Keista savaitė laša

Aiš­ku, kad lie­tu­viai olim­pia­do­je kalnų ne­nu­vertė, nuo kalnų spar­čiai ne­nu­si­lei­do, ant le­do ypa­tin­go grakš­tu­mo ne­de­monst­ra­vo, šūviai taip pat bu­vo tik vi­du­ti­niš­kai taiklūs. Tad ir šios sa­vaitės re­zul­ta­tai ste­buklų neat­neš. Liks džiaug­tis bent tuo, kad Pe­ki­ne turė­jom re­kor­diš­kai gau­sią spor­ti­ninkų de­le­ga­ciją.
Be spor­ti­nių pa­sie­kimų olim­pia­da dovanojo naują do­pin­go skan­dalą. Į jį pa­kliu­vo ta­len­tin­giau­sia Ru­si­jos le­do čiuožė­ja. Gai­la mer­gi­nos, ka­žin ar jos kaltės čia nors kiek yra. Ru­si­jos spor­to funk­cio­nie­riai, ko­man­dos tre­ne­riai kažką pra­žiop­so­jo, kaž­ko neaps­kai­čia­vo. Skaud­žiau­sia, jei jiems dar ne­praė­jo įsi­ti­ki­ni­mas, jog Ru­si­jai, jos spor­ti­nin­kams vis­kas leid­žia­ma...
Be meilės kerų šią sa­vaitę be­veik nie­kas neap­sieis. Va­sa­rio 14-oji – visų įsi­mylėjė­lių die­na. Įsi­mylėjė­lių nie­ka­dos ne­trūko: vie­ni my­li slap­čia, ki­ti de­monst­ra­ty­viai. Kai ku­rie mei­le purs­lo­ja­si tik šią dieną, ki­ti meilės dir­vo­nus aria il­gai ir at­kak­liai. Be­ne dau­giau­sia įsi­mylė­ju­sių sa­ve. Tuo įsi­ti­kin­ti pa­kan­ka žvilg­telė­ti į vei­dak­nygės pla­ty­bes. Kaip be­būtų, at­ra­si­me kam pa­do­va­no­ti šir­delę, gerą žodį, vil­tingą žvilgsnį.
Be­ne svar­biau­sia šios sa­vaitės die­na – Va­sa­rio 16-oji, mūsų Nep­rik­lau­so­mybės pa­skel­bi­mo die­na. Dau­giau kaip tris­de­šimt metų mies­tuo­se ir kai­muo­se, na­muo­se ir šei­mo­se lais­vai ją mi­ni­me.  Nu­sis­tovė­jo tam tik­ri šventės sce­na­ri­jai, vie­tos ir būdai. Vis­gi šį kartą esa­me tam tik­ro­je ne­ži­nio­je: ar naujų sce­na­rijų kūrėjai ne­puls ga­din­ti šventės, kaip tai bu­vo Sau­sio 13 dieną? Ar ne­pa­keis nu­si­stovė­ju­sios rim­ties, dai­nos ir him­no po­smų gai­va­liš­kas bau­bi­mas, ne vie­to­je reiš­kia­mas pro­tes­tas? Norėtų­si tikė­ti, kad blai­vaus su­pra­ti­mo tu­rim dar kiek­vie­nas. At­pa­lai­duo­kim jį, pa­ju­sim pa­lengvė­jimą. Tie­sa, at­si­pa­lai­da­vi­mo dar ne­pa­jus žmonės Uk­rai­no­je ir Ru­si­jo­je. O būtų pui­ku.
Keis­ta sa­vaitė, bet kur ding­si: lai­kas la­ša.