Naujausios
Prilygino kaimų naikinimui
Pirmoji į „Žemaityje“ išspausdintą informaciją sureagavo Aleksandravo bibliotekoje dirbanti Virginija Pokvytienė. „Sausio 8-os dienos „Žemaitis“ sudrebino rajono kaimų kultūros nešėjų ir gavėjų bendruomenes. Eilinį kartą niekas mūsų neklausia, nes nemato reikalo... Panaikintos kaimų mokyklos. Na, ir nieko. Nėra ir nereikia. Panaikinti paštų skyriai. Kažkaip išgyvenam. Priprasim ir be kultūros namų, bibliotekų. Sėdėkit ir nekelkit erezijų“ – rašė ji savo feisbuko paskyroje.
„Taip, pandemija sukaustė kultūrinę veiklą. Bet ji nesitęs amžinai. Kaimelio žmonės labai išsiilgę bendravimo. Žinote, kas šioje situacijoje labiausiai kelia apmaudą? Kad už Tarybai pateiktą kultūros kaimuose naikinimo planą atsakingi Vida Saukalienė (Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja – aut.) ir Mantas Česnauskas (Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas – aut.) nėra buvę nė viename Aleksandravo renginyje ar šventėje...“ – tęsė aleksandraviškė.
Po šiuo įrašu netruko užvirti tikra pekla. Žmonės negalėjo patikėti tuo, ką perskaitė. Sunku jiems buvo suprasti ir tai, kam apskritai reikėjo imtis struktūrinių kultūros įstaigų pakeitimų. Svarstė, kas už to galėtų slypėti. Kol vieni ieškojo atsakymų, kiti drąsiai pylė savo nuomonę, jog tai – pirmieji žingsniai kultūros kaimuose sunaikinimo link.
„Toks jausmas, kad kaimus išvis nori išnaikint“, – rašė Lina. Jai antrino ir Aleksandravo seniūnaitė Irena Stražinskaitė-Glinskienė, kuri piktinosi, kad visa tai nebuvo aptarta su bendruomenėmis. „Valdžia tyčiojasi iš kaimo žmonių poreikių! Vida Saukaliene ir Mantai Česnauskai, ar jūs suvokiate savo sprendimų pasekmes? Man gėda už tokius jūsų reveransus, nes jūs esate valdžioje, o valdžią rinkome mes. Vietoje to, kad džiaugtumėtės gyvuojančiais kaimais, jūs juos pasmerkiate egzistuoti. Ar nuo to jums ramiau naktimis miegosis? Ne valdžia, o griovėjai“, – rašė ji.
Panika nepagrįsta?
Į diskusiją įsitraukusi Šateikių kultūros centro vadovė Danutė Šatkuvienė jautėsi kur kas ramiau. Ir nekeista, mat jos vadovaujamos įstaigos, kaip pažymima kultūros centrų pertvarkos plane, pokyčiai nepalies.
Ji ragino žmones nusiraminti ir nepanikuoti, aiškindama, kad kultūros centrų skyrių niekas nenaikina. Esą keičiasi tik šių įstaigų juridinio statuso pavadinimas. Trumpiau tariant, nelieka žodžio „skyrius“. Juos visus apjungs kultūros centrai.
D. Šatkuvienės įsitikinimu, šie pokyčiai veiklai netrukdys. Priešingai – sujungus, jos žodžiais, jėgas, renginiai bus dar kokybiškesni.
Tą patį įsiaudrinusiems komentatoriams bandė paaiškinti ir Žlibinų kultūros centrui vadovaujanti Alina Bružienė. Be to, ji akcentavo, kad skyrių darbuotojai neatleidžiami. Tiesiog nuo šiol visi dirbs bendrai ir, tikėtina, dėl to jų veikla bus geresnė ir efektyvesnė.
„Mes turime pasitikėti savo valdžia ir jų priimamais sprendimais“, – rašė ji ir pridūrė, kad dabar visiems bus ir dirbti lengviau, ir idėjas generuoti paprasčiau. „Nė vienas kultūros darbuotojas neprarado darbo, keičiasi tik darbo specifika“, – dėstė toliau.
Grėsmė kaimo identitetui?
Tačiau įsiaudrinusios ir savo kaimo likimu susirūpinusios liaudies tokie argumentai neįtikino. Anot daugumos komentavusiųjų, už viso to tikrai slypi kažkas daugiau. Svarstyta, kad kitas žingsnis bus – kultūros namų sunaikinimas.
„Galiausiai užkals duris, langus ir pasibaigs“, – rašė žmonės, kuriems nepatiko ir tai, kad į bendrą „katilą“ nuo šiol sumetama tiek pagrindinio kultūros centro, tiek jo filialų veikla. Anot I. Stražinskaitės-Glinskienės, nemaža dalis dabar jau buvusių skyrių nuveikdavo kur kas daugiau nei kai kurie kultūros centrai.
Atstovaudama Aleksandravui, jo seniūnaitė piktinosi, kad itin aktyviai veikę šio kaimo meno kolektyvai nuo šiol turės vadintis ne kaimo, bet Kultūros centro vardu. Taigi aleksandraviškių teatras dabar vadinsis Šateikių kultūros centro teatru, galudiškių moterų ansamblis – Žlibinų kultūros centro ansambliu ir taip toliau.
Neslėpta apmaudo, kad dėl to kaimo saviveiklininkai dabar nebegalės garsinti savo vietovės. Juk iki šiol, pasak I. Stražinskaitės-Glinskienės, Aleksandravo vardas kultūros padangėje buvo gerai žinomas. O ką dabar garsins aleksandraviškiai? Šateikius?
Kad kitaip nebus, įsitikinusi ir diskusijoje dalyvavusi Algimanta. „Sijonas bus Šateikių, o kriaučius – iš Aleksandravo. Aleksandravas – tik mintyse. Ilgai nevartojamas pavadinimas yra užmirštamas“, – komentavo moteris.
Aleksandraviškiai aiškiai pasisakė su tuo nesutinkantys. Anot jų, nėra kitos tokios bendruomenės kaip Aleksandravo, kur tiek glaudžiai bendradarbiautų kultūra, bendruomenė ir biblioteka. Esą šiame kaime kultūra ne merdėja, o klesti, todėl šis, griovikišku įvardytas, valdžios smūgis aleksandraviškiams ypač skaudus.
Įnirtingai už Aleksandravą kovojanti šio kaimo seniūnaitė tikino, kad Savivaldybės tarybos sprendimas panaikinti Kultūros centrų skyrius kirs kaimo prestižui. O apie vietovės garsinimą ir žinomumą nuo šiol – tik pasvajoti, nes visi kolektyvai bus po Šateikių kultūros centro vėliava.
„Kas išvis galėjo sugalvoti ignoruoti kaimus ir jų pavadinimus?“ – viešai, pritardama Irenai, svarstė ir Aleksandravo bibliotekoje dirbanti V. Pokvytienė.
Toks klausimas kilo ir Vidai, kuri susirūpinusi dėl Glaudžių. „Kaip paprasta, bumbt ir viskas – Glaudžių vardas šluojamas iš kultūrinio lauko... Nebelieka bibliotekos, vokalinis kolektyvas – jau Žlibinų. Visgi džiugu, kad glaudiškiai – šviesūs, kūrybingi ir tikrai nekvaili žmonės, puikiai atskiria pelus nuo grūdų!“ – rašė ji.
Baiminasi mokyklų likimo
Pertvarka nepatenkinti žmonės baiminosi, kad kaimų „genocidas“ bus tęsiamas, atkartojant mokyklų tinko optimizacijos scenarijų. Pasitelkiant jį jau sunaikinta ne viena kaimo mokykla.
Apie tai feisbuke rašė ir Rita, ir kiti komentatoriai. „Lygiai taip ir su kaimo mokyklom juk buvo. Sujungė ar perkėlė jas kažkur. Tai – vienas ir tas pats, užkalant langus ir duris, o pastatus paverčiant vaiduokliais. Kam tada buvo tokios investicijos metamos, atgaivinant, gražinant ir puoselėjant tuos kultūros namus? Akivaizdus bendruomenių žlugdymas“, – savo įžvalgas dėstė moteris.
Su tuo sutiko ir Adelė, kurios teigimu, dabartinė pertvarka – tik laikina apgaulė, kuria nevertėtų pasikliauti. Anot jos, švietimo sistema – jau sunaikinta. O dabar imtasi ir kultūros žiburių gesinimo. Ir tai – itin tvirti žingsniai, siekiant sunaikinti kaimus.
Skaudžiausia, anot daugumos komentavusiųjų, kad valdžia, prieš imdamasi pakeitimų, jų neaptarė su žmonėmis. Apie pertvarką informuoti tik ją paliesiančių įstaigų vadovai. O ir šie tylėjo, it vandens į burnas prisisėmę.
„Aptarinėjama buvo gėdingai slaptai, kad tik bendruomenė neužuostų“, – apmaudą liejo I. Stražinskaitė-Glinskienė.
Viešas valdžios atsakas
Kad su kaimo bendruomenėmis nebuvo aptartos planuojamos permainos, gali patvirtinti ir Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdį stebėję žurnalistai. Komiteto nariui Audriui Misiūnui pasiteiravus, ar su bendruomenėmis buvo kalbėta apie numatomus pokyčius, ką jos apie juos mano ir ar sutinka, administracijos direktoriaus pavaduotojas M. Česnauskas neslėpė, kad tai nebuvo padaryta. Esą pertvarkos planais pasidalyta tik su kultūros įstaigų bendruomenėmis.
M. Česnauskas neliko abejingas ir feisbuke užvirusioms diskusijoms. Apgailestaudamas dėl tokių reakcijų, savo pasisakyme jis pirmiausia paminėjo įžvelgiantis įstaigų, kurias palietė ar dar palies atitinkamos permainos, vadovų klaidų. Esą būtent jie turėjo supažindinti savo kolektyvus su planais ir paaiškinti, kas keisis, o sulaukę pastabų ar nuogąstavimų, apie juos pranešti pertvarkos projektą rengusiai darbo grupei.
„Matyt, teks atitinkamai tai ir įvertinti. Ir, jei bus poreikis, mums patiems atlikti jų darbą ir kultūros centrų kolektyvams pristatyti pasikeitimus“, – rašė jis savo feisbuko paskyroje.
Be to, M. Česnauskas siūlė prieš pilant komentarus viešoje erdvėje susirasti Tarybos sprendimą su paaiškinimais ar paskambinti tam pačiam kultūros centro vadovui, Savivaldybės administracijos specialistui, kuruojančiam kultūrą, ar jam. Vietoje to, anot jo, keliamas didelis ažiotažas.
Toliau administracijos direktoriaus pavaduotojas ėmėsi aiškinti pačią pertvarką, kurią jis, kaip ir per komiteto posėdį, įvardijo kosmetiniais patvarkymais, orientuotais į paslaugų kokybės kaimo gyventojams, bendruomenėms pagerinimą.
Viešame feisbuko įraše paaiškinta, kad nė vienas kultūros centras ar skyrius fiziškai nėra uždaromas ir to neva nėra planuojama padaryti.
„Pertvarkos esmė – kultūros centrams priskirti aptarnaujamas teritorijas, kad paslaugos būtų teikiamos tolygiau, net ir mažesniuose kaimuose“, – rašė jis. Esą nuo šiol visas kultūros centro kolektyvas bus atsakingas, kad kokybiški, gerai organizuoti renginiai vyktų visoje aptarnaujamoje teritorijoje. Metinis renginių kalendorius bus derinamas su kaimų bendruomenėmis. Ten, kur yra bazės (kaip Aleksandrave, Narvaišiuose, kur – naujai sutvarkyti pastatai, įranga, patalpos, leidžiančios kokybiškai teikti paslaugas), veiksmas, pasak M. Česnausko, vyks kaip vykęs.
Ramindamas žmones, jis teigė, kad skyrių panaikinimas popieriuje nėra paslėptas žingsnis į kultūros centrų uždarymą. Esą ši pertvarka pagerins paslaugų kokybę mažesniuose kaimuose, sumažins kultūros paslaugų netolygumus rajone, į paslaugų poreikio užsakymą įtrauks bendruomenes.
Akcentuota ir tai, kad neatleidžiamas nė vienas darbuotojas, nesumažinamas nė vienas etatas, nemažinami ir atlyginimai, fiziškai neuždaromas nė vienas kultūros centras ar skyrius. Tik skatinamas bendradarbiavimas ir bendruomeniškumas.
„Dar daugiau: džiugu pranešti, kad šiais metais kaimiški kultūros centrai po ilgo laiko (ar gal net išvis pirmą kartą) gaus lėšų veiklai vykdyti! Jiems nebereikės „kovoti“ su didžiosiomis miesto kultūros įstaigomis dėl Kultūros rėmimo programos lėšų, siekiant įrodyti savo svarbą ir renginių reikalingumą. Taip pat labai intensyviai ieškome galimybių iš Savivaldybės biudžeto prisidėti prie Kultūros ministerijos skirtų lėšų kultūros darbuotojų atlyginimų kėlimui. Visos dabartinės mūsų rajono kultūros politikos tikslas yra tik vienas – gerinti paslaugas gyventojams ir sąlygas darbuotojams!“ – dėstė M. Česnauskas.
Tačiau net ir po šio pasisakymo komentatoriai nenurimo. Vieni priekaištavo, kad nė žodžiu neužsiminta, kodėl tarp kolektyvų nelieka kaimų pavadinimų. Kiti ragino valdžią kaimo žmonių nelaikyti tamsuoliais, nes esą kaip dieną aišku, kad po kurio laiko seks kiti optimizacijos žingsniai. Treti aiškino, kad ir be tokių priemonių buvo galima kultūros darbuotojus sutelkti dar efektyvesniam ir kokybiškesniam darbui.