Nuotr. iš pexels.com

Kita augalininkystės, išskyrus sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės, gėlininkystės ir vaistažolininkystės sektorius, veikla užsiimantys ūkiai turi puikią galimybę atnaujinti savo ūkio technikos ir įrangos parką – nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 30 d. renkamos paraiškos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“.

Kvietimui numatyta skirti 3,6 mln. eurų paramos lėšų. Ši parama – tai tiesioginis postūmis ūkiams ir kooperatyvams, siekiantiems didinti gamybos efektyvumą, sumažinti kaštus bei modernizuoti kasdienius darbus. Šįkart parama teikiama pagal supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles kitą augalininkystės veiklą vykdantiems pareiškėjams, kurių valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra ne mažesnis kaip 30 001 Eur.

Kadangi pagal kitą tuo pačiu metu startavusią intervencinę priemonę pirmenybė teikiama gyvulininkystei, sodininkystei, daržininkystei, uogininkystei, gėlininkystėi ir vaistažolininkystei, ši supaprastintąja tvarka teikiama parama yra skirta būtent grūdinių kultūrų, aliejinių, ankštinių ir pan. augalų augintojams.

Investicijos – ir gamybai, ir perdirbimui

Parama skirta ne tik žemės ūkio produktų gamybai. Pagal priemonę remiama ir ūkyje pagamintų ar išaugintų produktų perdirbimo, įskaitant pirminį perdirbimą, bei jų tiekimo rinkai veikla.

Tai reiškia, kad investicijos gali būti orientuotos ne tik į tai, kaip ūkyje užauginti daugiau ar efektyviau, bet ir į tai, kaip didesnę sukuriamos vertės dalį ūkininkas galėtų išlaikyti savo ūkyje – nuo žaliavos iki galutinio produkto.

Už pareiškėjo projektui skiriamą iki 80 000 Eur dotaciją augalininkystės ūkiai gali įsigyti didelį spektrą įrangos: žemės ūkio technikos ir padargų, išmaniųjų ir tiksliųjų augalininkystės technologijų, derliaus apdorojimo ir sandėliavimo įrangos, saulės elektrinių ūkio reikmėms ir kt.

Paramos dydis gali sudaryti iki 40 proc. tinkamų finansuoti investicijų vertės. Jauniesiems ūkininkams, kurie dėl paramos pagal šią priemonę kreipiasi pirmą kartą per penkerius metus nuo įsisteigimo dienos ir atitinka nustatytus reikalavimus, paramos intensyvumas gali būti padidintas dar 20 procentinių punktų. Didžiausias paramos intensyvumas negali viršyti 60 proc. tinkamų finansuoti išlaidų vertės.

Du atskiri krepšeliai

Kvietimui numatytas finansavimas paskirstytas pagal regionus. Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas (visos Lietuvos apskritys, išskyrus Vilniaus) gauna pagrindinę skiriamų lėšų dalį. Sostinės regionas (Vilniaus miesto ir rajono, Trakų, Širvintų, Švenčionių, Šalčininkų r. bei Elektrėnų savivaldybės) turi atskirą lėšų krepšelį.

Sostinės regione kitiems augalininkystės sektoriams, išskyrus sodininkystę, daržininkystę, uogininkystę, gėlininkystę ir vaistažolininkystę, numatyta skirti 728 095 Eur paramos lėšų, Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui – 2 912 380 Eur.

Kodėl verta pasinaudoti būtent supaprastinta tvarka?

Skirtingai nuo stambių projektų, supaprastinta tvarka nereikalauja sudėtingų verslo planų ir gilių finansinių prognozių. Dėl mažesnės administracinės apimties sprendimas dėl projekto finansavimo gaunamas per trumpesnį laiką.

Daugiau informacijos ir kvietimą teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ (supaprastinta tvarka) rasite čia.

The post ES parama augalininkystės ūkiams: iki 80 tūkst. eurų vienam projektui supaprastinta tvarka appeared first on www.zemaiciolaikrastis.lt.

Trumpai: daugumai butų svetainių tinka 250–300 cm pločio L formos kampas, o U formos modeliai ir kampai nuo 300 cm reikalauja erdvės, kurioje aplink baldą lieka bent 70–90 cm praėjimas. Prieš užsakant verta išmatuoti sieną, durų angas ir laiptinę, iš anksto nusistatyti kampo kryptį (kairinis ar dešininis) ir įvertinti, kad itališkų modelių gamyba dažniausiai trunka 6–12 savaičių.

Toliau – kaip pasiruošti matavimams, kuo skiriasi kampų formos ir ką patikrinti prieš pasirašant užsakymą.

Pirmiausia – planas, tik po to modelis

Didžiausia klaida – išsirinkti patinkantį modelį ir tik tada bandyti „įsprausti“ jį į kambarį. Geriau elgtis atvirkščiai: nusibraižyti svetainės planą ir pažymėti jame viską, kas riboja baldo vietą.

• Sienos ilgis – nuo kampo iki durų, lango ar radiatoriaus.
• Praėjimai – patogiam judėjimui reikia 70–90 cm, o tarp sofos ir kavos staliuko pakanka 40–50 cm.
• Šildymo prietaisai ir langai – baldų priežiūros rekomendacijose minima, kad baldus geriau statyti ne arčiau kaip 1 m nuo radiatorių, o tiesioginė saulės šviesa ilgainiui blukina ir odą, ir audinį.
• Televizoriaus vieta – patogiausia, kai ekranas matomas iš ilgosios kampo dalies, o ne tik iš šezlongo.

Praktiškas būdas pasitikrinti – popierine dažymo juosta ant grindų pažymėti būsimo kampo kontūrą ir kelias dienas pagyventi su juo. Iškart paaiškėja, ar neužkliūvate einant į balkoną ir ar atsidaro spintelės durys.

L ar U forma: kuo jos skiriasi kasdien

U formos kampas yra tikra bendravimo zona – jame telpa visa šeima, o dalis modelių komplektuojami su lentynėlėmis, gėrimų laikikliais ar stalčiukais. Tačiau siauroje, pailgoje svetainėje toks baldas vizualiai padalija erdvę, todėl ten paprastai geriau pasiteisina L forma.

Kampo kryptis: kairinis ar dešininis

Kryptį lengviausia nustatyti atsistojus veidu į baldą: jei ilgoji dalis arba šezlongas yra kairėje, kampas kairinis, jei dešinėje – dešininis. Vis dėlto skirtingi gamintojai kryptį kartais apibrėžia skirtingai, todėl užsakant geriausia parodyti konsultantui kambario planą su pažymėtu langu ir durimis. Taip išvengsite situacijos, kai atvežtas baldas „žiūri“ į sieną, o ne į televizorių.

Kokie matmenys populiariausi

Peržvelgus didesnių salonų katalogus matyti, kad daugiausia modelių patenka į 250–300 cm ir platesnių nei 300 cm grupes, o kompaktiškų iki 200 cm – vos keletas. Keli pavyzdžiai iš itališko gamintojo FELIS kolekcijų:

• kampinė sofa Liam – 256 × 165 × 84 cm;
• kampinė sofa Winston – 256 × 170 × 85 cm;
• minkštas kampas Drake – 299 × 159 × 83 cm;
• minkštas kampas Float – 300 × 175 × 80 cm.

Iš šių skaičių matyti ir tai, ko dažnai nepastebima: šezlongo pusė paprastai būna 160–175 cm gylio, tad ji kambaryje užima beveik tiek pat vietos, kiek dvigulė lova. Jei norisi vizualiai lengvo baldo, verta atkreipti dėmesį, kaip suprojektuoti modernūs minkšti kampai – apie 80–85 cm aukščio atlošas, ploni porankiai ir pakelta ant kojelių sėdimoji dalis leidžia net trijų metrų baldui neužgožti kambario.

Modulinis kampas – lankstumas ateičiai

Modulinis kampas sudarytas iš atskirų dalių, kurias galima išdėstyti kitaip, pakeisti kryptį ar ateityje papildyti. Pavyzdžiui, itališki moduliniai kampai Dexter, James ar Winston siūlomi dviejų ar trijų dydžių variantais su plačiu audinių pasirinkimu. Tai patogu, jei gyvenate nuomojamame bute ar planuojate kraustytis: kitoje svetainėje tą patį baldą galima sudėlioti visai kita konfigūracija.

Pristatymas ir užnešimas: ką suplanuoti iš anksto

Didelis kampas atkeliauja keliomis dalimis, tačiau net ir jos gali neįtilpti pro siaurą laiptinės posūkį ar seną liftą. Prieš užsakant išmatuokite:

1. buto ir kambario durų plotį bei aukštį;
2. lifto kabinos matmenis;
3. siauriausią laiptinės vietą ir posūkius.

Verta iš anksto išsiaiškinti ir pristatymo sąlygas. Pavyzdžiui, Kaune ir Klaipėdoje veikiantis salonų tinklas Baldai Namams (UAB „Dusėtai“) internetu užsakytus didelių gabaritų baldus į Kauną, Klaipėdą ir Vilnių pristato už 70 €, į kitus miestus – pagal individualų susitarimą. Užnešimas ir surinkimas yra papildomos paslaugos, kurių kaina skaičiuojama individualiai, todėl jas geriausia aptarti iš karto, kartu su užsakymu.

Ką patikrinti prieš pasirašant užsakymą

• Ar baldo matmenys sutampa su jūsų planu, įskaitant šezlongo gylį.
• Ar teisingai nurodyta kryptis – kairinis ar dešininis.
• Ar apmušalo pavyzdį apžiūrėjote dienos šviesoje, ne tik salono apšvietime.
• Kokios papildomos funkcijos įtrauktos: miegojimo mechanizmas, daiktadėžė, reglaineriai, USB jungtys, reguliuojami atlošai.
• Koks gamybos terminas – itališkiems modeliams dažnai tai 6–12 savaičių.
• Kas įeina į pristatymą, o už ką (užnešimą, surinkimą) mokama atskirai.

Prieš galutinį sprendimą naudinga bent kartą prisėsti ant pasirinkto modelio gyvai: sėdimosios dalies gylis ir minkštumas žmonėms tinka labai skirtingai. Baldai Namams ekspozicijas galima apžiūrėti Kaune, Savanorių pr. 170, ir Klaipėdoje, Dubysos g. 19 (Baldų ir interjero centro DECO 1 aukšte), darbo dienomis 10–18 val., šeštadieniais 10–16 val. Neradus tinkamo dydžio, konsultantės galima paklausti tel. +370 686 16818 – daugelį modelių galima pritaikyti pagal konkrečią erdvę, parenkant kampo dydį, funkcijas ir audinius.

The post Minkštas kampas svetainei: kaip išmatuoti erdvę ir pasirinkti tinkamą formą appeared first on www.zemaiciolaikrastis.lt.

„Pexels.com“ nuotr.

Iššūkiai Telšių rajone

Apie tai, kokia yra reali situacija Telšių rajone ir su kokiomis problemomis susiduria vietos ūkininkai, pasakojo šio rajono Savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus vedėja Vilma Lukoševičienė. Jos teigimu, rajone nuolat šeimininkauja vilkai, o ūkininkų kreipimųsi skaičius tiesiogiai koreliuoja su vilkų šeimų aktyvumu. Ypač skundų padaugėja rudenį, kai vilkai moko jauniklius medžioti, todėl prašymų kompensuoti nuostolius skaičius išlieka didelis.

„Jei pernai situacija aštriausia buvo Viešvėnų ir Luokės seniūnijose, tai šiais metais išpuoliai fiksuojami Tryškių, Žarėnų bei Varnių seniūnijose. Dažniausiai pas mus nukenčia avys, ožkos ir veršeliai“, – vardijo V. Lukoševičienė.

Didelis išbandymas yra operatyvus reagavimas: savivaldybės komisijai privaloma skubiai nuvykti į vietą ir įvertinti žalą, tačiau kartais ūkininkai suardo įvykio vietą arba utilizuoja gyvūnus prieš atvykstant specialistams, todėl įvykis nefiksuojamas.

Palankus metas sustiprinti ūkį

Šalies ūkininkai vėl gali teikti paraiškas pasinaudoti parama pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“. Paraiškos bus renkamos iki lapkričio 30 d.

Šiam kvietimui skirta 1 149 946 eurų, todėl tai puiki proga ūkininkams apsaugoti savo bandas.

Remiama veikla apima vielinių, juostinių ar mobilių tinklinių elektrinių aptvarų (taip pat su / be apsaugos nuo prasikasimo), elektros tiekimo įrenginių, stacionarių neelektrinių tinklinių aptvarų (su ar be elektrinės juostos priešais) įrengimą bei iki 4 mėnesių amžiaus kilmės dokumentus turinčių aviganių (iki 2 vienetų) įsigijimą.

Paramos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla, įregistravę valdą ir laikantys avis, ožkas, galvijus iki 2 metų ar mėsines–pienines karves žindenes su prieaugliu iki 6 mėn. amžiaus lauke esančiose ganyklose.

Parama teikiama dotacijos forma: aviganiui įsigyti taikomas nustatytas vieneto įkainis, o kitoms apsaugos priemonėms – faktinių išlaidų kompensavimas. Finansuojama iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, o per visą 2023–2027 metų laikotarpį galima teikti vieną paraišką.

Didžiausia paramos suma tvorų ir elektros palaikymo įrenginiams siekia iki 10 tūkst. eurų, o įsigyjant ir šunis – iki 12 tūkst. eurų (be PVM). Vieno Podhalės aviganio įkainis siekia iki 1 tūkst. eurų, Vidurio Azijos aviganio – iki 850 eurų (be PVM).

Parama skiriama pareiškėjams, kurių projektai įgyvendinami tose savivaldybėse, kuriose yra didelė tikimybė patirti vilkų daromą žalą ūkiniams gyvūnams. Žemės ūkio ministerija kasmet patikslina tokių savivaldybių sąrašą. Šiemet jos paskirstytos tokia tvarka:

I savivaldybių grupė (101 ir daugiau žalos atvejų): Alytaus r., Lazdijų r., Molėtų r., Vilniaus r.

II savivaldybių grupė (51–100 žalos atvejų): Anykščių r., Ignalinos r., Kaišiadorių r., Klaipėdos r., Kupiškio r., Plungės r., Prienų r., Šilalės r., Telšių r., Utenos r.

III savivaldybių grupė (10–50 žalos atvejų): Birštono sav., Biržų r., Druskininkų sav., Jonavos r., Kalvarijos sav., Kauno r., Kretingos r., Marijampolės sav., Pagėgių sav., Panevėžio r., Pasvalio r., Raseinių r., Rietavo sav., Rokiškio r., Skuodo r., Šakių r., Šalčininkų r., Šilutės r., Širvintų r., Švenčionių r., Tauragės r., Ukmergės r., Varėnos r., Vilkaviškio r., Zarasų r.

Pasirengę padėti

Telšių rajonas šiemet pateko į antrą grupę. Prevencines priemones vertinančios teigiamai V. Lukoševičienės nuomone, jų efektyvumas labai priklauso nuo individualaus ūkio. Pasak jos, 5–6 vielų elektriniai aptvarai ar specialūs tinklai yra veiksmingiausi tada, kai yra tinkamai prižiūrimi – pjaunama žolė ir užtikrinama nuolatinė aukšta įtampa. O apsauginių šunų išlaikymas ir dresūra reikalauja specifinių žinių bei didelių laiko sąnaudų.

„Ūkininkai paramą apsaugos priemonėms nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos vertina palankiai, tačiau smulkesnieji neretai išsigąsta keliamų reikalavimų. Gaila, kad šia vertinga parama vis dar pasinaudoja nedaug ūkininkų, nors savivaldybės darbuotojai visada pasirengę padėti ir konsultuoti. Tikimės, kad šis paraiškų rinkimas sudomins ne vieną ūkininką“, – sakė skyriaus vedėja.

The post Ūkininkai nėra beginkliai prieš didėjantį plėšrūnų aktyvumą appeared first on www.zemaiciolaikrastis.lt.

Nuotr. iš noruukis.lt archyvo

Tobulinamos taisyklės

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonei „Trumpos tiekimo grandinės“ iš Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto bendrai numatyta įspūdinga 10 milijonų eurų suma. Lapkričio mėnesį vėl visi ūkininkai galės teikti paraiškas ir gauti paramą TMTG vystyti.

Žemės ūkio ministerija, glaudžiai bendradarbiaujanti su socialiniais partneriais ir kitomis institucijomis, kasmet tobulina paramos teikimo taisykles, ieško patrauklesnių sąlygų nesiryžtantiems kooperuotis ir bendradarbiauti ūkiams.

Nuo priemonės įgyvendinimo pradžios verslo plano išlaidoms paramos intensyvumas padidintas nuo 40 proc. iki 60 proc., praplėstas tinkamų pareiškėjų ratas, nustatyta galimybė realizuoti daugiau įvairių produktų, daugiau privalumų suteikta kooperatyvams, jauniesiems ūkininkams ir smulkiems ūkiams.

Kai projekte bendradarbiauja tik jaunieji ūkininkai, verslo plano įgyvendinimo išlaidoms gali būti taikomas iki 80 proc. paramos intensyvumas. Kai visi projekto dalyviai yra labai smulkūs ūkiai, kurių valdos ekonominis dydis neviršija 16 tūkst. Eur, paramos intensyvumas gali siekti iki 85 proc. Iki 80 proc. intensyvumas taip pat gali būti taikomas projektuose, kuriuose kartu bendradarbiauja jaunieji ūkininkai ir labai smulkūs ūkiai.

Norintys bendradarbiauti trumpųjų tiekimo grandinių dalyviai dabar gali įsigyti jiems reikalingą specializuotą techniką: mobiliąsias skerdyklas (gyvulininkystės sektoriuje) ir derliaus nuėmimo techniką (daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės sektoriuje).

Trys modeliai

Trumpos tiekimo grandinės gali būti kuriamos ar plėtojamos pagal tris modelius:

•     1 paramos modelis – tiesioginis žemės ūkio ir maisto produktų pardavimų skatinimas;

•     2 paramos modelis – žemės ūkio ir maisto produktų pardavimų skatinimas, orientuotas į didesnės apimties realizavimą vietos lygmeniu;

•     3 paramos modelis – žemės ūkio ir maisto produktų realizavimo tinklų (logistikos centrų) kūrimas.

Paramos dydis

Parama skiriama priklausomai nuo projektų sudėtingumo, ūkių gamybinio pajėgumo ir projekto dalyvių skaičiaus:

•     iki 150 tūkst. Eur – orientuota į smulkesnius vietos projektus, tiesioginį pardavimą pirkėjams;

•    iki 250 tūkst. Eur – skirta regioninio lygmens tinklams, apimantiems didesnę pirkėjų auditoriją;

•   iki 1,5 mln. Eur – numatyta logistikos centrams kurti. Maksimalią sumą galima gauti, jei projekte numatytos naujų pastatų statybos, rekonstravimas.

Paramos intensyvumas investicijoms siekia iki 60 proc. (jei projektą vykdo jaunieji ūkininkai arba smulkieji ūkiai,  jiems taikomas didesnis intensyvumas – iki 80–85 proc.), o einamosioms bendradarbiavimo išlaidoms (pavyzdžiui, projektui koordinuoti,  transporto išlaidoms) – iki 100 proc.

Projektas turi būti įgyvendinamas kartu su projekto partneriu (-iais), kuriais laikomi visi trumpos grandinės projekto dalyviai, įskaitant tarpininką. Išimtis daroma tik pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie gali projektą įgyvendinti savarankiškai. Pareiškėjas, partneriai ir tarpininkas projektą įgyvendina kaip trumpos grandinės projekto dalyviai.

Ko nori, tą ir gauna

Teorija be praktikos – tik skaičius popieriuje. Norint pamatyti, kaip veikia trumpoji grandinė, galima užsukti į ūkininko Rimo Noraus ūkį: Kauno ir Lazdijų rajonuose jis puoselėja 21 hektaro lazdynų plantacijas ir augina bites. Po ilgų bandymų, stebėjimų R. Norus sako susodinęs tik geriausiai derančias ir lietuvių labiausiai vertinamas veisles.

Žmogus, kurio pavardė yra tarsi puikus sinonimas frazei „ko noriu, tą gaunu“, yra gyvas įrodymas, kaip smulkusis ūkininkas, atsisakęs perpardavinėtojų diktato, gyvena pagal savo taisykles. R. Norus ne tik pats asmeniškai prekiauja ūkininkų turgeliuose, bet yra ir iniciatyvos „Kaimas į namus“dalyvis. Čia nėra sandėlių, tarpininkų ar ilgų tiekimo grandinių – produktai keliauja tiesiai iš ūkio į namus. Pirkėjai atvyksta ir į ūkį: šviežius riešutus jie graibsto dėžėmis, nes patinka šviežia ir ekologiška produkcija. O štai užsienio pirkėjai riešutais nesidomi, nes jiems kelios tonos – ne derlius.

Šis augintojas neturi reikalų su prekybos tinklais. Kaip pats sako, jie nenori mokėti iš anksto, todėl jis neketina atiduoti greitai gendančio derliaus ir laukti malonės. Rezultatas? Pirkėjai vertina kokybę: riešutų aruodai ištuštėja per 1–2 mėnesius. Beje, ūkininkas prekiauja ir riešutų sodinukais.

Nors šiemet šalnos ir sunaikino riešutų derlių, ūkininkas nenusimena ir tikisi, kad kitais metais gamta nebus tokia kaprizinga.

Pasirengimas lapkričiui

Pareiškėjai, planuojantys investuoti į trumpąsias tiekimo grandines, savo veiklą turėtų planuoti jau dabar – rengti kokybiškus verslo planus ir, svarbiausia, rasti patikimus partnerius bendrai veiklai.

Paraiškos pagal Strateginio plano priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“ bus renkamos nuo lapkričio 2 d. iki gruodžio 30 d.

Žemės ūkio ministerija labai tikisi, kad šįkart aktyvesnės bus ir vietos savivaldos bei viešojo maitinimo įstaigos.

Aktualią informaciją apie paramos teikimo taisykles ir vertinimo kriterijus rasite čia.

_{Užs. Nr. 578}

The post Kai smulkusis ūkininkas diktuoja savo taisykles appeared first on www.zemaiciolaikrastis.lt.

Tiesa, teiginį, kad debesijos paslaugomis naudojasi visi verslai, vertėtų suprasti kaip rinkos kryptį, o ne pažodinį statistinį faktą. 2025 m. mokamas debesų kompiuterijos paslaugas naudojo 52,7 proc. Europos Sąjungos įmonių, kuriose dirba bent 10 asmenų. Lietuva išsiskyrė ypač sparčiu augimu: nuo 2023 iki 2025 m. tokių paslaugų naudojimas šalyje padidėjo 19,7 procentinio punkto – tai buvo didžiausias augimas ES. Praktikoje debesija jau tapo įprasta verslo infrastruktūros dalimi, net jeigu pati įmonė savo naudojamų sprendimų kasdien nevadina debesų kompiuterija.

Asociatyvi nuotr.

Debesijos paslauga dažnai naudojama to net nesureikšminant

Verslo požiūriu debesijos paslauga – tai galimybė naudotis programine įranga, duomenų saugyklomis, skaičiavimo pajėgumais ar kita IT infrastruktūra internetu, užuot viską diegus ir prižiūrėjus nuosavoje fizinėje infrastruktūroje. Būtent todėl debesija apima gerokai daugiau nei failų saugojimą internete.

Įmonė gali neturėti nė vieno fizinio serverio savo biure, tačiau naudoti dešimtis skirtingų IT sistemų. Elektroninis paštas, CRM, apskaitos programa, projektų valdymas, dokumentų saugykla, personalo valdymo sistema ir duomenų analitikos priemonės gali būti perkamos kaip paslaugos.

Eurostato duomenimis, tarp ES įmonių, kurios 2025 m. pirko debesijos paslaugas, 85,2 proc. jas naudojo elektroniniam paštui, 71,7 proc. – biuro programinei įrangai, o 71,5 proc. – failams saugoti. 65,5 proc. tokių įmonių debesijoje naudojo saugumo programinę įrangą, o 58,2 proc. – finansų arba apskaitos programas. 

Tai rodo svarbų pokytį. Debesų kompiuterija nebėra atskiras IT projektas. Ji vis dažniau yra tiesiog būdas, kuriuo įmonė gauna jai reikalingas technologijas.

Lietuvos įmonės per kelerius metus padarė didelį šuolį

Lietuvos rinkoje pokytis ypač gerai matomas palyginus ankstesnius duomenis. Valstybės duomenų agentūros skelbtais duomenimis, 2023 m. pradžioje debesų kompiuterijos paslaugas pirko 38,4 proc. įmonių. Tarp didžiųjų įmonių ši dalis siekė net 78,9 proc., tarp vidutinių – 57,4 proc., o tarp mažųjų – 32,7 proc. 

Jau tuomet 24,8 proc. Lietuvos įmonių debesiją naudojo duomenų rinkmenoms saugoti, 22,8 proc. – saugos programinei įrangai, 21,8 proc. – finansų ir apskaitos programoms, o 20,2 proc. – duomenų bazių prieglobai. 

2025 m. Eurostatas fiksavo minėtą 19,7 procentinio punkto Lietuvos šuolį, palyginti su 2023 m. Tai leidžia kalbėti ne apie trumpalaikę technologinę madą, o apie struktūrinį įmonių IT modelio pasikeitimą.

Kodėl verslas renkasi debesiją?

Viena pagrindinių priežasčių – lankstumas. Tradiciniame modelyje augančiai įmonei reikia numatyti būsimą IT infrastruktūros poreikį, įsigyti serverius, programinę įrangą, pasirūpinti jų diegimu, atnaujinimu ir priežiūra. Debesijos modelis leidžia pajėgumus didinti arba mažinti pagal realų poreikį.

Tai ypač aktualu sparčiai augančioms bendrovėms, elektroninei prekybai ir sezoniniams verslams. Jei įmonės IT sistemų apkrova gruodį yra kelis kartus didesnė nei vasarį, nebūtinai racionalu visus metus išlaikyti infrastruktūrą, pritaikytą didžiausiam galimam apkrovimui.

Antras privalumas – diegimo greitis. Naują serverį, duomenų bazę ar programinę aplinką debesijoje dažnai galima parengti daug greičiau nei fiziškai įsigyti, pristatyti ir sukonfigūruoti naują techninę įrangą.

Trečias veiksnys – galimybė IT kaštus labiau sieti su faktiniu naudojimu. Tačiau čia slypi ir viena dažniausių valdymo klaidų.

Debesija nebūtinai reiškia mažesnes sąnaudas

Verslo vadovams svarbu nepasiduoti pernelyg paprastai formulei, kad persikėlus į debesiją IT visada atpigs. Rezultatas priklauso nuo pasirinktos architektūros, naudojamų paslaugų, duomenų kiekio, licencijų, rezervuotų pajėgumų ir įmonės gebėjimo kontroliuoti vartojimą.

Jeigu darbuotojai savarankiškai užsako papildomas paslaugas, paliekami veikti nebenaudojami virtualūs resursai, kaupiami nereikalingi duomenys ar dubliuojamos funkcijos skirtingose sistemose, mėnesinė sąskaita gali nepastebimai augti.

Todėl debesijos paslauga turi būti vertinama ne tik IT, bet ir finansų valdymo požiūriu. Įmonei verta aiškiai žinoti, kiek debesijos infrastruktūra kainuoja konkrečiam padaliniui, produktui ar klientų grupei. Augant organizacijai, toks kaštų skaidrumas tampa vis svarbesnis.

Saugumas prasideda ne nuo paslaugos teikėjo

Dar vienas paplitęs įsitikinimas – kad perkėlus duomenis į debesiją už jų saugumą visiškai atsako paslaugos teikėjas. Praktikoje atsakomybė pasidalijama.

Paslaugos teikėjas gali rūpintis duomenų centrų fizine apsauga, infrastruktūros veikimu ir tam tikrais techniniais saugumo sluoksniais. Tačiau pati įmonė vis tiek turi valdyti darbuotojų prieigos teises, paskyras, autentifikavimą, duomenų klasifikavimą, konfigūraciją ir vidinius procesus.

Pavyzdžiui, net labai gerai apsaugota infrastruktūra nepadės, jeigu buvęs darbuotojas kelis mėnesius išlaikys prieigą prie įmonės dokumentų arba administratoriaus paskyra bus apsaugota silpnu slaptažodžiu.

Todėl pereinant į debesiją kartu turi keistis ir įmonės IT valdymo disciplina.

Debesų kompiuterija keičia ir verslo plėtros galimybes

Debesų kompiuterija svarbi ne vien IT skyriaus efektyvumui. Ji tiesiogiai veikia tai, kaip greitai bendrovė gali paleisti naujus produktus, atidaryti padalinį kitoje šalyje, integruoti naują pardavimo kanalą ar pradėti analizuoti didelius duomenų kiekius.

Anksčiau naujo projekto pradžia galėjo reikšti papildomos techninės įrangos pirkimą ir ilgą infrastruktūros parengimo procesą. Debesijoje reikalingus resursus galima aktyvuoti pagal poreikį. Jei projektas nepasiteisina, jų galima atsisakyti.

Ši savybė ypač svarbi eksperimentuojant. Verslui nereikia iš anksto investuoti tiek daug kapitalo vien tam, kad patikrintų naujos idėjos gyvybingumą.

Debesijos reikšmę didina ir dirbtinio intelekto plėtra. Daugeliui pažangių AI sprendimų reikalingi dideli skaičiavimo pajėgumai, kuriuos kiekvienai įmonei kurti savarankiškai būtų ekonomiškai sudėtinga. Todėl debesijos infrastruktūra tampa vienu iš pagrindų, leidžiančių įmonėms naudotis technologijomis, kurios dar prieš kelerius metus buvo prieinamos daugiausia didžiausioms organizacijoms.

Ką turėtų įvertinti Lietuvos įmonės vadovas?

Svarbiausia pradėti ne nuo konkretaus technologijų tiekėjo, o nuo verslo poreikių. Pirmiausia reikėtų inventorizuoti, kokias sistemas įmonė jau naudoja, kur laikomi duomenys, kiek šios sistemos kainuoja ir kurios iš jų yra kritinės veiklos tęstinumui.

Toliau verta įvertinti bent penkis aspektus: bendrą paslaugos kainą per kelerius metus, duomenų ir sistemų saugumą, integraciją su esamomis programomis, galimybes pakeisti paslaugos teikėją bei veiklos tęstinumo scenarijus.

Pastarasis klausimas dažnai lieka nuošalyje. Vadovybė turėtų žinoti, kas nutiktų, jei pagrindinė sistema kelias valandas būtų nepasiekiama, kaip būtų atkuriami duomenys ir kiek laiko įmonė gali dirbti be konkrečios IT paslaugos.

Svarbu įvertinti ir priklausomybės nuo vieno tiekėjo riziką. Kuo daugiau kritinių procesų perkeliama į vieną ekosistemą, tuo brangesnis ir sudėtingesnis ateityje gali būti perėjimas kitur. Todėl sutarties nutraukimo sąlygos, duomenų eksportavimo galimybės ir naudojami technologiniai standartai yra ne techninės smulkmenos, o verslo rizikos valdymo klausimai.

Debesija tampa bazine verslo infrastruktūra

Europos Sąjungos skaitmeninės transformacijos kryptis rodo, kad debesijos reikšmė toliau didės. ES yra iškėlusi tikslą, kad iki 2030 m. 75 proc. įmonių naudotų debesijos technologijas, didžiuosius duomenis arba dirbtinį intelektą. 2025 m. vien mokamas debesijos paslaugas jau pirko 53 proc. ES įmonių, o tarp didžiųjų įmonių ši dalis siekė apie 85 proc. 

Lietuvos verslui tai reiškia, kad diskusija pamažu persikelia į kitą lygmenį. Klausimas „ar mums reikia debesijos?“ tampa vis mažiau aktualus. Daug svarbiau klausti, kurios sistemos turėtų veikti debesijoje, kiek jos kainuoja, kas valdo prieigas ir duomenis, kaip užtikrinamas veiklos tęstinumas ir ar pasirinkta infrastruktūra netaps kliūtimi įmonei augant.

Gerai valdoma debesijos paslauga suteikia galimybę greičiau plėstis, lanksčiau naudoti IT išteklius ir lengviau diegti naujas technologijas. Blogai valdoma gali tapti augančių sąnaudų, technologinės priklausomybės ir saugumo rizikos šaltiniu. Todėl šiandien debesų kompiuterija Lietuvos įmonėje turėtų būti vertinama ne kaip vien IT skyriaus pasirinkimas, o kaip ilgalaikės verslo infrastruktūros ir plėtros strategijos dalis.

The post Debesų kompiuterija keičia verslą: mažiau nuosavos infrastruktūros, daugiau lankstumo appeared first on www.zemaiciolaikrastis.lt.

Startuos kitą pavasarį

Projektas „Mažieji ūkininkai“ – tai 2027 metų kovo mėnesį startuosianti iniciatyva, įgyvendinama per Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano techninės paramos veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“, siekiančia telkti kaimo bendruomenes dalytis gerąja patirtimi.

Pagrindinis antrus metus įgyvendinamo projekto tikslas – supažindinti šalies miestų 2–6 klasių moksleivius su moderniu žemės ūkiu, sukurti teigiamą emocinį ryšį su kaimu. Dažnai vaikai kaimą sieja su sunkiu ir purvinu darbu, tačiau šis projektas griauna senus mitus.

Projekto laikotarpis: 2027 m. kovo mėn.–birželio mėn.
Planuojama edukacinė veikla ūkiuose: 2027 m. kovo–gegužės mėn.

Projektą sudaro du etapai: edukacijos mokyklose bei išvykos į ūkius.

Pasak Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos paramos programų stebėsenos ir vertinimo skyriaus vedėjos Jurgitos Butrimienės, siūlomi ūkiai turėtų atitikti keturis atrankos kriterijus.

Pirmiausia, vaikus priimantis ūkis turėtų aktyviai veikti augalininkystės, gyvulininkystės, daržininkystės, sodininkystės, paukštininkystės, bitininkystės srityse arba būti mišrus, parodyti visą gamybos ciklą vaikams. Svarbu, kad jis taikytų tvarius bei gamtai draugiškus sprendimus (ekologinis ūkininkavimas, rūšiavimas, kompostavimas, dirvožemio tausojimas) bei atsakingai žiūrėtų į aplinką, gyvūnų gerovę ir išteklių naudojimą.

„Pastebėjome, kad vaikams labai įdomios inovacijos, tad jas įtraukėme į antrą kriterijų. Privalumas teikiamas moderniems ūkiams, kuriuose naudojamos pažangios technologijos, išmaniosios sistemos, automatizuotas laistymas, sensoriai ir kita, o šeimininkai sugebėtų apie visa tai vaikams papasakoti įdomiai ir suprantamai“, – sako J. Butrimienė.

Projekto organizatoriai privalumu laikys ir patirtį edukacijoje (trečias kriterijus), bet ji nėra būtina. „Žinoma, labai svarbu saugumo užtikrinimas, nes aplinka vaikams turi būti saugi. Reziumuojant – ūkis privalo atitikti ketvirtąjį – saugumo kriterijų ir pasirinktinai bent vieną iš pirmųjų dviejų kriterijų: tvarumo ar inovacijų“, – paaiškino vedėja.

Visa edukacinė veikla ir reikalingos priemonės bus finansuojamos projekto lėšomis.

Griauna stereotipus

„Džiaugiamės, kad ši iniciatyva sėkmingai griauna nusistovėjusius stereotipus apie sunkius kaimo darbus, o šių metų patirtis parodė stulbinančius rezultatus, kai dešimtys entuziastingų ūkių priėmė moksleivius ir leido jiems liesti, uostyti, ragauti bei pažinti kaimo gyvenimą iš arčiau“, – šypsojosi J. Butrimienė.

Šiemet projekte norėjo dalyvauti 50 pažangių ūkių, o iš 40 pretendavusių mokyklų teko atrinkti 11, kurios labiausiai pagrindė savo motyvaciją. Projekte dalyvavo 205 moksleiviai iš Akmenės, Kauno, Kretingos, Pasvalio, Radviliškio, Šalčininkų, Vilkaviškio, Tauragės ir Vilniaus rajonų, įskaitant klasę su specialiaisiais poreikiais.

Moksleiviai lankėsi pačiuose įvairiausiuose ūkiuose. Pavyzdžiui, ekologiniame Bačkonių ūkyje (Kaišiadorių r.) vaikai susipažino su kompostavimo paslaptimis, žemės paruošimu, susitiko su didžiule hailendų banda, išbandė ravėjimo prietaisą bei vaišinosi šviežiomis daržovėmis, naminiu rabarbarų pyragu ir mėtų arbata. Gyvūnų oazėje – ūkyje „Ožka malė“ (Prienų r.) vaikai susipažino su ožkomis, triušiais, vištomis, poniu ir alpakomis, sužinojo apie laikomų gyvūnų priežiūrą, patys bandė melžti ožką bei degustavo šviežią ožkos pieną ir naminius sūrius. Purvėnų kaime (Mažeikių r.) įsikūrusiame „LA ūkyje“ vaikų laukė uogų ir riešutų karalystė, liofilizuoti ledai iš ūkyje užaugintų uogų, džiovinti vaisiai bei gardžios lauktuvės namo.

Jeigu norite tapti šio prasmingo pokyčio dalimi, užpildykite registracijos formą iki šių metų lapkričio 30 dienos. Taip pat galite pasiūlyti dalyvauti kitą, pavyzdžiui, kaimynystėje esantį ūkį – prieš pateikdami jo kontaktinius duomenis, pasirūpinkite ūkio atstovo sutikimu. Su atrinktų ūkių atstovais organizatoriai susisieks asmeniškai.

Kilus klausimams, kviečiame kreiptis tinklo.sekretoriatas@zum.lt

Daugiau informacijos rasite čia.

_{Užs. Nr. 576}

The post Puiki proga parodyti savo ūkį jaunajai kartai appeared first on www.zemaiciolaikrastis.lt.

Suk­čiai tai­ko­si į ver­ty­bes

Pi­ni­gų plo­vi­mo pre­ven­ci­jos kom­pe­ten­ci­jų cent­ro duo­me­ni­mis, šių me­tų ant­rą­jį ket­vir­tį Lie­tu­vo­je už­re­gist­ruo­ti be­veik 4 tūkst. su­kčia­vi­mo at­ve­jų – šeš­ta­da­liu dau­giau nei per pir­mus tris šių me­tų mė­ne­sius. Vien nuo ba­lan­džio iki bir­že­lio nu­si­kal­tė­liai iš žmo­nių ir įmo­nių ban­dė iš­vi­lio­ti dau­giau kaip 13 mln. eu­rų. Di­des­nę da­lį ope­ra­ci­jų pa­vy­ko su­stab­dy­ti, ta­čiau nu­si­kal­tė­liai vis tiek pa­da­rė apie 5 mln. eu­rų nuo­sto­lių.

Pa­sak Ju­li­jos Mar­ke­liū­nės, „Te­lia“ įvai­ro­vės ir įtrauk­ties va­do­vės, į su­kčių pink­les pa­kliū­na ir la­bai pro­tin­gų, ap­si­skai­čiu­sių žmo­nių. Klai­din­ga ma­ny­ti, jog sen­jo­rai tam­pa tai­ki­niu dėl sa­vo nai­vu­mo. Suk­čiai ci­niš­kai ata­kuo­ja šios kar­tos ver­ty­bes. Vy­res­ni žmo­nės užau­go ap­lin­ko­je, ku­rio­je duo­tas žo­dis tu­rė­jo svo­rį, o ins­ti­tu­ci­jos kė­lė pa­gar­bą. To­dėl nu­si­kal­tė­liai iš­nau­do­ja ne sen­jo­rų silp­ny­bes, o jų pa­do­ru­mą.

„Ma­to­me, kaip sen­jo­rams vaiz­do skam­bu­čiu pa­skam­bi­na ir po­li­ci­jos ty­rė­ju pri­si­sta­to uni­for­muo­tas ne­pa­žįs­ta­ma­sis. Ka­dan­gi už jo ma­to­si po­li­ci­jos nuo­va­dos vaiz­das, au­ka net ne­sua­be­jo­ja jo ta­pa­ty­be. Suk­čius krei­pia­si var­du bei pa­var­de, pa­dik­tuo­ja tiks­lų ad­re­są, pa­si­tiks­li­na, ar žmo­gus te­be­si­nau­do­ja konk­re­čiu ban­ku. Tuo­met me­luo­ja, ne­va nu­te­kė­jus duo­me­nims, kaž­kas pa­vo­gė jo ta­pa­ty­bę ir da­bar ban­do paim­ti grei­tą­jį kre­di­tą. Sen­jo­ras ger­bia pa­rei­gū­ną, sten­gia­si elg­tis pi­lie­tiš­kai, to­dėl su­tin­ka pa­dė­ti ty­ri­mui ir pa­dik­tuo­ja pri­si­jun­gi­mus“, – Lie­tu­vo­je pa­si­tai­ku­sią is­to­ri­ją api­bū­di­na J. Mar­ke­liū­nė.

Svar­biau­sia – ne­sku­bė­ti

Su­si­dū­rus su ne­ti­kė­ta, stre­si­ne si­tua­ci­ja, ku­rią dirb­ti­nai su­ku­ria su­kčiai, bet kam sun­ku kri­tiš­kai ver­tin­ti in­for­ma­ci­ją. Vy­res­nia­me am­žiu­je na­tū­ra­liai kin­ta in­for­ma­ci­jos ap­do­ro­ji­mo grei­tis, to­dėl pa­ti­riant di­džiu­lį psi­cho­lo­gi­nį spau­di­mą, lai­ku at­pa­žin­ti klas­tą ga­li bū­ti dar sun­kiau.

„Suk­čiai va­gia ir pi­ni­gus, ir pa­si­ti­kė­ji­mą ki­tais. Sup­ra­tu­sius ap­gau­lę žmo­nes daž­nai už­gu­la gė­da, to­dėl jie pa­si­ren­ka ty­lė­ti. Nu­si­kal­tė­liai, pui­kiai per­pra­tę šią psi­cho­lo­gi­ją, nuo­lat kei­čia kau­kes: jei ne­su­vei­kia gąs­di­ni­mas, jie ban­do kur­ti šil­tą, ar­ti­mą san­ty­kį. Pri­va­lo­me gar­siai kal­bė­ti apie tai, kad pa­kliū­ti į su­kčių pink­les nė­ra kvai­lu­mo po­žy­mis“, – tei­gia eks­per­tė.

„Svar­biau­sia tai­syk­lė – su­sto­ti. Jei po­kal­bio me­tu jū­sų pra­šo at­skleis­ti pri­si­jun­gi­mo duo­me­nis, PIN ko­dus, per­ves­ti pi­ni­gus ar at­lik­ti ki­tus sku­bius veiks­mus, po­kal­bį rei­kė­tų ne­del­siant nu­trauk­ti. Tik­ras po­li­ci­jos pa­rei­gū­nas ar ban­ko dar­buo­to­jas to­kių duo­me­nų te­le­fo­nu ne­pra­šo. Net jei skam­bi­nan­tis as­muo ži­no jū­sų var­dą, ad­re­są ar ki­tą as­me­ni­nę in­for­ma­ci­ją, tai dar ne­reiš­kia, kad juo ga­li­ma pa­si­ti­kė­ti. Ki­lus bent men­kiau­siai abe­jo­nei, vi­suo­met ver­ta pa­si­tar­ti su ar­ti­mai­siais ar­ba pa­čiam su­si­siek­ti su ins­ti­tu­ci­ja ofi­cia­liais kon­tak­tais“, – pa­brė­žia Po­li­ci­jos de­par­ta­men­to Ko­mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus pa­ta­rė­ja Re­vi­ta Ja­na­vi­čiū­tė.

Eks­per­tai pri­me­na, kad ban­kų, po­li­ci­jos ir ki­tų ins­ti­tu­ci­jų dar­buo­to­jai nie­ka­da ne­pra­šo te­le­fo­nu at­skleis­ti in­ter­ne­to ban­ko pri­si­jun­gi­mų, „Smart-ID“ ar „Mo­bi­le-ID“ PIN ko­dų, mo­kė­ji­mo kor­te­lių duo­me­nų ar ki­tos jaut­rios in­for­ma­ci­jos.

At­min­ti­nė, ku­ri ga­li pa­dė­ti ap­sau­go­ti sa­ve

„Te­lia“ ir Lie­tu­vos po­li­ci­ja pa­ren­gė trum­pą at­min­ti­nę, skir­tą lai­ky­ti ma­to­mo­je vie­to­je na­muo­se. Ji pri­me­na svar­biau­sius su­kčių at­pa­ži­ni­mo po­žy­mius ir veiks­mus, ku­riuos ver­ta at­lik­ti su­lau­kus įtar­ti­no skam­bu­čio ar ži­nu­tės.

At­min­ti­nę re­ko­men­duo­ja­ma pa­si­ka­bin­ti daž­nai ma­to­mo­je vie­to­je, pa­vyz­džiui, kur įpras­tai lai­ko­te te­le­fo­ną, ša­lia sie­ni­nio ka­len­do­riaus, ant šal­dy­tu­vo ar ša­lia te­le­vi­zo­riaus. Ne­ti­kė­to skam­bu­čio me­tu ji ga­li tap­ti pri­mi­ni­mu, ku­ris pa­dės su­sto­ti, ne­pa­si­duo­ti emo­ci­joms, pa­si­tar­ti su ar­ti­mai­siais ir ne­priim­ti sku­bo­tų spren­di­mų. At­min­ti­nė­je ga­li­ma pa­tiems įra­šy­ti sa­vo ban­ko ir ry­šio ope­ra­to­riaus nu­me­rius, kad, pri­rei­kus, bū­tų ga­li­ma su­si­siek­ti ir pa­si­tiks­lin­ti in­for­ma­ci­ją ar­ba pra­neš­ti apie su­kčia­vi­mo at­ve­jį.

Eks­per­tai pri­me­na: jei ky­la bent men­kiau­sia abe­jo­nė, po­kal­bį rei­kė­tų nu­trauk­ti, pa­tiems su­si­siek­ti su ban­ku ar ins­ti­tu­ci­ja ofi­cia­liais kon­tak­tais ir pa­si­tar­ti su ar­ti­mai­siais. Bū­tent to­kia trum­pa pau­zė daž­nai tam­pa svar­biau­sia ap­sau­ga nuo su­kčių. O nu­ken­tė­jus nuo su­kčių – ne­si­gė­dy­ti ir kiek įma­no­ma grei­čiau pra­neš­ti po­li­ci­jai, sa­vo ban­kui ir ar­ti­mie­siems.

_{Užs. Nr. 544}

The post „Te­lia“ ir Lie­tu­vos po­li­ci­ja kvie­čia sen­jo­rus na­muo­se pa­si­ka­bin­ti at­min­ti­nę, kaip at­pa­žin­ti su­kčių appeared first on www.zemaiciolaikrastis.lt.

Nuotrauka iš ŽŪM archyvo

Parama – pripažintoms gamintojų organizacijoms

Šiuolaikiniam ūkininkavimui nebeužtenka vien derlingos žemės ir palankių orų – tam reikalingos tvirtos organizacinės struktūros, pažangios technologijos bei didesnė derybinė galia maisto tiekimo grandinėje. Europos Sąjunga puikiai supranta šiuos poreikius, todėl tikslinę paramą skiria per pripažintas gamintojų organizacijas, skatindama tvarų augimą, inovacijas bei atsparumą klimato kaitai.

Norėdami gauti šią paramą, pareiškėjai privalo atitikti nustatytus kriterijus. Gauti finansavimą gali tik oficialiai pripažintos vaisių ir daržovių gamintojų organizacijos. Tai gali būti kooperatyvai, asociacijos ar žemės ūkio bendrovės, vienijančios bent penkis narius, kurių metinė apyvarta siekia ne mažiau kaip 300 tūkst. eurų.

Parama pripažintoms vaisių ir daržovių gamintojų organizacijoms skiriama įgyvendinti patvirtintas 3–7 metų veiksmų programas, kurios padeda stiprinti rinkos pozicijas, investuoti į gamybą bei skatinti pardavimus. Finansavimas teikiamas negrąžintina subsidija per Nacionalinę mokėjimo agentūrą. Paramos intensyvumas gali siekti iki 50–60 proc. tinkamų išlaidų, o tam tikroms veikloms – iki 80–100 proc.

Nepriklausomai nuo projekto apimties, parama negali viršyti 4,1 proc. organizacijos parduodamos produkcijos vertės. Šis procentas tam tikrais atvejais gali išaugti iki 4,6, jeigu viršijanti suma naudojama krizėms valdyti ar prevencijai.

Remiama veikla apima didelį sričių spektrą, pradedant gamybiniais statiniais bei įranga ir baigiant rinkodara bei aplinkosauga:

• Investicijoms: statiniams ir įrangai įsigyti, gamybai planuoti, kokybei gerinti bei moksliniams tyrimams.
• Rinkodarai skatinti: produktų pristatymams ir degustacijoms parduotuvėse, bendradarbiavimui su prekybos tinklais. Taip pat prekės ženklams populiarinti, dalyvauti parodose bei mugėse, rinkodaros strategijoms rengti ir naujoms produktų linijoms kurti.
• Kokybei ir atsekamumui: vidaus kokybės sistemoms kurti, produktams sertifikuoti, auditams bei programinei įrangai, užtikrinančiai produkcijos kelią nuo lauko iki stalo.
• Krizėms valdyti: produkcijai pašalinti iš rinkos, kai ji nemokamai perduodama ligoninėms, vaikų globos namams ar kitoms įstaigoms.

Svarbu paminėti, kad į kiekvieną programą turi būti integruoti tvarumo principai: ne mažiau kaip 15 proc. išlaidų privaloma skirti klimato kaitai švelninti ir aplinką tausojantiems metodams, bent 2 proc. – inovacijoms ir mokslo tyrimams diegti, o administracinės išlaidos griežtai ribojamos iki 4 proc.

Iš pavienių žaidėjų tapo stipria jėga

Lietuvoje šios paramos galimybėmis kol kas pasinaudojo tik viena daržovių augintojų organizacija – žemės ūkio kooperatyvas „Agrolit“. Prieš 15 metų įkurtas kooperatyvas vienija 2 uždarąsias akcines bendroves ir 6 ūkininkus.

Šiandien „Agrolit“ valdo apie 27,39 hektaro šiltnamių plotą ir per sezoną užaugina bei parduoda apie 8 tūkst. tonų daržovių. Didžioji dalis produkcijos keliauja į Lietuvos prekybos tinklus, o dalis eksportuojama į Latviją ir Estiją.

Kooperatyvo kelias iki oficialaus pripažinimo užtruko – jis tik 2017 metais oficialiai tapo pripažinta vaisių ir daržovių gamintojų organizacija. Pasak kooperatyvo vadovo Viliaus Jundulo, šis statusas kooperatyvui tapo dideliu lūžiu: „Tai, kad tapome pripažinta gamintojų organizacija, leido mums iš pavienių žaidėjų tapti stipria jėga. Galimybė planuoti ilgalaikes veiklas su finansine parama iš esmės pakeitė mūsų požiūrį į modernizavimą.“

Tapęs pripažinta organizacija, vieną trejų metų veiksmų programą kooperatyvas įgyvendino 2019–2022 m., kitą tokios pačios trukmės veiklos programą – 2023–2025 m., sėkmingai pasiekdami pagrindinius įgyvendinimo rodiklius.

Pajutęs sėkmės skonį, „Agrolit“ šiemet pradėjo vykdyti naują 3 metų veiksmų programą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano sektorinę intervencinę priemonę „Parama gamintojų organizacijoms vaisių ir daržovių sektoriuje“, užtikrinančią nepertraukiamą novatoriškų daržovių auginimo metodų, tvarios aplinkosaugos praktikos ir pažangių rinkodaros strategijų integravimą. Kooperatyvas taip pat sustiprino savo derybines galias su prekybos tinklais bei užmezgė glaudesnį bendradarbiavimą su mokslo ir finansų institucijomis.

V. Jundulas akcentuoja, kad parama suteikia realią galimybę judėti į priekį. „Šis paramos mechanizmas leidžia mums kasmet iki 8,2 proc. nuo apyvartos investuoti į produkcijos paruošimą, laikymą bei pristatymą pirkėjui. Kai paramos intensyvumas siekia iki 50 proc., atsiveria durys technologijoms, kurių vieni niekaip neįpirktume“, – sako vadovas.

^{Užs. Nr. 538}

The post Šiltnamių revoliucija: žaidimo taisykles rinkoje kuria tik stiprios komandos appeared first on www.zemaiciolaikrastis.lt.

Kodėl verta konservuoti būtent dabar?

Sezoninis konservavimas – vienas sumaniausių būdų sutaupyti ir tuo pačiu visus metus mėgautis kokybiškais produktais. Vasaros pomidorai skoniu ir aromatu nepalyginti lenkia žiemos – todėl kelios valandos rugpjūtį gali reikšti mėnesius malonumo vėstant orams. Šiandien nebereikia konservuoti ištisų rūsio lentynų – pakanka kelių stiklainių, kurių turinio užteks malonumui iki kito sezono.

Ko nepamiršti prieš pradedant?

Pasirinkite tinkamus stiklainius. Mažesni stiklainiai – 0,33, 0,5 ar 1 l talpos – patogiausi kasdieniam naudojimui. Atidarytą stiklainį reikės laikyti šaldytuve, tad vertinga apgalvoti, per kiek laiko jo turinys bus suvartojamas.

Kruopščiai išplaukite stiklainius. Stiklainius galima plauti su plovikliu, soda arba actu – pamerkite juos tirpale, tuomet gerai nuplaukite po tekančiu vandeniu. Švara – konservavimo pagrindas.

Nenaudokite senų dangtelių. Net jei atrodo kaip nauji, naudoti dangteliai po pirmojo užsukimo dažnai būna šiek tiek deformuoti. Tai gali lemti, kad stiklainiai nesandariai užsidaro ir konservai suges.

Dezinfekuokite dangtelius. Net nauji dangteliai nėra sterilūs. Nuplaukite juos indaplovėje arba pakaitinkite karštame vandenyje, tuomet dezinfekuokite spiritu ir gerai nudžiovinkite.

Naudokite tinkamą druską. Marinavimui tinka tik gryna druska be jokių priedų – be jodo ar sukietėjimą stabdančių medžiagų. Rinkitės akmens ar paprastą druską.

Pažymėkite stiklainius. Atvėsus užrašykite datą ir turinį – žiemą bus lengviau susiorientuoti, ką ir kada ruošėte.

Pomidorai žiemai per 10 minučių darbo

Reikės: prinokusių, bet tvirtų pomidorų, česnakų, alyvuogių aliejaus, druskos.

Gaminimas:

1. Pomidorus nuplaukite ir supjaustykite į keturias dalis, didesnius – į aštuonias. 
2. Tankiai sudėkite į švarius, sterilius stiklainius – dėliokite kaip dėlionę, stengiantis nepalikti tuščių vietų, nes konservavimo metu pomidorai nusės. 
3. Į kiekvieną stiklainį įberkite šaukštelį druskos, įdėkite česnako skiltelių ir įpilkite alyvuogių aliejaus. 
4. Nuvalykite kiekvieno stiklainio kraštus popieriniu rankšluosčiu ir sandariai užsukite dangtelį. 
5. Stiklainius dėkite į šaltą orkaitę taip, kad nesiliestų. 
6. Nustatykite 130°C – kai orkaitė įkais, kaitinkite 30 minučių. Pradarykite dureles, palikite 5 minutes pravėsti, tuomet atsargiai išimkite, tvirtai užsukite dangtelius ir atvėsinkite apverstus.

Kaip panaudoti konservuotus pomidorus žiemą?

Konservuoti pomidorai – vienas universaliausių žiemos virtuvės ingredientų. Jie puikiai tinka troškinių ir sriubų pagrindui – suteikia sodrumo ir vasarišką aromatą net šalčiausią dieną. Sutrinti trintuvu tampa puikiais pomidorų padažais makaronams ar picai. Sudėti į keptuvę su česnaku ir žolelėmis – greitu ir skaniai kvepiančiu garnyru. O jei norite – galite juos tiesiog sutrinti ir gerti kaip sultis. Kiekvienas stiklainėlis žiemą primins, kodėl verta skirti šiek tiek laiko rugpjūtį.

O jei ieškote palankiausio momento apsipirkti – sekite IKI akcijas: kai pomidorai ar konservavimo reikmenys atsiduria akcijoje, tai geriausias metas papildyti atsargas.

The post Pomidorų konservavimas be vargo: greičiausias būdas pasiruošti žiemai appeared first on www.zemaiciolaikrastis.lt.

„Pexels.com“ nuotr.

Atsižvelkite į žmogaus kasdienius įpročius

Pirmiausia verta prisiminti, kokias priemones dovanos gavėjas naudoja dažniausiai. Vieni žmonės daugiausia domisi veido priežiūra, kiti mėgsta dekoratyvinę kosmetiką, kvepalus ar kūno priežiūros produktus. Jeigu žmogus nuolat kalba apie drėkinamuosius serumus, lūpų dažus ar naujus aromatus, tai gali tapti aiškia užuomina renkant dovaną. Naudinga atkreipti dėmesį ir į mėgstamus prekių ženklus. Jau išbandyto gamintojo priemonė paprastai turi daugiau galimybių tikti nei visiškai atsitiktinai pasirinktas produktas.

Rinkitės universalesnes grožio priemones

Nežinant tikslaus odos tipo ar makiažo atspalvio, saugiau rinktis universalesnius produktus. Dovanai gali tikti rankų kremai, kūno priežiūros rinkiniai, lūpų balzamai, kosmetinės, plaukų aksesuarai ar švelnaus kvapo vonios priemonės. Tokiems gaminiams dažniausiai nereikia tiksliai žinoti žmogaus odos tono ar individualių jos poreikių. Sudėtingiau išrinkti veido kremą, makiažo pagrindą ar maskuojamąją priemonę. Net kokybiškas produktas gali netikti dėl sudėties, tekstūros, atspalvio ar jautrumo tam tikroms medžiagoms.

Dovanų rinkinys padeda sukurti išbaigtą įspūdį

Grožio priemonių rinkiniai patogūs tuo, kad juose keli produktai jau būna suderinti pagal paskirtį, kvapą ar naudojimo eigą. Tai gali būti miniatiūrų kolekcija, kūno priežiūros komplektas, kelių kvapų rinkinys arba tarpusavyje derančios makiažo priemonės. Tokia dovana atrodo išbaigta ir leidžia gavėjui išbandyti daugiau nei vieną produktą. Ieškant dovanos iš Kristiana, galima rinktis tiek pavienes grožio priemones, tiek skirtingiems poreikiams pritaikytus rinkinius. Prieš perkant verta patikrinti produktų dydžius, paskirtį ir rinkinio sudėtį, kad dovana atitiktų žmogaus įpročius.

Kvepalus rinkite tik gerai žinodami skonį

Kvapas yra asmeniškas pasirinkimas, todėl kvepalus geriausia dovanoti tada, kai žinomas konkretus mėgstamas aromatas arba bent jau kvapų kryptis. Vieni renkasi gaivius citrusinius, kiti saldžius, gėlių, medienos ar rytietiškus aromatus. Net populiarus kvapas gali nepatikti, jeigu neatitinka žmogaus stiliaus. Jeigu kyla abejonių, galima rinktis mažesnės talpos kvepalus ar miniatiūrų rinkinį. Taip gavėjas galės išbandyti kelis aromatus ir atrasti labiausiai tinkantį.

Dovanų kortelė suteikia daugiau pasirinkimo laisvės

Kai tiksliai nežinoma, kokio produkto žmogus norėtų, praktišku sprendimu tampa dovanų kortelė. Ji leidžia pačiam gavėjui pasirinkti tinkamą atspalvį, kvapą, prekės ženklą ar odos priežiūros priemonę. Kad dovana atrodytų asmeniškesnė, kortelę galima papildyti nedidele kosmetine, veido kauke ar ranka parašytu sveikinimu.

The post Kaip išsirinkti dovaną grožio priemonių mėgėjui? appeared first on www.zemaiciolaikrastis.lt.