„Unsplash.com“ nuotr.

Vasarinės padangos – geresnis sukibimas esant šlapiai kelio dangai

Daugeliui vairuotojų pavasaris visų pirma siejasi su padangų keitimu, kuomet žiemines padangas yra rekomenduojama keisti vasarinėmis. Žinoma, dalis vairuotojų šią gana svarbią procedūra šiek tiek nukelia ir neskuba jų keisti vos tik prasideda balandžio mėnesis. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog toks jų sprendimas yra pagrįstas logika, kuriai pagrindą suteikia naktimis vyraujanti žema temperatūra, tačiau yra ir kita medalio pusė. Nors žiemines padangas, jeigu jos nėra dygliuotos, galima naudoti ir šiltuoju metų laiku, tačiau nereikėtų pamiršti, jog vasarinės padangos yra kur kas labiau pritaikytos važiavimui esant gausiam lietui. Vasarinių padangų protektoriaus raštas yra sukurtas taip, kad padangos išstumtų lietaus vandenį iš po automobilio ratų bei taip ženkliai sumažintų akvaplanavimo tikimybę. Šis reiškinys nutinka tuomet, kai dideliu greičiu judantis automobilis įvažiuoja į kelio paviršiuje esantį vandenį bei pradeda slysti jo paviršiumi, kas paverčia patį automobilį praktiškai nevaldomu. Svarbu pabrėžti, kad įprastai tai nutinka tik važiuojant didesniais greičiais greitkeliuose bei autostradose. Turint omenyje, kad būtent šiuo laikotarpiu maksimalus leistinas greitis tokiuose keliuose yra didesnis nei žiemą, akvaplanavimo tikimybė taip pat išauga. Taigi, AVKParts ekspertai rekomenduoja nenumoti ranka į padangų keitimą bei pasirūpinti, kad turimas „Volkswagen“ automobilis būtų tinkamai aprūpintas kokybiškomis vasarinėmis padangos dar prieš pradedant ilgas keliones greitkeliais lietingu pavasario periodu.

„Unsplash.com“ nuotr.

Komfortas ir kelio matomumas

Stipriai „Volkswagen“ automobilio salone besikaupianti drėgmė bei nuo jos rasojantys automobilio langai yra dar viena sunkinanti aplinkybė, kuri neretai sukelia šiokias tokias problemas kelyje. Turbūt kiekvienas vairuotojas žino tą erzinantį jausmą, kuomet prasidėjus lietui automobilio salonas virsta drėgnu oru prisotinta erdve. Netrukus ši drėgmė padengia automobilio langus matomumą apsunkinančiu rasos sluoksniu, o vienintelis būdas tai išspręsti – nustatyti maksimalų lango apipūtimą įjungus kondicionierių. AVKParts specialistai sako, kad įprastai taip nutinka dėl užsikimšusio salono filtro, kuris kaip ir bet kokios kitos reguliariai keičiamos VW dalys turėtų būti naudojamos ribotą laiką. Trumpiau tariant, ilgai nekeistas salono filtras padeda drėgmei kauptis automobilio salone bei tampa bene pagrindine rasojančių langų priežastimi esant lietingiems pavasario orams. Žiemos metu ore būna daugybė kietųjų dalelių bei dulkių, kurios priverčia „Volkswagen“ automobilių salono filtrus prarasti savybes, būtinas efektyviam tinkamo klimato automobilio salone palaikymui. Taigi, keisti šį komponentą yra būtina vos pasibaigus žiemai, o vairuotojams, kurie susidūrė su stipriai automobilio salone rasojančiais langais yra rekomenduojama skubiai patikrinti salono filtro būklę. Vis dėlto prastas matomumas aprasojus langams daro tiesioginę įtaką matomumui ir vairavimo saugumui, tad numoti į tai ranka nereikėtų.
^{Užs. Nr. 457}

The post Pavasario lietus: kaip šiuo laikotarpiu keliauti „Volkswagen“ automobiliais saugiau? appeared first on www.zemaiciolaikrastis.lt.

„Shutterstock.com“ nuotr.

Cikorijų kava – švelni ir žarnynui palanki alternatyva

Cikorijų kava – iš skrudintos cikorijos šaknies gaminamas gėrimas, jau nuo seno naudojamas kaip natūrali kavos alternatyva. Skirtingai nei tradicinė kava, ji visiškai neturi kofeino, todėl tinka žmonėms su jautria nervų sistema ar siekiantiems sumažinti kasdienį stimuliatorių kiekį.

Viena didžiausių cikorijų kavos naudų – joje esantis inulinas, palaikantis žarnyno mikrofloros pusiausvyrą ir gerinantis virškinimą. Dėl šios priežasties gėrimas rekomenduojamas tiems, kurie neretai susiduria su virškinimo diskomfortu. Kalbant apie skonį, cikorijų kava yra švelniai karstelėjusi, lengvai paskrudusi, todėl daugeliui primena kavą, tik be stipraus (kartais per stipraus) poveikio.

Įvairiausių sveikų alternatyvų galima rasti specializuotose vietose, pavyzdžiui, livinn.lt – ekologiškų prekių parduotuvė LIVIN orientuojasi į sąmoningesnį ir subalansuotą gyvenimo būdą bei siūlo platų biodinaminių, ekologiškų bei draugiškų jums ir gamtai prekių pasirinkimą.

Kafija – funkcionali alternatyva energijai

Kafija – moderni kavos alternatyva, gaminama iš skrudintų grūdų, cikorijų, o kai kuriais atvejais papildyta grybais ar adaptogeniniais augalais. Toks derinys leidžia išgauti energizuojantį poveikį be staigaus kofeino šuolio, kuris dažnai sukelia nerimą ar staigų energijos kritimą dienos eigoje.

Kafija ypač tinka aktyviems žmonėms, dirbantiems protinį darbą ar ieškantiems didesnio balanso tarp produktyvumo ir geros savijautos. Dėl savo sudėties ji palaiko tolygesnį energijos lygį ir padeda išlikti susikoncentravus ilgesnį laiką. Skonis panašus į kavą, bet švelnesnis, ne toks rūgštus, gali būti ir su lengvomis grūdų ar karamelės natomis. Be to, kafija paprastai paruošiama itin lengvai – užtenka užpilti karštu vandeniu.

Gilių kava – tradicija ir natūralumas

Gilių kava – senovinis, natūralus gėrimas, kuris buvo vartojamas dar tais laikais, kai įprasta kava nebuvo lengvai prieinama. Ji gaminama iš maltų skrudintų gilių, todėl laikoma vienu autentiškiausių kavos pakaitalų. Šis gėrimas visiškai neturi kofeino, bet suteikia sotumo pojūtį ir natūraliai papildo mitybą mineralais.

Dėl savo sudėties gilių kava neretai pasirenkama siekiant išlaikyti stabilų energijos lygį be dirginančio poveikio nervų sistemai, o skonio prasme ji sodresnė, žemiška, su švelniai riešutinėmis natomis, kurios atsiskleidžia lėtai mėgaujantis gėrimu.

Taigi, gilių kava puikiai tinka tiems, kurie mėgsta lėtus ritualus, natūralius produktus ir nori grįžti prie paprastų, tradicijomis grįstų pasirinkimų.

Rinkitės pagal savijautą ir gyvenimo ritmą

Taigi, cikorijų, kafijos ir gilių kava – trys skirtingos kavos alternatyvos, leidžiančios išlaikyti mėgstamą ritualą be kofeino pertekliaus. Kiekviena jų tinka skirtingiems poreikiams, todėl verta rinktis pagal skonį, energijos poreikį ir norimą poveikį organizmui. Mėgaukitės kavos ritualu be šalutinių jos poveikių!
_{Užs. Nr. 441}

The post Sveikos kavos alternatyvos: ką pasirinkti? appeared first on www.zemaiciolaikrastis.lt.

Iliustracija iš ŽŪM archyvo

Bendradarbiavimas virsta pelnu

Priemonės „Trumpos tiekimo grandinės“ esmė – ne pavienių ūkių rėmimas, o jų jungimasis į partnerystes. Tai pagrįsta ekonominė logika: smulkiesiems ir vidutiniams gamintojams veikti po vieną logistikos ir rinkodaros lauke yra brangu ir neefektyvu. Finansavimas skiriamas bendradarbiaujantiems partneriams: ūkininkams, kaimo verslininkams, pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie pasirašo jungtinės veiklos sutartis arba kuria naujas įmones.

Toks partnerystės modelis leidžia užtikrinti pastovų tiekimą ir bendrai investuoti į brangią įrangą, kurios vienas ūkis nepajėgtų įsigyti. Pagrindinė nauda pareiškėjams ir jų partneriams (projekto dalyviams) – ne tik ES ir valstybės lėšos, bet ir galimybė patiems formuoti kainodarą, kuri nėra „apkarpoma“ daugybės tarpininkų.

Šių metų naujovės

Šiemet pareiškėjų laukia didesnis lankstumas įsigyjant būtiną techniką. Anksčiau parama transportui buvo ribojama, skiriama tik tokiam, kuris tiesiogiai naudojamas pardavimams vykdyti (pavyzdžiui, autoparduotuvėms). „Dabar bus galima įsigyti įvairesnį specializuotą transportą, skirtą ne tik realizacijai, bet ir produkcijos paruošimui bei logistikai“, – apie plečiamas tinkamas finansuoti išlaidas pasakoja Žemės ūkio ministerijos Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja Nomeda Padvaiskaitė.

Pasak N. Padvaiskaitės, įvairesnės specializuotos technikos pritaikymas trumpųjų tiekimo grandinių logistikai yra tie instrumentai, kurie leis vietos gamintojams tapti lygiaverčiais rinkos žaidėjais. Pareiškėjai galės įsigyti priekabas daržovėms vežti iš laukų, specializuotą krovos techniką ar derliaus nuėmimo įrangą, kuri yra neatsiejama trumposios grandinės dalis. Ūkininkai galės patys valdyti visą ciklą nuo lauko iki sandėlio ir galutinio pirkėjo.

Dar viena naujovė laukia dirbančiųjų gyvulininkystės sektoriuje. Šiemet bus remiamos ir mobiliosios skerdyklos, kurios turėtų išspręsti vieną didžiausių smulkiųjų augintojų problemų – stacionarių skerdyklų trūkumą regionuose, taip pat sumažintų dideles gyvulių transportavimo išlaidas. Mobili skerdimo įranga užtikrins ne tik greitesnį procesą, mažesnį stresą gyvūnams, bet ir leis pirkėjams pasiūlyti aukščiausią mėsos kokybę.

Paramos dydžiai

Parama pareiškėjams skiriama priklausomai nuo projektų sudėtingumo, ūkių gamybinio pajėgumo ir projekto dalyvių skaičiaus:

• iki 150 tūkst. Eur: orientuota į smulkesnius vietos projektus, tiesioginį pardavimą pirkėjams;
• iki 250 tūkst. Eur: skirta regioninio lygmens tinklams, apimantiems didesnę pirkėjų auditoriją;
• iki 1,5 mln. Eur: skiriama logistikos centrų kūrimui. Maksimalią sumą galima gauti, jei projekte numatytos naujų pastatų statybos, rekonstravimas ar modernios sandėliavimo infrastruktūros įrengimas.

Paramos intensyvumas investicijoms siekia iki 60 proc. (jei projektą vykdo jaunieji ūkininkai arba smulkieji ūkiai, taikomas padidintas intensyvumas – iki 80–85 proc.), o einamosioms bendradarbiavimo išlaidoms (pavyzdžiui, projekto koordinavimui, patalpų nuomai, transporto išlaidoms) – iki 100 proc.

Kada galima teikti paraiškas?

Pareiškėjai, planuojantys investuoti į trumpąsias tiekimo grandines, savo veiklą turėtų planuoti jau dabar – rengti kokybiškus verslo planus ir, svarbiausia, rasti patikimus partnerius bendrai veiklai. Šiemet numatomi du paraiškų rinkimo etapai:

• Pavasario: nuo gegužės 4 d. iki birželio 30 d.
• Rudens: nuo lapkričio 2 d. iki gruodžio 30 d.

Visa aktuali informacija apie paramos teikimo taisykles, vertinimo kriterijus ir paraiškų kvietimus skelbiama Žemės ūkio ministerijos (https://zum.lrv.lt) ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (https://nma.lrv.lt) svetainėse.

Užs. Nr. 439

The post Nuo lauko iki stalo be tarpininkų appeared first on www.zemaiciolaikrastis.lt.

„Pexels.com“ nuotr.

Milijoninės investicijos į regiono ateitį

Projektas yra itin reikšmingas visoms keturioms regiono savivaldybėms – Telšių, Mažeikių, Plungės rajonų bei Rietavo. Projekto vertė siekia daugiau kaip 4 milijonus eurų – 84,99 proc. sumos dengiama iš ES fondų, o likusią dalį prisideda pačios regiono savivaldybės. Šios investicijos nėra atsitiktinės – jos tiesiogiai susijusios su Lietuvos ir Europos Sąjungos įsipareigojimais mažinti atliekų kiekius sąvartynuose, didinti perdirbimą ir mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

Kiekvienas rajonas pajus pokyčius

Projekto darbai planuojami atsižvelgiant į specifinius kiekvienos savivaldybės poreikius.
Mažeikių, Telšių ir Plungės rajonuose gyventojams numatyta dalinti maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimui skirtus kibirėlius. Plungėje šis procesas jau įsibėgėjo, čia gyventojams kibirėliai (12 tūkst. vnt.) jau yra dalinami. Kitas savivaldybes jie pasieks šiek tiek vėliau.

Mažeikiuose ir Telšiuose taip pat plečiama maisto atliekų surinkimo infrastruktūra: Mažeikių rajono savivaldybėje numatyta įrengti 66 maisto atliekų surinkimo aikšteles, o Telšių rajone – 40 aikštelių.
Taip pat Telšių rajono dešimtyje seniūnijų jau baigtos įrengti 29 konteinerių aikštelės, o netrukus prie kapinių atsiras specialūs konteineriai žaliosioms atliekoms.

Visose trijose minėtose savivaldybėse bus įrengtos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės su sandėliavimo pastatais, kuriuose daiktai bus ruošiami pakartotiniam naudojimui. Šiuo metu jau vyksta rangos darbų viešieji pirkimai pastato statyboms Mažeikiuose. Neliks pamiršta ir Rietavo savivaldybė, kur Maldučių kaime bus pastatyti tekstilės ir naudoto maistinio aliejaus surinkimo konteineriai.
Daugiau informacijos apie planuojamas įgyvendinti veiklas, skaitykite čia.

Maisto atliekos – vertinga žaliava, o ne šiukšlės

Viena svarbiausių projekto krypčių – atskiras maisto atliekų surinkimas. Maisto atliekos yra vertinga žaliava perdirbimui, iš kurios galima gaminti kompostą ar biodujas. Tačiau iki šiol gyventojai neturi susiformavusio įpročio šias atliekas rūšiuoti.

Įgyvendinus projektą, regiono gyventojams maisto atliekų rūšiavimas taps dar lengvesnis, nes kiekvienuose namuose atsiras specialūs kibirėliai, o kiemuose – tam skirti konteineriai. Tinkamai išrūšiuotos maisto atliekos grįš į gamtos ciklą kaip vertingi ištekliai.

Svarbiausia – tai ne tik aplinkosauginė nauda. Kuo mažiau maisto atliekų patenka į mišrių komunalinių atliekų srautą, tuo mažiau jų patenka į sąvartyną. Tai reiškia efektyvesnį atliekų tvarkymą, mažesnį poveikį aplinkai, o ilgainiui – galimybę gyventojams patiems prisidėti prie savo atliekų tvarkymo kaštų mažinimo.

Nereikalingus daiktus atiduoti bus lengva

Projektas yra orientuotas ne tik į atliekų rūšiavimą, bet ir į antrinį daiktų panaudojimą. Projekto metu kuriami specialūs sandėliai ir aikštelės Mažeikiuose, Telšiuose bei Plungės rajone leis gyventojams ne išmesti, o atiduoti dar tinkamus naudoti daiktus, taip mažinant atliekų kiekį ir skatinant žiedinę ekonomiką.

Vis dėlto svarbiausia suprasti, kad jokia infrastruktūra neveiks, jei žmonės ja nesinaudos. Šios didžiulės investicijos kiekvienam suteikia galimybę naudotis modernia ir patogia atliekų rūšiavimo sistema. Tačiau reikalingas kiekvieno iš mūsų apsisprendimas prisidėti prie tvaresnio rytojaus kūrimo jau šiandien.

_{Užs. Nr. 433}

The post Telšių regione prasideda naujas atliekų rūšiavimo kultūros etapas appeared first on www.zemaiciolaikrastis.lt.

Pirmoji elektros energijos kaupiklių sistemos (EEKS) komponentų siunta pasiekė „Ignitis renewables“ Kelmės kaupiklių parko statybų aikštelę. Tai svarbus žingsnis įgyvendinant vieną didžiausių ir moderniausių energijos kaupimo projektų Lietuvoje, kurio galia sieks 147 megavatus (MW), o talpa – 295 megavatvalandes (MWh).

„Augant atsinaujinančios energetikos gamybai Lietuvoje, energijos kaupiklių sistemos tampa svarbiu patikimumo ir lankstumo garantu. Jos leidžia efektyviai panaudoti žaliąją energiją, subalansuoti sistemą ir užtikrinti patikimą elektros tiekimą net esant dideliems svyravimams. Komponentų pristatymas į Kelmės projektą – dar vienas žingsnis kuriant modernią, saugią ir tvarią energetikos ekosistemą“, – sako „Ignitis renewables“ projektų įgyvendinimo vadovas Remigijus Savulionis.

Kelmės EEKS vystoma šalia 314 MW Kelmės vėjo parko, centrinėje Lietuvoje, ir taps reikšminga šalies energetinės nepriklausomybės bei tinklo lankstumo dalimi. Projektas bus integruotas su šalia veikiančiu didžiausiu Baltijos šalyse vėjo parku, todėl leis dar efektyviau išnaudoti pagamintą žaliąją energiją ir užtikrinti stabilų elektros tiekimą. Planuojama, kad komercinę veiklą kaupiklių parkas pradės 2027 m.

EEKS leidžia kaupti elektros energiją tiek iš tinklo, tiek tiesiai iš elektros energijos gamybos šaltinių, tokių kaip vėjo ar saulės elektrinės. Jos veikia panašiu principu kaip buityje naudojamos baterijos, tik gerokai didesniu mastu – kaupiama energija vėliau grąžinama į tinklą kai sumažėja pagaminamos energijos kiekis. Visa tai leidžia subalansuoti elektros energijos gamybą ir vartojimą, taip užtikrinant perdavimo sistemos patikimumą.

„Ignitis grupė“ iš viso vysto tris kaupiklių parkus. Vienas statomas Mažeikių apylinkėse, šalia nuo 2023 m. veikiančio „Ignitis renewables“ 63 MW Mažeikių vėjo parko, o kitas Kruonyje – šalia „Ignitis gamyba“ valdomos Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės. Projektų bendra galia sieks 291 MW, o talpa 584 MWh. Tai vieni pirmųjų tokio masto energijos kaupimo technologijų projektų Lietuvoje.

_{Užs. Nr. 434}

The post Galingiausiame Lietuvoje „Ignitis renewables“ kaupiklių parke – pirmoji komponentų siunta appeared first on www.zemaiciolaikrastis.lt.

Regionai kviečiami dalintis savo istorijomis

Bendras „Delfi“ ir TAURO inicijuojamas regioninis projektas bei vyrų rinkimai kvies skaitytojus iškelti jiems patiems svarbius vyrus. „Projektas „Mano krašto vyras“ mums yra natūralus vertybių, kurias „Tauras“ puoselėja dešimtmečius, tęsinys. Tapdami šios iniciatyvos mecenatu, norime, kad nuoširdūs, patikimi ir savo kraštui atsidavę vyrai būtų labiau matomi. „Tauras“ visada palaikė tuos, kurie laikosi duoto žodžio ir rūpinasi aplinkiniais. Todėl šio projekto reikia tam, kad parodytume dėmesį tiems, kuriais pasitiki visa bendruomenė“, – pranešime spaudai pasakoja „Kalnapilio-Tauro grupės“ marketingo direktorė Julija Šeiko. Virtuali platforma su interaktyviu Lietuvos žemėlapiu leidžia kiekvienam regionui papasakoti savo istoriją: kas jų krašte laikomas tikru vyru ir kodėl. Visi regionai turi savo laimėtojus, o skaitytojų balsai kartu su redakcijos pasakojimais sukuria visos Lietuvos vyriškumo portretą – skirtingą, bet autentišką. Projekte kiekvienas kraštas turi savo herojų – vyrą, kuris tvirtai žino, kas jis yra, gyvena pagal savo vertybes ir renkasi pats.

Delfi redakcija, remdamasi projekto kategorijomis – #MetųTėtis, #BendruomenėsŠirdis, #AuksinėsRankos, #TylusDidvyris, #SportoLyderis ir kitomis – aktyviai ieškos, kalbins ir aprašys regionuose gyvenančius vyrus, kurie savo darbais kuria vertę bendruomenei. Projekte siekiama aprašyti vyrus, kurie kasdien daro daugiau nei privalo ir įkvepia ne vien socialiniuose tinkluose, tačiau realiame gyvenime.

Kaip galima dalyvauti?

Nominuok vyrą iš savo krašto – papasakok, kuo jis ypatingas. Pažymėk, kuriai kategorijai jis labiausiai tinka (#MetųTėtis, #DrąsosPavyzdys ir kt.). Pasidalink jo istorija – galbūt būtent ji taps viso regiono pasididžiavimu. Redakcija atrinks ir aprašys ryškiausias istorijas, o skaitytojai balsuos už savo krašto herojus. Nominuoti vyrus galite čia https://www.delfi.lt/apps/mano-krasto-vyras/.
Užs. Nr. 428

The post Startuoja ypatingas projektas: kvies atkreipti dėmesį į šalia esančius vyrus appeared first on www.zemaiciolaikrastis.lt.

„Pexels“ nuotr.

Kiek elektros paprastai sunaudoja 100 m² namas?

Namo elektros poreikis labai priklauso nuo to, kokios sistemos naudojamos šildymui ir karšto vandens ruošimui. Jei namas šildomas dujomis ar kietu kuru, elektros suvartojimas būna gana nedidelis, tačiau jei naudojamas šilumos siurblys, elektros poreikis smarkiai padidėja.

Europos Komisijos analizė rodo, jog energiją taupantys A klasės namai gali sunaudoti apie 40–60 kWh šilumos energijos vienam kvadratiniam metrui per metus, todėl moderniuose pastatuose bendras energijos poreikis yra gerokai mažesnis nei senesniuose būstuose.

Praktikoje tai reiškia, kad 100 m² A ar A+ klasės namui šildymui ir karštam vandeniui gali prireikti apie 4000–6000 kWh šilumos energijos per metus. Jei naudojamas šilumos siurblys, elektros suvartojimas dažnai sudaro tik dalį šio kiekio.

Tipinis 100 m² namo elektros suvartojimas

Dažniausiai Lietuvoje pasitaiko keli scenarijai.

Didžiausią elektros dalį sudaro šildymas, karšto vandens ruošimas, buitinė technika ir apšvietimas.

Kiek elektros pagamina saulės elektrinė Lietuvoje?

Saulės elektrinės gamyba priklauso nuo jos galios ir vietos. Lietuvoje saulės spinduliuotė nėra labai didelė, tačiau jos pakanka efektyviai elektros gamybai.

Tarptautinė energetikos agentūra rodo, jog Šiaurės Europoje vienas kilovatas saulės elektrinės galios paprastai per metus pagamina apie 900–1100 kWh elektros. Tai reiškia, kad 10 kW saulės elektrinė Lietuvoje per metus gali pagaminti apie 9 000–10 500 kWh elektros.

Kokios galios elektrinė dažniausiai reikalinga?

Atsižvelgiant į vidutinį elektros suvartojimą, 100 m² namams dažniausiai pasirenkamos tokios elektrinės.

Tokia elektrinė gali pagaminti panašų kiekį elektros, kokį namas sunaudoja per metus, todėl elektros sąskaitos gali sumažėti labai reikšmingai.

„Veesla.lt“ nuotr.

Kodėl verta planuoti šiek tiek didesnę elektrinę?

Daugelis specialistų rekomenduoja rinktis šiek tiek didesnę elektrinę nei dabartinis elektros poreikis. Taip yra todėl, kad namų ūkių energijos suvartojimas laikui bėgant dažniausiai padidėja.

Pavyzdžiui, papildomai elektros gali prireikti:

• elektromobilio įkrovimui;
• baseino ar SPA įrangai;
• oro kondicionavimui;
• energijos kaupikliams.

Taigi, net ir 100 m² namui neretai pasirenkama 6–8 kW saulės elektrinė, kad būtų užtikrintas pakankamas energijos rezervas.

Ar tokia elektrinė telpa ant stogo?

Dar vienas svarbus praktinis aspektas – stogo plotas. Modernūs saulės moduliai dažniausiai turi apie 400–450 W galią, todėl 6 kW elektrinei reikia apie 14–16 modulių, o 8 kW elektrinei – apie 18–20 modulių.

Tai reiškia, kad tokiai elektrinei dažniausiai reikia apie 25–40 m² stogo ploto, priklausomai nuo modulio tipo ir montavimo schemos. Daugeliu atvejų net ir vidutinio dydžio individualus namas gali nesunkiai sutalpinti elektrinę, kuri padengtų didžiąją dalį jo energijos poreikio.

Kodėl svarbiausia skaičiuoti ne namo plotą?

Nors dažnai klausiama, kokios elektrinės reikia konkrečiam namo plotui, realybėje svarbiausias rodiklis yra elektros suvartojimas. Du vienodo dydžio namai gali turėti visiškai skirtingus energijos poreikius, jei skiriasi jų energinė klasė, šildymo sistema ar gyventojų įpročiai. Taigi, planuojant saulės elektrinę pirmiausia verta įvertinti bent vienų metų elektros sąskaitas. Pagal realų suvartojimą galima gana tiksliai apskaičiuoti, kokios galios sistema leis maksimaliai sumažinti elektros išlaidas ir efektyviai išnaudoti saulės energiją.
_{Užs. Nr. 427}

The post Kokio dydžio saulės elektrinės reikia 100 m² namui? appeared first on www.zemaiciolaikrastis.lt.

„Pexels.com“ nuotr.

Kas naujo?
Artėjant pasėlių deklaravimui, žemės ūkio ministro įsakymu jau patvirtintos ir Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, kuriose yra naujovių ir tikslinamojo pobūdžio keitimų.

Dalyvaujantieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano ekologinėse sistemose „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“, „Eroduotos žemės keitimas pievomis“, „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“ pievas galės atnaujinti bearimėmis technologijomis.

Pagal kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklą „Tarpiniai pasėliai“:

• įsėliui sutrumpintas išlaikymo dirvoje terminas – nebe 8, o 6 savaitės;
• posėliui nustatyta papildoma galimybė jį įsėti į pagrindinę kultūrą iki rugpjūčio 1 d. ir nepertraukiamai išlaikyti dirvoje 8 savaites (išlieka galimybė posėlį pasėti po pagrindinės kultūros derliaus nuėmimo iki rugpjūčio 15 d. ir nepertraukiamai išlaikyti dirvoje bent 8 savaites).

Atlikus tikslinamojo pobūdžio keitimą, ekologinėje sistemoje „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“ nustatyta, kad nepriklausomas konsultantas turi būti įtrauktas į sąrašą, skelbiamą Žemės ūkio agentūros tinklalapyje, o patikros vietoje metu nebus reikalaujama pateikti jo akreditavimo pažymėjimo kopijos.

Saulės elektrinių teritorijose paramai tinkamais bus laikomi visi plotai su žoline danga, o ne tik saulės modulių tarpueiliai, kaip buvo iki šiol.

Įvertinus ankstesniais metais deklaruotų lauko daržovių pažeidimų mastą ir galimas finansines korekcijas, iš galimų žemės ūkio augalų sąrašo susietajai paramai už lauko daržoves gauti išbrauktos cukinijos, ridikai ir ropės.

Svarbu – teisėto žemės valdymo užtikrinimas

Prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS) pareiškėjai gali prisijungti ir pateikti paraišką:

• savarankiškai per Elektroninių valdžios vartų portalą (https://www.epaslaugos.lt);
• su savivaldybės darbuotojo pagalba, nuvykę į savivaldybės, kurioje registruotas žemės ūkio valdos centras, seniūniją ar struktūrinį padalinį.

Ruošiantis paraiškos teikimui svarbu įregistruoti ir (arba) atnaujinti žemės ūkio valdą Žemės ūkio ir kaimo verslo registro informacinėje sistemoje (ŽŪIKVRIS). 

Be to, svarbu turėti žemės valdymo teisę patvirtinančius (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais) dokumentus, pagrindžiančius planuojamų deklaruoti plotų valdymo teisę, ir juos įregistruoti ŽŪIKVRIS iki š. m. gruodžio 1 d.

Paraiškų priėmimo informacinės sistemos pokyčiai

Ruošiantis pasėlių deklaravimui, žemdirbiai ir savivaldybių darbuotojai jau nuo kovo mėnesio gali Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje sukurti 2026 m. paraiškas, pildyti jų duomenis, keisti pasėlių laukų informaciją pagal planuojamą šių metų sėją. 2026 m. paraiškos bus kuriamos pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) administruotų 2025 m. paraiškų duomenis.

Žemdirbiai, pirmą kartą deklaruojantys pasėlius, galės pasinaudoti naujove: PPIS į kuriamą paraišką bus įkelti žemės ūkio valdoje įregistruoti žemės sklypai, prieš tai juos automatiškai padalijus pagal sluoksnyje „Žemės ūkio naudmenos“ nustatytas žemės ūkio naudmenas (ariamoji žemė, daugiametės pievos, daugiamečiai sodiniai). Padalytiems laukams, kurie patenka į nustatytas daugiametes pievas, bus taip pat automatiškai priskiriamas daugiamečių pievų ar ganyklų kodas DGP. Visiems kitiems laukams, patenkantiems į kitas žemės ūkio naudmenas, bus paliktas neužpildytas kodas.

VĮ Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC), ruošdamasis šių metų pasėlių deklaravimui, maksimaliai pratęsė PPIS prieinamumą naudotojams – galutiniams pakeitimams įdiegti prireiks tik vienos savaitės prieš pasėlių deklaravimo pradžią (anksčiau tai užtrukdavo visą mėnesį). Atlikti pakeitimai leis žemdirbiams lengviau suplanuoti deklaruotinus pasėlius ir sumažins paraiškų priėmimo savivaldybėse krūvį.

Paramos vedlys. Pirmojo etapo, t. y. 2025 metų pasėlių deklaravimo, metu gyvendinta dalis PPIS vedlio funkcionalumo. Paramos pasirinkimo įrankis tikslingai pagal įvestą laukų informaciją atrinko laukus, kurie gali dalyvauti paramos priemonėje, pateikė paramos priemonių reikalavimus, apskaičiavo preliminarias išmokas ir bendrą plotą pagal paramos priemonę.

Antrojo etapo metu (2026 m. pasėlių deklaravimas) bus baigtas įgyvendinti visas PPIS vedlys, integruojant paramos pasirinkimo įrankį. Pareiškėjas žingsnis po žingsnio galės užpildyti ir pateikti paraišką.

Kyla klausimų?

• Kaip ir kasmet, deklaravimo metu ketvirtadieniais nuo 8 iki 10 val. bus rengiamos nuotolinės konsultacijos, kuriose ūkininkus konsultuos ŽŪM, NMA, ŽŪDC specialistai. Nuorodą (priminimą) į šias konsultacijas bus galima rasti ŽŪM tinklapyje, socialiniuose tinkluose kas savaitę.
• Kilus su deklaravimu susijusiems neaiškumams ar klausimams, galima kreiptis specialiu el. paštu tiesiogines@zum.lt arba į ŽŪDC el. paštu  pagalba@zudc.lt.
• ŽŪM interneto svetainės rubrikoje ,,Dažniausiai užduodami klausimai“ nuolat atnaujinama informacija dėl pasėlių deklaravimo.

Žemės ūkio ministro įsakymą galite rasti ČIA

^{Užs. Nr. 413}

The post Žemės ūkio naudmenų deklaravimas 2026 m.: kas naujo? appeared first on www.zemaiciolaikrastis.lt.

Partnerių nuotr.

Pirmieji vestuviniai žiedai aptinkami dar Senovės Egipte. Pradžioje jie buvo pinami iš nendrių ar meldų, sukamų į apskritimą. Egiptiečiams ratas simbolizavo begalybę – meilę be pradžios ir pabaigos. Kadangi augaliniai žiedai greitai nusidėvėdavo, juos pakeitė oda, kaulas, o vėliau – taurieji metalai, pasirinkti dėl ilgaamžiškumo.

Vena Amoris: ryšys su širdimi

Tradicija mūvėti žiedą ant kairės rankos bevardžio piršto kilo iš romėnų tikėjimo. Jie manė, kad būtent per šį pirštą eina Vena Amoris (meilės vena), vedanti tiesiai į širdį. Nors šiuolaikinė anatomija šį mitą paneigė, simbolinė prasmė išliko: žiedas yra artimiausias kelias į kito žmogaus jausmus.

Deimantų prasmė vestuviniame žiede

Jei sužadėtuvių žiede dažniausiai dominuoja vienas centrinis akmuo, vestuvinėje juostelėje deimantai dažnai inkrustuojami ratu (vadinamasis eternity stilius).

„Deimantai vestuviniame žiede simbolizuoja ne tik prabangą, bet ir santuokos nenugalimumą,“ – sako deimantų ekspertė Dana Ribas. – „Šiandien poros ieško balanso tarp istorinės tradicijos ir individualumo. „Factory by Ribas“ juvelyrikos salonuose pastebime, kad vestuvinis žiedas tampa ne tik statuso ženklu, bet ir kasdienio komforto dalimi. Jis turi būti toks pat tvirtas kaip ir duotas pažadas.“

Ateities relikvija

Šiandien vestuvinis žiedas nebėra tik teisinis santuokos įrodymas ar religinis atributas. Tai vienas asmeniškiausių papuošalų, kuris, priešingai nei kiti vestuvių elementai, nedingsta pasibaigus šventei. Suknelė nugula į dėžę, gėlės nuvysta, o žiedas lieka ant rankos kaip kasdienis priminimas apie pasirinkimą, padarytą prieš altorių ar civilinės metrikacijos skyriuje.

Galiausiai, vestuvinis žiedas yra investicija į šeimos istoriją. Kokybiškas taurusis metalas ir natūralūs deimantai užtikrina, kad šis simbolis išliks nepakitęs dešimtmečius ir galbūt taps relikvija, perduodama kitoms kartoms. Pasirinkti žiedą reiškia pasirinkti formą, kurioje bus saugomi jūsų bendro gyvenimo prisiminimai. Tai maža detalė, kuri savyje talpina didžiausią žmogaus gyvenimo istoriją.

Partnerių nuotr.

Partnerių nuotr.

Partnerių nuotr.

Partnerių nuotr.

^{Užs. Nr. 411}

The post Kodėl vestuviniai žiedai tapo santuokos simboliu? appeared first on www.zemaiciolaikrastis.lt.

Partnerių nuotr.

„Germanto lobio“ administracijos vadovė Inga Navikienė pasakoja, kad vienas iš didžiausių kredito unijos privalumų – galimybė pasitarti su finansų konsultantais, skyrių prieinamumas regione. Tačiau ne tik tai.

„Esame finansų įstaiga, kuri veikia Žemaitijos regione. Čia mūsų šaknys, esame įsteigti tam, kad kurtume vertę mūsų regiono žmonėms ir verslui. Būti regiono žmonių finansų partneriu mums reiškia, kad jeigu jau žmogui ar verslui pasakėme „taip“, tai kartu ir pasieksime finišą – tikslą, dėl kurio klientai pas mus ir ateina“, – sako I. Navikienė.

Ir greiti, ir lankstūs

Rinkdamiesi finansų įstaigą, tiek verslo, tiek privatūs klientai ieško lankstumo ir greičio – šie poreikiai, tyrimų duomenimis, nesikeičia ne vienerius metus.

„Šiais dviem aspektais niekuo nenusileidžiame bankams. Kai kuriais atvejais esame net pranašesni. Kalbėdamiesi, geriau pažindami savo bendruomenės narius, galime pasiūlyti lankstesnes sąlygas, daugiau įvairių sprendimų. Greičiu taip pat nenusileidžiame kitoms finansų įstaigoms. Taip pat ir kitomis paslaugomis: mūsų klientai naudojasi elektronine bankininkyste „i-Unija“, LKU mobiliąja programėle, visame pasaulyje veikiančiomis „Mastercard“ mokėjimo kortelėmis ar kelionių draudimu, priimame indėlius ir siūlome išties palankias sąlygas,“ – tikina finansų ekspertė.

Sprendimus priima čia pat

Kaip pasakoja pašnekovė, iš kitų finansų įstaigų į kredito uniją klientai dažnai ateina nusivylę dėl sąskaitų aptarnavimo, priskaičiuotų komisinių mokesčių ar laiku nesuteiktos informacijos. Atrodo, kad jiems trūksta aiškumo, bendravimo.

Taip pat kreipiasi, kai nepavyksta gauti finansavimo – vartojimo kredito ar būsto paskolos, finansavimo verslui.

„Būna, atėję klientai sako, štai bankas vedžiojo už nosies pusę metų ir galiausiai pasakė, kad nefinansuos. Arba po kurio laiko paprašė papildomo įnašo ar dokumentų. Mes garantuojame, kad jeigu davėme klientui teigiamą atsakymą, tai jis nesikeis, be jokių paslėptų papildomų reikalavimų. Jeigu paslaugų suteikti negalime, tuomet klientui atsakymą irgi pateikiame nedelsiant“, – pasakoja I. Navikienė.

Jos teigimu, kredito unijos lankstumą garantuoja vietinis kapitalas – užsienio akcininkai nevaldo ir nediktuoja sąlygų, tad sprendimus priimti paprasta: „Mes žiūrime į kiekvieno žmogaus ar verslo istoriją. Bendra kliento ir kredito unijos finansų istorija yra palankesnių finansinių sprendimų garantas,“ – tvirtina pašnekovė.

Verslą ne tik finansuoja, bet ir pataria

I.Navikienė pastebi, kad verslininkai, norėdami gauti finansavimą, dažnai ateina nepasiruošę.

„Jeigu planuojate skolintis, ateikite bent prieš pusmetį pasitarti. Įvertinsime finansus, patarsime, kaip susitvarkyti. Mūsų konsultantai priima be išankstinės registracijos, o patyrusio žmogaus žvilgsnis iš šono visada vertingas. Būna, kad randame dar geresnį sprendimą negu verslininkas buvo sugalvojęs prieš ateidamas“, – pasakoja kredito unijos „Germanto lobis“ administracijos vadovė.

Jos teigimu, patikimas finansų partneris yra tas, kuris yra šalia, kur drąsiai galima ateiti pasitarti, paprasta žmonių kalba, be didelių lozungų.

Lietuviška bankininkystė

Kredito unija yra tikroji lietuviška bankininkystė. Skirtingai nuo kitų finansų įstaigų, čia klientas, norintis naudotis unijos paslaugomis, nusiperka pajų ir tampa kredito unijos dalininku – gauna teisę dalyvauti visuotiniame narių susirinkime, spręsti su įstaigos valdymu susijusius klausimus.

„Šiuo metu turime apie 6 500 pajininkų, kredito unijos „Germanto lobis“ turtas siekia 39 mln. Eur ir toliau augame. Priklausome LKU kredito unijų grupei, kurią sudaro 44 kredito unijos. Esame prižiūrimi Lietuvos banko ir Centrinės kredito unijos, tad mūsų klientai išties gali jaustis apsaugoti“, – tikina I. Navikienė.

Tapti kredito unijos „Germanto lobis“ nariu ir gauti bankininkystės paslaugas galima internetu arba atvykus į bet kurį kredito unijos skyrių. Plačiau: www.germantolobis.lt

^{Užs. Nr. 409}

The post Lietuviška bankininkystė: auganti, pritaikyta regiono žmonėms ir verslui appeared first on www.zemaiciolaikrastis.lt.