine reakcija. Todėl, kai gausite žinutę su prierašu „būtinai persiųsk, pasidalink“, galime tiesiog nepersiųsti. Bent tol, kol nepasitikrinote, neįsitikinote. Šiais laikais tai reiškia taip pat labai atsakingą pilietinį veiksmą.

Parengė Laima SENDRAUSKIENĖ,
„Mūsų žodis“

The post Informacinės grėsmės šalia mūsų: kaip veikia propaganda appeared first on www.zemaiciolaikrastis.lt.

Nevarėnų stiprybė – žmonių artumas

Telšių rajono Nevarėnų seniūnijos seniūnas Darius Martinkus saugią ir atsparią bendruomenę vadina stiprios visuomenės pagrindu. Jo įsitikinimu, nelaimės atveju pirmieji į pagalbą gali atskubėti būtent šalia gyvenantys žmonės, todėl svarbūs artimi santykiai ir pasitikėjimas vieni kitais. „Kuo artimesni ir šiltesni santykiai sieja bendruomenės narius, tuo pagalba, susitelkimas, pasitikėjimas vienas kitu bus stipresnis“, – teigė seniūnas.

Pasak D. Martinkaus, seniūnijos gyventojai vieni kitus gerai pažįsta, todėl jis tiki, kad nelaimės atveju gebėtų susitelkti. Nerimdaičių bendruomenėje jau yra vykę mokymai, skirti pasirengimui ekstremaliajai situacijai, tačiau Nevarėnų ir Mitkaičių bendruomenėse tokių mokymų kol kas nebuvo.

Seniūno nuomone, krizės atveju svarbus vaidmuo tektų bendruomenių pirmininkams, seniūnaičiams ir aktyviems gyventojams – jie galėtų telkti ir padėti žmonėms. Aktyvaus susidomėjimo civiline sauga jis nepastebi, tačiau gyventojai savo saugumo klausimais domisi ir apie juos kalba.

Nevarėnų seniūnija yra kaimiška, todėl žmonės turi daugiau galimybių patys apsirūpinti vandens ir šilumos ištekliais. Vis dėlto, seniūno tvirtinimu, iš anksto sunku pasakyti, kaip situacija atrodytų realios krizės metu.

Didžiausia vietos bendruomenės stiprybe D. Martinkus laiko sutelktumą, pasitikėjimą ir pagalbą vienas kitam: „Susitelkusi bendruomenė visada yra pasirengusi įveikti, išgyventi sudėtingas situacijas.“

Telšių mieste – kitokie iššūkiai

Telšių miesto seniūnas Česlovas Ubartas saugią bendruomenę apibūdina kaip gebančią išlikti ramią, organizuotą ir susidoroti su įvairiais iššūkiais – nuo stichinių nelaimių iki visiško įprasto gyvenimo ritmo sutrikimo.

Mieste bendruomeniškumo situacija, anot seniūno, dvejopa. Daugiabučių namų kvartaluose žmonės dažnai gyvena anonimiškiau ir pažįsta tik dalį kaimynų, o privačių namų kvartaluose ryšiai stipresni. „Tačiau nelaimės atveju, manau, susitelks ir didžiausi priešai“, – sakė Č. Ubartas.

Mieste, pasak seniūno, nėra teritoriniu pagrindu susikūrusių bendruomenių, tačiau veikia aktyvios nevyriausybinės organizacijos, bendradarbiaujančios su Savivaldybės civilinės saugos specialistais. Krizės atveju, seniūno nuomone, seniūnaičiai ir aktyvūs žmonės galėtų tapti vietiniais informacijos ir koordinavimo centrais, ypač sutrikus ryšiui. Jie geriausiai žino, kur gyvena vieniši, sergantys ar pagalbos reikalingi žmonės. Savanoriai galėtų prisidėti dalijant vandenį, maistą ar teikiant kitokią pagalbą.

Č. Ubartas pastebi, kad pastaraisiais metais gyventojų domėjimasis civiline sauga išaugo – daugiau klausiama apie slėptuves, išvykimo krepšelį. Tačiau dalis žmonių vis dar linkę tikėtis, kad krizė jų nepalies.

Didžiausia miesto silpnybė krizės atveju – priklausomybė nuo centralizuotų sistemų. Dingus elektrai, vandeniui, šildymui ar ryšiui, ypač sudėtinga situacija galėtų susidaryti daugiabučiuose. Be to, kai kur gyvena nemažai vienišų, vyresnio amžiaus žmonių, kurių judumas ribotas.

Kita vertus, seniūnas miesto bendruomenės stiprybe laiko gebėjimą rasti alternatyvių sprendimų – mieste veikia stiprios nevyriausybinės organizacijos, šauliai, savanoriai, yra vietos verslų, turinčių reikalingų resursų. „Svarbiausia – užsispyrimas ir noras padėti kitam, tai leistų mums atsilaikyti net ir sunkiausių išbandymų metu“, – teigė jis.

Varniuose – svarbiausia pažinoti savo kaimyną

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidento, Varnių seniūnijos seniūno Rolando Bružo nuomone, saugi ir atspari bendruomenė – tai ne tik gerai veikianti infrastruktūra ar pasirengę darbuotojai, specialistai, bendruomenės lyderiai. Tai pirmiausia žmonės, kurie pažįsta vieni kitus, pasitiki vieni kitais ir prireikus yra pasiruošę padėti. Krizės metu labai svarbu, kad žmogus žinotų, kur kreiptis, kas gali suteikti pagalbą, ir pats būtų pasirengęs bent kurį laiką pasirūpinti savimi bei artimaisiais.

Varnių seniūnijoje, anot jo, žmonės vieni kitus pažįsta gana gerai, ypač miesteliuose, gyvenvietėse ir kaimuose. Čia yra aktyvių gyventojų, bendruomenių narių, seniūnaičių, žmonių, kurie nelieka abejingi kitų problemoms. Nelaimės atveju toks ryšys būtų ypač svarbus – žmonės galėtų greitai informuoti vieni kitus, pasirūpinti vienišais ar pagalbos reikalingais kaimynais ir kartu spręsti iškilusias problemas.

R. Bružo teigimu, apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms šiandien kalbama vis daugiau – spaudoje, televizijoje, socialiniuose tinkluose. Tačiau šią temą, jo manymu, reikia dar labiau stiprinti. „Civilinė sauga neturėtų būti prisimenama tik tada, kai įvyksta nelaimė. Svarbu žmonėms priminti elementarius dalykus – kaip elgtis dingus elektrai ar ryšiui, kur gauti patikimą informaciją, kaip pasiruošti kelioms dienoms ir kaip padėti pažeidžiamiems kaimynams. Kuo daugiau praktinio pasirengimo, tuo mažiau nežinomybės ir panikos krizės metu“, – akcentavo seniūnas.

Svarbų vaidmenį krizės atveju, pasak jo, atliktų bendruomenių pirmininkai, seniūnaičiai, savanoriai ir aktyvūs gyventojai. Jie geriausiai žino vietos situaciją – kas gyvena vienas, kam reikalinga pagalba, kokios problemos kyla konkrečioje vietoje. Krizės metu šie žmonės galėtų perduoti patikimą informaciją, koordinuoti savanorius, pastebėti pagalbos reikalingus gyventojus ir palaikyti ryšį tarp jų ir seniūnijos.

Tačiau R. Bružas teigė, kad bendruomenės neturėtų pakeisti profesionalių tarnybų. Jų stiprybė – savitarpio pagalba, informacijos perdavimas ir gebėjimas greitai mobilizuotis vietoje.

Pasak seniūno, anksčiau į civilinę saugą žmonės žiūrėjo skeptiškiau, tačiau pastaruoju metu susidomėjimas didėja. Vis daugiau gyventojų supranta, kad krizė nebūtinai yra kažkas tolimo – pakanka kelioms valandoms ar dienai dingti elektrai, ryšiui, sutrikti vandens tiekimui ar transportui, kad įprastas gyvenimas pasikeistų. „Neseniai praūžusi audra surengė nemažą praktinį egzaminą. Vis dėlto dar yra žmonių, kuriems atrodo, kad kažkas kitas tuo pasirūpins. Todėl mūsų užduotis – ne gąsdinti, o ramiai ir praktiškai kalbėti apie pasirengimą. Pasiruošęs žmogus krizės metu yra ne tik saugesnis pats, bet ir mažiau priklausomas nuo kitų pagalbos“, – teigė R. Bružas.

Seniūno nuomone, Varnių seniūnijoje, kaip ir daugelyje teritorijų, iššūkių kelia atstumai tarp gyvenviečių, skirtingas gyventojų amžius ir žmonių, kuriems dėl sveikatos, amžiaus ar kitų aplinkybių reikėtų papildomos pagalbos, poreikiai. Svarbus būtų ir ryšys – neveikiant mobiliajam ryšiui ar internetui, tektų ieškoti kitų informacijos perdavimo būdų. Aktualus išlieka ir susisiekimas viešuoju transportu atokiose gyvenvietėse. „Kuo geriau žinosime savo silpnąsias vietas, tuo lengviau jas stiprinsime“, – sakė seniūnas.

„Tikiuosi, didžiausia mūsų stiprybė – žmonių tarpusavio ryšys ir noras padėti vieni kitiems. Tai labai didelis pranašumas, kurio neįmanoma sukurti vien dokumentais ar planais. Krizės metu svarbiausia ne tik tai, kiek turime techninių priemonių, bet ir kiek turime žmonių, kuriais galime pasitikėti. Jeigu kaimynas pastebi, kad kitam žmogui reikia pagalbos, bendruomenės pirmininkas ar seniūnaitis gali greitai perduoti informaciją, o aktyvūs gyventojai gali prisidėti pagal savo galimybes – tokia bendruomenė yra daug atsparesnė. Manau, kad atspari seniūnija prasideda nuo paprasto dalyko – pažinoti savo kaimyną, žinoti, kaip jam padėti, ir pačiam būti pasirengusiam padėti kitam“, – kalbėjo R. Bružas.

Aurelija SERVIENĖ
„Telšių ŽINIOS“

The post Saugumo garantas regionuose: stipri bendruomenė – sunkiausias taikinys hibridinėms grėsmėms appeared first on www.zemaiciolaikrastis.lt.

„Pexels.com“ nuotr.

Ranka pati tiesiasi prie ekrano

Eurostato duomenimis, dar 2020 m. išmanųjį telefoną asmeniniais tikslais naudojo daugiau negu trys ketvirtadaliai 16–74 metų Lietuvos gyventojų. Šiandien be jo sunku įsivaizduoti ir darbą, ir laisvalaikį, ir bendravimą su valstybės institucijomis.

Mokslininkai pastebi, kad prisirišimas prie telefono stiprėja. Apibendrinus beveik 34 tūkst. jaunų suaugusiųjų iš 24 šalių duomenis, paaiškėjo, kad 2014–2020 m. probleminis išmaniųjų telefonų naudojimas pasaulyje tik didėjo. Psichologai šį reiškinį vadina ne tiek priklausomybe medicinine prasme, kiek probleminiu naudojimu: kai telefonas pradeda valdyti žmogaus dienotvarkę, nuotaiką ir dėmesį.

Amerikos psichiatrų asociacija praėjusią vasarą paskelbė apklausos rezultatus, rodančius, kad 62 proc. JAV suaugusiųjų jaučia nerimą, kai neturi telefono po ranka. Du iš penkių apklaustųjų nurodė bandantys mažinti telefone praleidžiamą laiką.

Savo įpročius kritiškai vertina ir patys amerikiečiai. Šių metų rugsėjį paskelbtame „Pew Research Center“ tyrime 53 proc. JAV suaugusiųjų prisipažino telefone praleidžiantys per daug laiko. Jauniausiųjų, 18–29 metų, grupėje taip manė 70 proc.

Naudojame visi, saugome retas kuris

Nors telefonas visada po ranka, apie jo apsaugą galvojame retai. Tas pats 2020 m. Eurostato tyrimas atskleidė, kad maždaug penktadalis Lietuvos telefonų naudotojų nežinojo, ar jų įrenginyje yra apsaugos sistema. Beveik trečdalis niekada nebuvo apriboję programėlių prieigos prie savo asmens duomenų, pavyzdžiui, buvimo vietos ar kontaktų. Pagal šį rodiklį Lietuva buvo ketvirta Europos Sąjungoje, o ES vidurkis siekė 18 proc.

Tuo naudojasi sukčiai. Krašto apsaugos ministerijos parengtoje 2025 m. kibernetinio saugumo būklės apžvalgoje nurodoma, kad Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (toliau – NKSC) per metus sustabdė apie 13 mln. apgaulingų skambučių ir beveik 6 mln. suklastotų SMS žinučių. Vis dėlto gyventojai dėl sukčių prarado apie 20,5 mln. eurų – daugiau negu metais anksčiau.

Dauguma sukčiavimo atvejų buvo nukreipti į elektroninės bankininkystės naudotojus, o svetimų paskyrų užvaldymas išlieka pagrindiniu įsilaužimo būdu. Be to, NKSC per praėjusius metus aptiko daugiau negu 106 tūkst. nutekintų prisijungimo duomenų.

Turėdami tiek duomenų, sukčiai gali kurti vis tikslesnes apgaules, o jas atpažinti darosi vis sunkiau. NKSC direktorius Antanas Aleknavičius dar šią vasarą įspėjo, kad dirbtinis intelektas padeda nusikaltėliams rašyti įtikinamus laiškus įvairiomis kalbomis, todėl apgaulingą žinutę atskirti nuo tikros darosi vis sunkiau.

Svarbu suprasti, kad net ir oficialiai bei profesionaliai atrodantis pranešimas gali būti tiesiog eilinis sukčių darbas.

Kaip apsaugoti telefoną ir paskyras

Blogiausia tai, kad sukčiams dažnai nereikia net telefono. „Viskas, ką reikia žinoti sukčiams, yra jūsų slaptažodis“, – sakė slaptažodžių tvarkyklės „NordPass“ ir ją vystančios bendrovės „Nord Security“ produktų vadovas Karolis Arbačiauskas. Pasak jo, jei slaptažodis nutekėjo, pavyzdžiui, iš internetinės parduotuvės, o jūs tą patį naudojate ir el. pašte, piktavalis per jį gali perimti ir kitas paskyras. Todėl specialistas pataria kiekvienai paskyrai turėti skirtingą slaptažodį ir įjungti papildomą tapatybės patvirtinimą bent el. pašte ir banko programėlėje.

Pasak K. Arbačiausko, dažniausiai apgaunama ne technologija, o žmogus: sukčiai apsimeta institucijų ar techninės pagalbos darbuotojais ir prašo perskaityti gautą kodą. „Kodo niekam niekada nediktuokite telefonu – tikrų institucijų darbuotojai to niekada neprašo“, – akcentavo jis.

Atnaujinkite ir rinkitės atidžiai

NKSC 2025 m. grėsmių ataskaitoje pirmiausia rekomenduojama reguliariai atnaujinti programinę įrangą ir naudoti kelių veiksnių autentifikaciją. Šios rekomendacijos skirtos organizacijoms, tačiau tinka ir kiekvienam telefono savininkui. Atnaujinimai dažnai užtaiso saugumo spragas, todėl pranešimų „įdiegti naujinį“ verta neatidėlioti.

Ne mažiau svarbu, iš kur atsisiunčiame programėles. Šią vasarą „Luminor“ bankas įspėjo apie netikras „TikTok“ versijas „Android“ telefonams, platinamas per neoficialias parduotuves ir socialinių tinklų reklamas. Įdiegta tokia programėlė gali skaityti SMS žinutes, perimti pranešimus ir išvilioti elektroninės bankininkystės bei „Smart-ID“ kodus. Banko sukčiavimo prevencijos vadovas Mindaugas Kutkaitis patarė programėles siųstis tik iš oficialių parduotuvių ir nesuteikti joms nereikalingų leidimų, ypač prieigos prie SMS žinučių ar specialiųjų pritaikymo negalių turintiesiems funkcijų.

Sukčių geriausias sąjungininkas – mūsų skuba

Kai skambina sukčiai, svarbiausia – neskubėti. Būtent tai primena Lietuvos banko, policijos, Lietuvos bankų asociacijos ir LRT kampanija „Padėk ragelį“. Jos taisyklė paprasta: jei pokalbis kelia šoką ar spaudimą, nutraukite jį ir patys pasitikrinkite informaciją, paskambinę į banką ar instituciją oficialiu numeriu.

Svarbu atminti, kad institucijos telefonu ar pokalbių programėlėse neprašo pinigų ir slaptų duomenų, o policija neskambina klausti slaptažodžių. Be to, kuo ilgiau kalbatės su nepažįstamuoju, tuo didesnė tikimybė suklysti.

Jei įtariate sukčiavimą ar jau nukentėjote, nedelsdami skambinkite 112.

Pagalbos galima rasti ir pačiame telefone. Ryšių reguliavimo tarnybos medžiagoje nurodoma, kad naujesniuose „Android“ telefonuose galima įjungti įdiegtą šlamšto filtrą, kuris padeda atsijoti įtartinus skambučius ir žinutes.

Taigi, nors telefonas gali lengvai tapti silpniausia grandimi, tik nuo mūsų priklauso, ar jis tokia ir liks.

Karolina BALČIŪNAITĖ
„Santarvė“

The post „Tavo telefonas – silpniausia grandis“: kaip apsisaugoti nuo kibernetinių atakų? appeared first on www.zemaiciolaikrastis.lt.

Nuotr. iš asmeninio archyvo

Pirmasis dronas pademonstruotas XIX a.

Eksperto teigimu, dronai nėra nauja platforma. Pirmasis jūrinis dronas buvo pademonstruotas 1897 metais JAV kariniame jūrų laivyne. Tai padarė Nikola Tesla. Tuomet pompastiškai buvo skelbiama, kad nuo šios akimirkos kariniai laivai tapo atgyvena ir nebereikalingi, nes jų darbą atliks pigūs dronai. Vėliau skraidantys ir antžeminiai dronai buvo naudojami per Antrąjį pasaulinį, Šaltąjį karus ir po to.

„Didesnis dronų, kaip mes juos suprantame šiandien, panaudojimas išryškėjo Rusijos kare prieš Ukrainą maždaug antraisiais karo metais, kai abi pusės išnaudojo dalį savo artilerijos ir raketinės amunicijos atsargų. Tada teko ieškoti kitos platformos, kuri sprogstamąjį užtaisą galėtų nugabenti prie taikinio. Ši technika Rusijos kare prieš Ukrainą pasižymėjo ypatingu žiaurumu. Vaizdo įrašai, kuriuose buvo matomi akivaizdūs karo teisės pažeidimai, plačiai paplito internete. Didžiausią įspūdį darė tankų sprogimai, kai nuo jų būdavo tiesiog nuplėšiami bokštai“, – teigė D. Antanaitis.

Eksperto įsitikinimu, nėra tikslo kalbėti, kad dronai pakeitė viską, nes didesnis jų paplitimas pastebėtas Rusijos kare prieš Ukrainą. Tuo metu kituose konfliktuose ir karuose dronų, ypač FPV, mažiau naudojama dėl kelių priežasčių: netinkamos vietovės, nepalankių oro sąlygų, skirtingai naudojamos taktikos, priešdroninių priemonių ir kitų veiksnių. „Mūšio erdvė kito jau kurį laiką, dar iki Rusijai užpuolant Ukrainą – buvo automatizuojama ir robotizuojama, o dabartinis dronų proveržis yra šio proceso dalis“, – pokyčius pripažino pašnekovas.

Pagal veikimo aplinką, paskirtį ir tipą dronai skirstomi į kosminius, skraidančius, antžeminius, antvandeninius ir povandeninius. Kosminiai dronai autonomiškai arba nuotoliniu būdu naikina ir remontuoja palydovus, o skraidantys naudojami ryšiui, žvalgybai, kovinėms užduotims ir taikiniams perimti. Antžeminiai dronai atlieka logistikos, medicininės evakuacijos ir kovines funkcijas, tačiau jų plėtrą riboja sudėtingas valdymas, technologiniai iššūkiai ir didelės sąnaudos. Antvandeniniai dronai skirti aplinkai stebėti, minoms aptikti ir neutralizuoti, patruliuoti bei pakeisti kai kurias priešlaivines raketas ar torpedas, o povandeniniai – informacijai rinkti, žvalgybai ir kovinėms užduotims vykdyti.

Dažniausiai matomi dronai – skraidantys – skirstomi į dar tris kategorijas: 1 klasė (mini ir mikro), 2 klasė (vidutiniai) ir 3 klasė (didieji).

Karyba keičiasi tobulėjant technologijoms

Anksčiau FPV dronai , prie jų pritvirtinus sprogstamuosius užtaisus, dažniausiai buvo naudojami teroristiniams išpuoliams. Pasak D. Antanaičio, šiandien jų panaudojimas mūšio lauke riboja judėjimą ir manevro galimybes, tačiau savaime neužtikrina teritorijos užėmimo ar išlaisvinimo. Be to, fiksuojami karo nusikaltimai prieš civilius ir beginklius žmones. Ekspertas akcentavo, kad dronai negali pakeisti kariuomenės planavimo, organizavimo ir operacijų vykdymo – jie tėra įrankis, kurio efektyvumas priklauso nuo žmogaus gebėjimo juo naudotis.

Karas, specialisto teigimu, yra technologijų karas. Nuo pat žmonijos atsiradimo laimėdavo tas, kuris vystėsi greičiau. Prieš akmenį laimėjo ietis, prieš ietį – strėlė, prieš strėlę – patranka ir taip toliau. Ginklas yra tik įrankis. Kad juo pasinaudotum, turi žinoti, ką ir kaip nori pasiekti. Žmogus čia yra svarbiausia figūra. Ne ginklai žudo žmones – žmonės žudo žmones.

Karyba nuolat keičiasi tobulėjant technologijoms, o dirbtinis intelektas leidžia greičiau įvertinti situaciją ir pasiūlyti galimus sprendimus. Vis dėlto sprendimų priėmimas dėl veiksmų išlieka žmogaus atsakomybė, nes dirbtinis intelektas veikia pagal žmogaus sukurtus algoritmus. Taigi esminis mūšio lauko elementas išlieka žmogus.

„Iš principo dronas yra nuotoliniu būdu valdomas daiktas. Jis nedaug skiriasi nuo radijo bangomis valdomos vaikiškos mašinėlės ar žaislinio laivelio: radijo bangomis siunčiami signalai, į kuriuos platforma reaguoja, o per įtaisytas kameras vaizdą operatoriui siunčia atgal“, – veikimo principą paaiškino karybos ekspertas.

Visuomenė – gynybinio potencialo dalis

Dronai, arba, tiksliau, nuotoliniu būdu valdomos platformos, naudojami daug kur ir civiliniame gyvenime. Jais skenuojamas žemės paviršius, dėl gaisrų stebimi miškai ir teritorijos, atliekami gamtosauginiai tyrimai, tyrinėjami vandenynai. Per Černobylio elektrinės avariją buvo bandoma juos pasitelkti avarijos padariniams likviduoti, tačiau rusams pigiau buvo naudoti ne robotus, o žmones.

Pasak D. Antanaičio, dronų technologijų pažanga nėra didelė, nes daugiausia tobulinamos esamos ryšio ir valdymo sistemos. Nors apie 2023 m. masinis dronų naudojimas trumpam tapo technologiniu proveržiu ir pakeitė taktiką, strateginio ar operacinio pranašumo nesukūrė.

Kiek prie to prisideda civiliai? „Civiliai ir yra kūrėjai. Būtent jie kuria technologijas pagal tai, ko iš jų reikalauja kariškiai. Finansavimas būna įvairus, bet taisyklės yra tos pačios: investicijos turi atsipirkti. Nesvarbu, ar investuoja vyriausybės, rizikos kapitalo fondai, ar privatūs investuotojai. Darbas dėl darbo yra nagingų rankų būrelio zona. Ginkluotėje egzistuoja gana griežtos taisyklės, pradedant informaciniu saugumu, baigiant pačios ginkluotės saugumu ir jos integravimu. Gynybos rinkoje entuziastai ir neprofesionalai ilgai neužsibūna. Drįsčiau teigti, kad karybos rinka yra gerokai rizikingesnė negu medicinos rinka“, – sakė karybos ekspertas.

Visuomenė, D. Antanaičio žodžiais, visada buvo ir yra valstybės gynybinio potencialo dalis. Kariai, technologijų kūrėjai ir kovinės technikos remontininkai – visi jie yra visuomenė. Neturint karinio išsilavinimo, prie valstybės saugumo galima prisidėti mokant mokesčius, pranešant policijai apie nusikaltimus, reaguojant į įtartiną elgesį ar tiesiog rūpinantis savo aplinka. Pats svarbiausias gynybos elementas yra pilietis. „Būti sąžiningu savo valstybės piliečiu jau yra stiprus indėlis į saugumą, nes visa valstybės gynyba skirta jam apginti“, – akcentavo pašnekovas.

Išnaudoja potencialą

Karybos eksperto manymu, Lietuva tikrai išnaudoja dronų potencialą, nes vien Lietuvoje, kai kuriais skaičiavimais, yra apie 300 įvairių dronų gamintojų, surinkėjų ir komponentų gamintojų: „Manau, didžiausias trūkumas yra neprofesionalumas ir nekompetencija, kuri skleidžiama remiantis kokia nors viena patirtimi, pavieniais atvejais, vaizdo įrašais ar socialine medija. Daug foninio triukšmo sukuria žmonės, nelabai suprantantys, apie ką kalba, bet kalbantys skambiai, garsiai ir įkyriai. Panašiai buvo ir per COVID-19 pandemiją. Tam tikru metu isteriškai klykaujantys žmonės užėmė visuomenės mintis ir dėmesį, o dėl to pandemija nusinešė labai daug žmonių gyvybių.“

Pats dronas, pasak D. Antanaičio, galbūt iš esmės nieko nepakeis, nes tai tėra platforma. „Svarbiausia yra valdymo sistemos – būtent jose slypi technologijų esmė ir proveržis. Dronas gali būti bet kokios formos ar paskirties, tačiau viską lemia tai, kaip jis valdomas. Ypač svarbus dirbtinis intelektas, kuris jau pasiekė tokį lygį, kad gali gerokai palengvinti mūsų gyvenimą – nuo sveikatos priežiūros iki valstybės gynybos“, – apibendrino karybos ekspertas.

Edita KALNIENĖ
„Pajūrio naujienos“

The post Dronai keičia taktiką, bet ne karybos esmę appeared first on www.zemaiciolaikrastis.lt.

Lietuvos šaulių sąjungos nuotr.

Technologijos prasideda nuo žmogaus

Klaipėdos bepiločių sistemų 317-oji šaulių kuopa prisideda prie technologinių kompetencijų ugdymo Lietuvos šaulių sąjungoje, skatina pilietiškumą ir šauliams suteikia galimybę įgyti, tobulinti įgūdžius, susijusius su bepiločių sistemų naudojimu. „Pagrindinis dėmesys skiriamas žmonių pasirengimui, atsakingam technologijų naudojimui ir nuolatiniam kompetencijų stiprinimui“, – „Vakarų Lietuvai“ įvardijo Vakarų (Jūros) šaulių 3-iosios rinktinės Klaipėdos bepiločių sistemų 317-osios šaulių kuopos vadas, nepanoręs būti įvardintas.

Per pastaruosius kelerius metus keitėsi kuopos pajėgumai ir narių skaičius – kiekvienais metais jie auga. „Vis daugiau žmonių susidomi dronais ir galimybe tapti šio vieneto dalimi, taip prisidėti prie svarbaus pajėgumo vystymo. Kuopos veikla yra įvairialypė: nuo pradinio drono operatoriaus rengimo iki pratybų su Lietuvos kariuomene, pasiklydusių žmonių paieškos kartu su Lietuvos policija ar budėjimo su Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT0 kolegomis“, – tikino Vakarų (Jūros) šaulių 3-iosios rinktinės vadas mjr. Artūras Milkintis.

Kuopos veikloje dalyvauja šauliai iš skirtingų Vakarų Lietuvos vietovių, o veiklos organizuojamos taip, kad nariai galėtų įsitraukti į mokymus ir pratybas pagal savo pasirengimą, specializaciją, konkrečių užduočių poreikį. „Mums svarbu, kad reikalingos kompetencijos būtų ugdomos ne viename mieste, bet visame Vakarų Lietuvos regione. Todėl mokymai ir pratybos vyksta skirtingose vietovėse, o šauliai į bendras veiklas telkiami pagal užduotis ir pasirengimo poreikius. Taip stipriname regiono pasirengimą ir gebėjimą prireikus veikti ten, kur to labiausiai reikia“, – kalbėjo mjr. A. Milkintis.

Norint tapti bepiločių sistemų operatoriumi, kuopos atstovų teigimu, pirmiausia reikia įstoti į Lietuvos šaulių sąjungą ir tapti šauliu. Kaip ir kiti Lietuvos šaulių sąjungos nariai, kandidatai turi atitikti įstatymuose ir organizacijos vidaus tvarkoje numatytus reikalavimus. Ypatingas dėmesys skiriamas asmens patikimumui, nepriekaištingai reputacijai ir atsakingam požiūriui į vykdomą veiklą.

Pagal savo interesus, motyvaciją ir gebėjimus nariai gali rinktis įvairias veiklos kryptis, tarp jų ir veiklą su bepilotėmis sistemomis. Mokytis valdyti dronus gali tiek jau turintys dronų valdymo patirties, tiek žmonės, kurie anksčiau su tokiomis technologijomis nėra dirbę. „Svarbiausia yra motyvacija mokytis, atsakingumas ir noras aktyviai dalyvauti šaulių veikloje“, – tvirtino kuopos atstovai.

Bepiločių orlaivių pilotus kuopoje rengia nuosekliai: pirmiausia suteikiamos pagrindinės teorinės žinios apie bepiločių sistemų naudojimą, saugų eksploatavimą ir taikomus reikalavimus, o vėliau jos įtvirtinamos praktinių užsiėmimų metu. „Pasirengimo trukmė priklauso nuo individualios pažangos, aktyvumo ir skiriamo laiko, tačiau siekiama, kad kiekvienas narys galėtų nuosekliai augti ir tobulėti pagal savo galimybes“, – sakė Klaipėdos bepiločių sistemų 317-osios šaulių kuopos vadas.

Sunku pratybose – lengva mūšyje

Bepiločių sistemų kuopa orientuojasi į šaulių gebėjimų dirbti su šiuolaikinėmis bepiločių sistemų technologijomis ugdymą. „Mokymuose šauliai įgyja teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, susijusių su bepiločių sistemų naudojimo principais, sauga, atsakingu technologijų taikymu. Kompetencijos nuolat stiprinamos reguliarių mokymų, praktinių užsiėmimų metu ir keičiantis patirtimi“, – teigė Klaipėdos bepiločių sistemų 317-osios šaulių kuopos vadas.

Bepiločių orlaivių technologijos keičia šiuolaikinę gynybą. Bepiločių sistemų technologijos sparčiai vystosi ir tampa vis plačiau naudojamos įvairiose srityse. „Pagrindinis mūsų kuopos tikslas – rengti motyvuotus ir kompetentingus šaulius, gebančius naudotis šiomis technologijomis, nuolat tobulinti savo žinias“, – kalbėjo kuopos vadas.

Mokymai, pratybos ir nuolatinis įgūdžių tobulinimas padeda užtikrinti, kad šauliai krizės ar ginkluoto konflikto atveju būtų pasirengę vykdyti jiems skirtas funkcijas. „Žinomas posakis „Sunku pratybose – lengva mūšyje“ pritaikomas ir šio vieneto pasirengimui. Bet kokio pobūdžio ar lygio pratybos padeda tobulėti įvairių sričių šauliams. Pratybose matome, kur dar turime patobulėti, kur mums reikia papildomo laiko treniruotėms, kas veikia, o kas neveikia. Niekada nežinosi, kaip bus pačiu sunkiausiu ar sudėtingiausiu momentu. Tad kuo daugiau iššūkių kelsime sau pratybų metu, tuo labiau būsime pasiruošę atlaikyti nenumatytus išbandymus“, – akcentavo Vakarų (Jūros) šaulių 3-iosios rinktinės vadas mjr. A. Milkintis.

Padeda stiprinti valstybės gynybinį pasirengimą

Siekiant toliau plėtoti veiklą bepiločių sistemų srityje, vieni svarbiausių poreikių išlieka žmonės, jų kompetencijų ugdymas ir nuolatinis kvalifikacijos tobulinimas. Technologijos sparčiai keičiasi, todėl svarbu sudaryti sąlygas šauliams mokytis, gilinti žinias ir kaupti praktinę patirtį. Ne mažiau svarbus yra bendradarbiavimas, keitimasis patirtimi, galimybės susipažinti su naujomis technologijomis. Taip pat reikšmingas visuomenės domėjimasis ir naujų motyvuotų narių įsitraukimas į Lietuvos šaulių sąjungos veiklą. „Mūsų požiūriu, didžiausia vertė yra ne technologijos pačios savaime, o žmonės, kurie geba atsakingai jas naudoti, nuolat mokosi ir prisideda prie kompetentingos, stiprios šaulių bendruomenės kūrimo“, – sakė kuopos vadas.

Ši kuopa bendradarbiauja ir su kitomis karinėmis struktūromis bei organizacijomis, nes bendradarbiavimas – svarbi Lietuvos šaulių sąjungos veiklos dalis. Kuopa palaiko glaudžius ryšius su kitais Šaulių sąjungos padaliniais, Lietuvos kariuomene, dalyvauja bendruose mokymuose, pratybose, renginiuose ir patirties mainų veiklose. Šiuo metu viena bendradarbiavimo krypčių – bepiločių sistemų pajėgumų stiprinimas. Lietuvos kariuomenės įkurtas ANBO – Autonominių nuotolinių bepiločių operacijų junginys – yra specializuotas bepiločių sistemų padalinys, prie kurio veiklos, bendrų mokymų jungiasi ir Lietuvos šaulių sąjungos nariai.

„Vienas naujausių tokio bendradarbiavimo pavyzdžių – rugsėjį vykusios Lietuvos kariuomenės pėstininkų brigados „Žemaitija“ pratybos „Stiprus Grifonas 2026“, kuriose dalyvavo ir mūsų rinktinės šauliai. Pratybose kartu su Lietuvos kariuomenės ir kitais vienetais buvo treniruojamas bepiločių sistemų panaudojimas, tarpusavio sąveika, gebėjimas veikti bendroje sistemoje, – kalbėjo A. Milkintis. – Tokia sąveika suteikia galimybę šauliams praktiškai tobulinti bepiločių sistemų valdymo, žvalgybos ir kitus šiuolaikiniame mūšio lauke reikalingus įgūdžius. Bendros veiklos leidžia geriau pažinti vieniems kitų darbo principus, dalytis patirtimi ir žiniomis, stiprinti tarpusavio sąveiką bei pasirengimą veikti kartu vykdant skirtas užduotis. Tai padeda nuosekliai auginti šaulių kompetencijas ir stiprinti bendrą valstybės gynybinį pasirengimą.“

Edita KALNIENĖ
„Pajūrio naujienos“

The post Auga Vakarų Lietuvos šaulių technologinės kompetencijos appeared first on www.zemaiciolaikrastis.lt.