Asociatyvi nuotr.

Apie nau­jes­nio ug­nia­ge­sių au­to­mo­bi­lio po­rei­kį už­si­min­ta per ba­lan­džio pa­bai­go­je vy­ku­sį Eko­no­mi­kos, fi­nan­sų ir biu­dže­to ko­mi­te­to po­sė­dį. Tur­to sky­riaus ve­dė­ja Ži­vi­lė Bie­liaus­kie­nė ak­cen­ta­vo, kad ba­lan­džio pra­džio­je sky­rių pa­sie­kė Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos tar­ny­bos va­do­vo pra­šy­mas esant fi­nan­si­nėms ga­li­my­bėms skir­ti lė­šų gais­ri­niam au­to­mo­bi­liui įsi­gy­ti. Ši tech­ni­ka yra rei­ka­lin­ga Žli­bi­nų ug­nia­ge­sių ko­man­dai.

The post Nu­ra­šy­tam ug­nia­ge­sių au­to­mo­bi­liui ieš­kos pa­mai­nos appeared first on www.zemaiciolaikrastis.lt.

Jur­gi­tos NAG­LIE­NĖS nuo­tr.

– Po pir­ma­die­nį vy­ku­sio su­si­ti­ki­mo Pre­zi­den­tū­ro­je iš­pla­tin­ta ži­nia, kad bu­vo su­tar­ta di­din­ti svei­ka­tos pa­slau­gų priei­na­mu­mą re­gio­nuo­se, o tiks­liau – skir­ti pa­pil­do­mą fi­nan­sa­vi­mą ra­jo­nų li­go­ni­nėms, nu­spren­du­sioms iš­lai­ky­ti pe­diat­ri­jos pa­slau­gas. Ką ši ži­nia reiš­kia Plun­gės li­go­ni­nei, už­da­riu­siai to­kį sky­rių prieš ke­le­rius me­tus?

The post Plun­gės li­go­ni­nės va­do­vas: „Vai­kų mes tu­ri­me, bet kur ras­ti pe­diat­rų?“ appeared first on www.zemaiciolaikrastis.lt.

As­me­ni­nė Ilo­nos ŽVI­NA­KIE­NĖS nuo­tr.

– Ilo­na, kas jus ri­ša su Plun­ge?

– Plun­gė – ma­no pa­ma­tai. Šia­me mies­te, Su­ki­lė­lių gat­vė­je, pra­bė­go ma­no vai­kys­tė ir jau­nys­tė. Bai­giau tuo­me­tę pir­mą­ją vi­du­ri­nę mo­kyk­lą, šo­kau „Su­var­tu­ke“. Ma­no gi­mi­mo pro­ga tė­ve­lis pa­sta­tė na­mą su ko­lo­no­mis, ku­ris bu­vo ap­sup­tas gė­ly­nų, ro­žy­nų. Tė­vai abu bu­vo dar­bo­ho­li­kai.

Tu­rė­jau dvy­li­ka me­tų vy­res­nį bro­lį, su juo daž­nai pės­tu­te ke­liau­da­vo­me į Gan­din­gos pi­lia­kal­nį. Pri­si­me­nu kaip šian­dien – pa­va­sa­ris, Gan­din­gos šlai­tas, nu­sė­tas ži­buok­lių, ky­la ta­ry­tum iki pat dan­gaus. Ir tie mė­ly­ni šlai­tai, ir le­gen­dos, ku­rias man pa­sa­ko­da­vo bro­lis, ir tie laz­dy­nai, ta mis­ti­ka ma­ne tie­siog su­ža­vė­jo.

The post Gy­dan­ti me­no ga­lia pa­gal Ilo­ną Žvi­na­kie­nę appeared first on www.zemaiciolaikrastis.lt.

„Pexels“ nuotr.

Kas yra sumanusis kaimas?

Tai ne tik gražiai skambantis terminas. Sumanieji kaimai – tai gyvos socialinės ir ekonominės sistemos, kurias kuria patys gyventojai. Pagrindinė idėja paprasta: naudojant skaitmenines technologijas ir sumanius sprendimus, didinti kaimo patrauklumą bei gyvenimo kokybę.

Čia svarbiausia ne technika pati savaime, o bendruomenės susitelkimas siekiant konkretaus, vietos stiprybėmis pagrįsto tikslo. Nuo skaitmenizuotų viešųjų paslaugų iki žiedinės bioekonomikos sprendimų – sumanus kaimas ieško atsakymų į šiandienos išbandymus moderniais būdais.

Pinigai ir galimybės: kiek ir kam?

„Sumaniųjų kaimų“ priemonei 2023–2027 metams skirtas solidus 15 mln. Eur biudžetas. Žemės ūkio ministerija siekia, kad per visą šį laikotarpį Lietuvoje atsirastų bent 25 sėkmingos sumanaus kaimo strategijos. Finansavimo lubos priklauso nuo vietos veiklos grupių bendradarbiavimo masto:

• Jei paraišką teikia viena VVG – iki 500 tūkst. Eur.
• Jei bendradarbiauja dvi VVG – iki 600 tūkst. Eur.
• Jei trys ir daugiau (arba teritorijoje gyvena per 40 tūkst. gyventojų) – iki 700 tūkst. Eur.

Vienam konkrečiam projektui strategijos viduje galima gauti iki 200 tūkst. Eur, o intensyvumas siekia nuo 40 iki 85 proc. Tai proga socialiniam, bendruomeniniam ar privačiam verslui, bendruomenėms, savivaldybių administracijoms ir mokslo įstaigoms suvienyti jėgas bendram tikslui pasitelkiant savo kompetencijas ir išteklius. Tokia partnerystė leidžia ne tik efektyviau panaudoti finansinę paramą, bet ir kurti ilgalaikius, tvarius sprendimus, atliepiančius konkrečius vietos poreikius.

Bendradarbiaudami skirtingi sektoriai gali sujungti praktinę patirtį, sumanias idėjas ir vietos žinias, taip užtikrindami didesnį projektų poveikį ir didesnę naudą bendruomenei. Tai sudaro prielaidas kurti prieinamesnes paslaugas, stiprinti socialinę sanglaudą, skatinti ekonominį aktyvumą ir didinti kaimo vietovių patrauklumą gyventi bei dirbti. Galų gale, tokie projektai tampa ne tik investicija į infrastruktūrą ar paslaugas, bet ir į žmones – jų gebėjimus bendradarbiauti, kurti ir kartu spręsti sunkumus.

Tinkamos išlaidos apima viską: nuo naujos įrangos ir informacinių technologijų sprendimų iki transporto priemonių, skirtų socialinėms paslaugoms teikti, bei projektų administravimo.

Pamokos iš pirmųjų etapų

Iki šiol patvirtintos šešios VVG strategijos – Vilniaus, Kauno, Ukmergės, Lazdijų, Švenčionių ir Šilutės rajonuose. Strategijoms skirta beveik 3,3 mln. Eur, o jas įgyvendins 27 projektų vykdytojai. Dar dvi „Sumanių kaimų“ strategijos, kurioms prašoma apie 1 mln. Eur paramos, šiuo metu yra pervertinamos. Šias strategijas planuoja įgyvendinti 5 projektų vykdytojai. Siekiama, kad parama būtų skiriama tik kokybiškiems, pagrįstiems ir realų poveikį užtikrinantiems projektams.

Analizuojant pirmąsias paraiškas išryškėjo, kad pagrindinės priemonės įgyvendinimo problemos yra susijusios su nepagrįstu bendradarbiavimu tarp strategijos projektų partnerių ir nepakankama projektų kokybe. Dažnai projektai tarpusavyje yra menkai susiję ir nesukuria bendro, apčiuopiamo poveikio VVG teritorijai ir vietos gyventojams. Strategijose trūksta inovatyvumo – nepakankamai aiškiai atskleidžiamas naujumas, pridėtinė vertė. Be to, vertinimo metu patys pareiškėjai atsiima nemažai paraiškų, dažniausiai dėl nepakankamo pasirengimo įgyvendinti projektą.

Kaip surinkti reikiamus balus?

Norint gauti finansavimą, strategija turi surinkti bent 40 balų. Vertinimo svoris paskirstytas taip:

• Paslaugų skaitmeniniais sprendiniais grįsta strategija (iki 15 balų): Ar diegiami IT sprendimai paslaugų prieinamumui, kokybei ar efektyvumui didinti?
• Inovatyvi strategija (15 balų): Ar strategijos projektai orientuoti į paslaugų inovacijas?
• Išteklius pritraukianti strategija (10 balų): Ar strategijai ir (arba) projektui įgyvendinti pasitelkiami papildomi ekonominiai ištekliai?
• Mokslo įtraukimas (10 balų): Ar dalyvauja mokslo įstaigos su praktiniais sprendimais?
• Jaunimas (15 balų): Ar strategija skirta jaunimui arba ar įgyvendinant ją dalyvauja jaunas (-i) žmogus (- nės) iki 29 metų?
• Paslaugų plėtra (15 balų): Ar strategijos projektuose kuriamos ir (arba) plėtojamos paslaugos?
• Aplinkosauga (20 balų): Ar strategijoje numatytų projektų veiklos ir investicijos skirtos aplinkosaugai ir (ar) klimato kaitos švelninimui ir yra pagrįstos teigiamu poveikiu?

Naujas kvietimas jau planuojamas

Priemonės „Sumanieji kaimai“ lėšos dar nepanaudotos, jos ir toliau bus skiriamos šiai priemonei. Atlikus priemonės taisyklių korekcijas, siekiant projektų kokybės ir paprastesnio įgyvendinimo, 2026 m. rugsėjį–spalį planuojamas naujas „Sumanių kaimų“ kvietimas, kurio biudžetas – net 7,83 mln. Eur.

Dabar laikas namų darbams. Vietos veiklos grupės turi pusmetį suburti stiprias partnerystes, išgryninti sumanias idėjas ir pasiruošti kokybiniam šuoliui. Sumanus kaimas nėra ateities vizija – tai šiandienos įrankis, leidžiantis regionams ne tik išlikti, bet ir klestėti naudojantis 21-ojo amžiaus galimybėmis.
_{Užs. Nr. 462}

The post Sumanieji kaimai regionuose – galimybė, kuria privalome pasinaudoti appeared first on www.zemaiciolaikrastis.lt.

Nuot­r. iš G. Ra­mo­no su­rink­tos ar­chy­vi­nės me­džia­gos

Ki­lo iš pa­li­var­kų

Sa­vo pa­sa­ko­ji­mą G. Ra­mo­nas pra­dė­jo ne vie­ną va­ka­ro da­ly­vį nu­ste­bi­nu­siu fak­tu. Pa­si­ro­do, kad Alek­sand­ra­vas se­niau bu­vo va­din­tas Ki­biš­kiais. Pa­ties Alek­sand­ra­vo užuo­maz­gos yra sie­ja­mos su apie 1840–1845 m. gra­fo Alek­sand­ro Plia­te­rio įkur­tais pa­li­var­kais. Di­džiuo­ju Alek­sand­ra­vu pa­va­din­tas pa­li­var­kas įkur­tas iš jų nuo­mo­tų že­mių iš­va­rius Ki­biš­kių ir Puš­ko­rių kai­mų vals­tie­čius. Vait­kų kai­mo že­mė­je bu­vo pa­sta­ty­tas Ma­žo­jo Alek­sand­ra­vo pa­li­var­kas.

Šio­je vie­to­je ka­dai­se sto­vė­jęs pa­li­var­kas at­li­ko Ša­tei­kių dva­ro ūki­nio pa­da­li­nio funk­ci­ją. Iš jo ad­mi­nist­ruo­tos pie­ti­nė­je val­dos da­ly­je bu­vu­sios že­mės. Įve­dus že­mės re­for­mą, pa­li­var­kas bu­vo pa­nai­kin­tas. 1861 m. įku­ria­mas Kar­te­nos vals­čius. Jo pa­grin­du ta­po Alek­sand­ra­vo, Kar­te­nos ir Mi­šui­čių dva­rams pri­klau­sę Kar­te­nos pa­ra­pi­jos kai­mai.

The post Kaip Ki­biš­kiai vir­to Alek­sand­ra­vu ir ta­po ne vie­no is­to­ri­nio įvy­kio liu­di­nin­ku appeared first on www.zemaiciolaikrastis.lt.

„Kas nu­ti­ko?“

Dis­ku­si­ją apie Že­mai­ti­jos ka­de­tų gim­na­zi­ją už­ve­dė kon­ser­va­to­rius Ado­mas Za­muls­kis. Jis sa­kė nau­jie­ną apie di­rek­to­riaus pa­si­trau­ki­mą per­skai­tęs laik­raš­ty­je, bei tei­ra­vo­si, ar ne­bu­vo ga­li­my­bės ras­ti ki­tos išei­ties.

„Kas nu­ti­ko, kad žmo­gus išei­na anks­čiau, li­kus mė­ne­siui ar pu­sant­ro iki ka­den­ci­jos pa­bai­gos? Sup­ran­tu, kad vis­kas – dėl ma­gist­ro laips­nio, bet to­kie žmo­nės re­gio­ne ne­si­mė­to. Gal bu­vo ga­li­ma ras­ti ki­tą išei­tį?“ – tei­ra­vo­si kon­ser­va­to­rius.

The post Dėl di­rek­to­riaus at­si­sta­ty­di­ni­mo kal­ta opo­zi­ci­ja? appeared first on www.zemaiciolaikrastis.lt.

Asociatyvi nuotr.

Praė­ju­sių me­tų lapk­ri­čio 22-osios nak­tį prie V. Ma­čer­nio gat­vė­je esan­čio res­to­ba­ro „Ma­te­ri­ja“ D. R. ty­čia smo­gė vy­rui kumš­čiu į no­sį ir skruos­tą. Teis­mo po­sė­džio me­tu mi­nė­tas as­muo pri­pa­ži­no sa­vo kal­tę bei tei­gė, kad gai­li­si. Pa­sa­ko­jo, kad jam bū­nant lau­ke prie ba­ro grei­čiau­siai įvy­ko žo­di­nis konf­lik­tas. Su kuo ir dėl ko jis ga­lė­jo su­si­ki­vir­čy­ti, ne­pa­me­na, mat tuo me­tu bu­vo ne­blai­vus. D. R. esą ne­pri­si­me­na ir to, jog bū­tų kam nors smū­gia­vęs.

The post Va­ka­rą res­to­ba­re vai­ni­ka­vo ag­re­si­jos pro­trū­kis appeared first on www.zemaiciolaikrastis.lt.

Do­na­to GU­RE­VI­ČIAUS as­me­ni­nio al­bu­mo nuo­tr.

Gy­ve­ni­mas kai­me išug­dė at­sa­ko­my­bę

D. Gu­re­vi­čiui – 46 me­tai, da­bar jis su šei­ma gy­ve­na Kau­ne, o gi­mė ir užau­go Rie­ta­ve. Pir­mas tris kla­ses bai­gė Rie­ta­vo Lau­ry­no Ivins­kio vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je, o ket­vir­tą kla­sę pra­dė­jo Plun­gės ra­jo­ne, Stal­gė­nuo­se, kur per­si­kė­lė su šei­ma ir gy­ve­no iki pat pil­na­me­tys­tės. Tie­sa, dešimtą–dvyliktą kla­ses bai­gė Plun­gės Se­na­mies­čio vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je.

„Tai­gi per vi­są sa­vo vai­kys­tės ir paaug­lys­tės lai­ko­tar­pį mo­kiau­si tri­jo­se skir­tin­go­se mo­kyk­lo­se. Ma­no vai­kys­tė ir jau­nys­tė bu­vo ak­ty­vi ir glau­džiai su­si­ju­si su gy­ve­ni­mu kai­me. Au­gau lai­ko­tar­piu, kai Lie­tu­va iš­gy­ve­no di­de­lius po­ky­čius po ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo, kei­tė­si vals­ty­bės san­tvar­ka, kas neiš­ven­gia­mai for­ma­vo ir ma­no pa­tir­tis bei po­žiū­rį. Te­ko ma­ty­ti ir ko­lū­kių lai­kus, ir jų ny­ki­mą, ir nau­jai be­si­ku­rian­čius ūkius“, – pa­sa­ko­jo D. Gu­re­vi­čius.

The post Šv. Flo­ri­jo­no die­ną mi­nint – at­si­da­vi­mo ir pa­siau­ko­ji­mo pa­vyz­dys appeared first on www.zemaiciolaikrastis.lt.

lun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės nuo­tr.

Ši in­for­ma­ci­ja pa­vie­šin­ta per ket­vir­ta­die­nį vy­ku­sį Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos ko­le­gi­jos po­sė­dį, Sa­vi­val­dy­bės įstai­goms pri­sta­tant sa­vo praė­ju­sių me­tų veik­los ata­skai­tas.

Sa­vą­ją ata­skai­tą pri­sta­čius „Plun­gės van­de­nų“ di­rek­to­riui Al­vy­dui Ja­se­vi­čiui, žo­džio pa­pra­šė Ko­le­gi­jos na­rys Ado­mas Za­muls­kis. Jis sa­kė no­rin­tis pa­si­nau­do­ti pro­ga ir pa­dė­ko­ti pa­rei­gas pa­lie­kan­čiam di­rek­to­riui už ge­rą dar­bą, pi­gu­sį van­de­nį ir ge­rą įmo­nės fi­nan­si­nę si­tua­ci­ją.

The post Trau­kia­si ir „Plun­gės van­de­nų“ di­rek­to­rius appeared first on www.zemaiciolaikrastis.lt.

Vil­mos MOS­TEI­KIE­NĖS nuo­tr.

Pak­lo­jo pa­ma­tus at­gi­mi­mo są­jū­džiui

Šio teks­to au­to­rė ren­gi­nio da­ly­viams pa­pa­sa­ko­jo apie vys­ku­po M. Va­lan­čiaus pa­stan­gas iš­blai­vin­ti Že­mai­čių vys­ku­pys­tės žmo­nes, jo laiš­kus Plun­gės ir Ku­lių pa­ra­pi­jie­čiams, ne­pa­si­žy­mė­ju­siems en­tu­ziaz­mu blai­vy­bei.

„Daė­jo ma­niep ži­nia, jo­gei jūs, Plun­gės pa­ra­pi­jo­nys, čia pat ar­ti ma­no šo­no gy­ven­da­mi, at­puo­lėt į se­ną pa­pro­tį ir po se­no­vei ėmėt ger­ti ariel­ką. Gir­džiu jus, į mies­te­lį su­si­rin­ku­sius, cie­las bač­kas to trun­ko iš­tuš­ti­nan­čius, ta­ry­tum šv. blai­vy­bės anei bū­ta tar­po jū­sų“, – 1862 me­tais ra­šė M. Va­lan­čius.

Pla­te­lių ir Gin­ta­liš­kės pa­ra­pi­jie­čiai vi­si iki vie­no bu­vo įsi­ra­šę į blai­vi­nin­kų są­ra­šus, o ku­ni­gaikš­tis Ire­nė­jus Ogins­kis ir gra­fas Ka­zi­mie­ras Plia­te­ris, rem­da­mi vys­ku­po pa­stan­gas, už­da­rė sa­vo va­ryk­las ir kar­čia­mas, prie­šin­gai nei daug ki­tų dva­ri­nin­kų. Kaip vie­na iš svar­biau­sių M. Va­lan­čiaus veik­los pa­sek­mių – blai­vy­bės są­jū­džio lie­tu­viams duo­tas pir­mas tai­kin­gas „ma­sių mo­bi­li­za­ci­jos“ mo­de­lis (kaip jį pa­va­di­no fi­lo­so­fas Vy­tau­tas Ka­vo­lis). To­kiu bū­du tau­tos at­min­ty­je įsi­ra­šė nuo­sta­ta, for­ma­vu­si tai­kius at­gi­mi­mo są­jū­džio veik­los prin­ci­pus.

Ne­ša po kvar­tū­gu kaip Ur­nie­žie­nės deg­ti­nę

Is­to­ri­kas Gin­ta­ras Ra­mo­nas su­si­rin­ku­siuo­sius su­pa­žin­di­no su blai­vy­bės pa­dė­ti­mi Plun­gė­je tar­pu­ka­riu. Nors, tie­są sa­kant, dau­giau kal­bė­jo apie gir­tuok­lys­tės at­ve­jus, pa­si­rem­da­mas to me­to spau­da, dau­giau­sia laik­raš­čiu „Že­mai­čių prie­te­lius“.

Pra­ne­šė­jas pa­sa­ko­jo, kad tuo me­tu stip­rių­jų gė­ri­mų bu­vo ga­li­ma gau­ti ir ar­ba­ti­nė­se, ir val­gyk­lo­se. Pa­vyz­džiui, da­bar­ti­nės Plun­gės mies­to se­niū­ni­jos pa­sta­to vie­to­je sto­vė­ju­sio­je Ur­nie­žie­nės val­gyk­lo­je slap­čio­mis bu­vo ga­li­ma pa­si­stip­rin­ti ne tik mais­tu. Net prie­žo­dis bu­vo at­si­ra­dęs: „Ne­ša po kvar­tū­gu kaip Ur­nie­žie­nės deg­ti­nę.“

Tar­pu­ka­rio ant­ro­je pu­sė­je Plun­gė­je vei­kė be­ne 6–7 res­to­ra­nai ar di­des­nės mai­ti­ni­mo įstai­gos, kur bu­vo ga­li­ma gau­ti iš­ger­ti. Di­džiau­sios iš­ger­tu­vės vyk­da­vo tur­gaus die­no­mis. G. Ra­mo­nas pri­mi­nė, kad di­džiau­si tur­gūs, va­di­na­mi kir­vel­nin­kų, Plun­gė­je vyk­da­vo nuo sau­sio mė­ne­sio, kai mer­gos ir ber­nai ieš­ko­da­vo­si dar­bo, o ūki­nin­kai – pa­gal­bi­nin­kų vie­ne­riems me­tams. Po to vi­si ei­da­vo san­dė­rių ap­lais­ty­ti.

O kas ko­vo­jo su gir­tuok­lys­te? G. Ra­mo­nas pa­mi­nė­jo vie­ti­nę po­li­ci­ją, vyk­dy­da­vu­sią rei­dus, ieš­ko­da­vu­sią bra­vo­rų. Su­lai­ky­ti ir pi­ni­gi­nes bau­das pri­vers­ti mo­kė­ti deg­tin­da­riai su­ge­bė­da­vę šmaikš­čiai at­si­kirs­ti, klaus­da­vę, o ko­dėl gi ne­bau­džia­ma už duo­nos ke­pi­mą?!

Pra­ne­šė­jas pa­mi­nė­jo ir blai­vy­bės pro­pa­guo­to­jus. Ak­ty­vus bu­vo Lie­tu­vos ka­ta­li­kių mo­te­rų Plun­gės sky­rius, vi­są tar­pu­ka­rį or­ga­ni­zuo­da­vęs įvai­rias veik­las. Štai 1938 m. pa­skel­bė blai­vy­bės sa­vai­tę. Vei­kė ir blai­vy­bės drau­gi­jos, kvies­da­vu­sios nau­jus na­rius, mo­kyk­los tė­vams ve­du­sios pa­skai­tas apie al­ko­ho­lio ža­lą. Vyk­da­vo ir teat­ra­li­zuo­ti teis­mai, ku­riuo­se bu­vo tei­sia­ma deg­ti­nė ar gir­tuok­liai.

Pa­gal 1939 m. Lie­tu­vos sta­tis­ti­ką, vie­nam žmo­gui te­ko 1,5 l al­ko­ho­lio per me­tus, da­bar gi – 12 l. „Bet rei­kė­tų ne­pa­mirš­ti, kad bu­vo di­džiu­lė kont­ra­ban­da, vei­kė bra­vo­rai, tad tie prieš­ka­rio skai­čiai ne­la­bai pa­ti­ki­mi“, – pri­pa­ži­no pra­ne­šė­jas, pa­mi­nė­jęs ir vals­ty­bės pa­stan­gas griež­tai baus­ti deg­tin­da­rius, su­da­ry­tą ga­li­my­bę al­ko­ho­lio įsi­gy­ti tik vals­ty­bi­nė­se par­duo­tu­vė­se, nuo 9-os iki 22-os val. ri­bo­ja­mą par­da­vi­mo lai­ką. Deg­ti­nė ne­ga­lė­jo bū­ti im­por­tuo­ja­ma iš už­sie­nio, ne­bu­vo par­da­vi­nė­ja­ma Sei­mo rin­ki­mų, jau­nuo­lių ėmi­mo į ar­mi­ją die­no­mis, o tur­gaus die­no­mis al­ko­ho­lis bū­da­vo par­da­vi­nė­ja­mas tik iki 16 va­lan­dos. „Pa­ly­gi­nus su šio­mis die­no­mis, su­si­da­ro įspū­dis, kad anuo­met bu­vo dau­giau nu­vei­kia­ma blai­vy­bės la­bui“, – api­bend­ri­no G. Ra­mo­nas.

Už blai­vy­bę – į žy­gį

Apie 1989 m. S. Dau­kan­to bib­lio­fi­lų klu­bo suor­ga­ni­zuo­tą dvi­ra­čių žy­gį M. Va­lan­čiaus blai­vy­bės ke­liais Že­mai­ti­jo­je pa­pa­sa­ko­jo klu­bo va­do­vas Gin­tau­tas Čer­nec­kis. Jis pa­brė­žė, kad pra­si­dė­jus tau­tos At­gi­mi­mui S. Dau­kan­to bib­lio­fi­lų klu­bas ga­lė­jo at­vi­riau puo­se­lė­ti lie­tu­vy­bę. Blai­vy­bės žy­gio tiks­las bu­vo įtvir­tin­ti lie­tu­vio są­mo­nė­je vys­ku­po M. Va­lan­čiaus sie­kį do­rin­ti, ap­švies­ti ir blai­vin­ti tau­tie­čius.

Vil­mos MOS­TEI­KIE­NĖS nuo­tr.

Žy­gy­je da­ly­va­vo klu­bo na­riai, Se­na­mies­čio (ta­da 4-osios vi­du­ri­nės) mo­kyk­los mo­ki­niai ir ke­liau­to­jų klu­bas „Ter­ra in­cog­ni­ta“: apie 50–60 žmo­nių. Žy­gei­viai star­ta­vo 1989 m. bir­že­lio 30 d. Bab­run­go slė­ny­je, prieš tai kraš­to­ty­ri­nin­kei Eleo­no­rai Ra­vic­kie­nei da­vę prie­sai­ką ne­ga­min­ti al­ko­ho­lio, ne­pirk­ti, ne­ger­ti ir ne­vai­šin­ti ki­tų. G. Čer­nec­kis pri­si­mi­nė, kaip prie jo pri­bė­go ke­le­tas jau­nuo­lių, sa­ky­da­mi, kad ne­ga­li priim­ti to­kios griež­tos prie­sai­kos. „Ar ga­li­ma kaž­kaip su­švel­nin­ti? Gal ga­li­ma ty­liai sau pa­sa­ky­ti, kad, pa­vyz­džiui, ne­var­to­siu iki atei­nan­čio gim­ta­die­nio?“ – klau­sė jie. Mo­ky­to­jas at­sa­kęs, kad rei­kia elg­tis pa­gal sa­vo są­ži­nę, ne­me­luo­jant.

Žy­gei­viai ke­lia­vę marš­ru­tu Plungė–Nasrėnai–Salantai–Žemaičių Kalvarija–Gegrėnai–Alsėdžiai–Varniai–Plungė. Sus­to­ji­mų vie­to­se su vie­tos žmo­nė­mis ren­gė va­ka­ro­nes, skai­ty­mus ir net tvar­kė ap­leis­tas Šlik­ti­nės kai­mo Skuo­do ra­jo­ne ka­pi­nes. G. Čer­nec­kis pa­sa­ko­jo, kad už­suk­ti į šį gir­tuok­lys­tė­mis gar­sė­ju­sį kai­mą juos pa­kvie­tė bu­vęs jo stu­di­jų drau­gas. Jis sa­kęs, kad kai­mas be­veik vi­sai pra­si­gė­ręs, žmo­nės ne­ti­kį, kad Lie­tu­vo­je yra Są­jū­dis.

O Var­niuo­se, vie­to­je, kur ta­ry­bi­niais me­tais bu­vo nu­griau­tas M. Va­lan­čiaus bius­tas, ke­liau­to­jai su ge­ra­no­riš­ku kle­bo­no Jo­no Pet­raus­kio pa­lai­ky­mu ne­tgi su­ren­gė mi­tin­gą, po to – va­ka­ro­nę su baž­ny­čios cho­ru ir vie­tos gy­ven­to­jais.

„…dvi die­nas – ty­lu, ra­mu“

Žo­dį pe­rė­męs Sei­mo na­rio Vik­to­ro Pranc­kie­čio pa­dė­jė­jas Jo­nas Var­ka­lys pri­si­mi­nė so­viet­me­tį: „Ren­gi­ny­je da­ly­vau­jan­tys klu­bo „Me­lio­ra­to­ra­ci­jos sen­jo­rai“ na­riai – gy­vi liu­di­nin­kai, kas dė­da­vo­si me­lio­ra­ci­jos įmo­nė­se, sta­ty­bi­nė­se or­ga­ni­za­ci­jo­se. Vi­si tik lauk­da­vo, ka­da at­veš at­ly­gi­ni­mus. Ob­jek­tuo­se pa­pras­tai dirb­da­vo apie 60 me­cha­niz­mų, o ga­vus pi­ni­gus dvi die­nas – vy­tu­riu­kai či­re­na, ty­lu, ra­mu. Ži­no­ma, ne vi­si, bet di­džio­ji dau­gu­ma iš­gė­ri­nė­da­vo.“

J. Var­ka­lys kal­bė­jo apie tai, kad gir­ta­vi­mas ir ca­ri­nės Ru­si­jos prie­spau­dos lai­kais, ir so­viet­me­čiu bu­vo prie­mo­nė val­dy­ti žmo­nes. Ki­tas da­ly­kas – mo­kes­čiai. „Tiek Va­lan­čiaus lai­kais, tiek da­bar svar­būs iš deg­ti­nės par­da­vi­mų su­ren­ka­mi mo­kes­čiai. Per me­tus su­ren­ka­ma 320–350 mln. eu­rų ak­ci­zo, bet kiek kai­nuo­ja pa­sek­mių ša­li­ni­mas? Tie­sio­gi­nei al­ko­ho­lio pa­da­ry­tai ža­lai at­ly­gin­ti per me­tus iš­lei­džia­ma 450 mln. eu­rų, o kur dar ka­lė­ji­mų iš­lai­ky­mas, mir­tys, ali­men­tai?“ – var­di­jo pra­ne­šė­jas ir ap­gai­les­ta­vo, kad kiek­vie­no­je šei­mo­je, kiek­vie­no­je gi­mi­nė­je ta pro­ble­ma eg­zis­tuo­ja.

2017 m. Sei­me J. Var­ka­lys ak­ty­viai bend­ra­dar­bia­vo su svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ru Au­re­li­ju­mi Ve­ry­ga. Bu­vo priim­ta daug įsta­ty­mų, su­ma­ži­nu­sių al­ko­ho­lio pa­siū­lą: rek­la­mos, par­da­vi­mo lai­ko ri­bo­ji­mas, at­si­ra­do ne­dar­bin­gu­mo iš­mo­kos su gy­dy­to­jų siun­ti­mu be­si­gy­dan­tiems pri­klau­so­my­bių li­gų cent­ruo­se. Jis pa­mi­nė­jo ir pri­klau­so­my­bių kon­sul­tan­tus sa­vi­val­dy­bė­se, ku­rie pa­tys daž­nai tu­ri kar­čios pa­tir­ties ir ge­riau­siai ga­li su­pras­ti no­rin­čiuo­sius at­si­kra­ty­ti pri­klau­so­my­bių, juos mo­ty­vuo­ti.

J. Var­ka­lys pri­mi­nė ir mū­sų ra­jo­no me­ro įves­tą tvar­ką, kad mies­to šven­čių me­tu Plun­gė­je al­ko­ho­lis ne­par­duo­da­mas. De­ja, bet šian­dien tarp ra­jo­no po­li­ti­kų pra­de­da sklis­ti min­tys, kad šią tvar­ką rei­kė­tų at­šauk­ti.

Pra­ne­šė­jas džiau­gė­si, kad Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba pa­tvir­ti­no „Prik­lau­so­my­bių pre­ven­ci­jos pro­gra­mą“, ku­ri sėk­min­gai vei­kia ir šian­dien, o Plun­gės vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ras per me­tus su­tei­kia pa­gal­bą dau­giau kaip 100-ui pri­klau­so­my­bę tu­rin­čių as­me­nų. Plun­gė­je vei­kia 3 sa­vi­pa­gal­bos gru­pės, dir­ban­čios su žmo­nė­mis, ei­nan­čiais blai­vy­bės ke­liu. Ne­rei­kia re­gist­ruo­tis, ne­rei­kia mo­kė­ti. To­kia sen­bu­vių (kai ku­rie jų blai­vūs jau 30 me­tų ir dau­giau) tar­nys­tė.

„Va­lan­čiaus idė­jos Plun­gės ra­jo­ne tu­ri tęs­ti­nu­mą. Ar tai są­jū­dis? Ne­ži­nau, gal­būt“, – sa­vo pa­si­sa­ky­mą už­bai­gė J. Var­ka­lys. „Ty­lus są­jū­dis“, – tur­būt ne vie­nas pa­gal­vo­jo.

Pak­lau­sė­me klu­bo „Me­lio­ra­ci­jos sen­jo­rai“ an­samb­lio at­lik­tų liau­dies dai­nų ir pa­ma­žu iš­si­skirs­tė­me, jaus­da­mi, kad M. Va­lan­čiaus su­kak­tį pa­mi­nė­jo­me lai­ky­da­mie­si vie­no svar­biau­sių jo prie­sa­kų – rū­pes­čio gre­ta esan­čiais žmo­nė­mis.

Vil­mos MOS­TEI­KIE­NĖS nuo­tr.

The post Va­lan­čiaus idė­jos Plun­gė­je gy­vos appeared first on www.zemaiciolaikrastis.lt.