„Eilinį kartą niekas mūsų neklausia“

Pri­ly­gi­no kaimų nai­ki­ni­mui
Pir­mo­ji į „Že­mai­ty­je“ išs­paus­dintą in­for­ma­ciją su­rea­ga­vo Alek­sand­ra­vo bib­lio­te­ko­je dir­ban­ti Vir­gi­ni­ja Pok­vy­tienė. „Sau­sio 8-os die­nos „Že­mai­tis“ su­dre­bi­no ra­jo­no kaimų kultū­ros ne­šėjų ir gavėjų bend­ruo­me­nes. Ei­linį kartą nie­kas mūsų ne­klau­sia, nes ne­ma­to rei­ka­lo... Pa­nai­kin­tos kaimų mo­kyk­los. Na, ir nie­ko. Nėra ir ne­rei­kia. Pa­nai­kin­ti pa­štų sky­riai. Kaž­kaip iš­gy­ve­nam. Prip­ra­sim ir be kultū­ros namų, bib­lio­tekų. Sėdėkit ir ne­kel­kit ere­zijų“ – rašė ji sa­vo feis­bu­ko pa­sky­ro­je.
„Taip, pan­de­mi­ja su­kaustė kultū­rinę veiklą. Bet ji ne­si­tęs am­ži­nai. Kai­me­lio žmonės la­bai iš­siilgę bend­ra­vi­mo. Ži­no­te, kas šio­je si­tua­ci­jo­je la­biau­siai ke­lia ap­maudą? Kad už Ta­ry­bai pa­teiktą kultū­ros kai­muo­se nai­ki­ni­mo planą at­sa­kin­gi Vi­da Sau­ka­lienė (Švietimo, kultū­ros ir spor­to sky­riaus vedė­jo pa­va­duo­to­ja – aut.) ir Man­tas Čes­naus­kas (Sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas – aut.) nėra buvę nė vie­na­me Alek­sand­ra­vo ren­gi­ny­je ar šventė­je...“ – tęsė alek­sand­ra­viškė.
Po šiuo įra­šu ne­tru­ko už­vir­ti tik­ra pek­la. Žmonės ne­galė­jo pa­tikė­ti tuo, ką per­skaitė. Sun­ku jiems bu­vo su­pras­ti ir tai, kam ap­skri­tai reikė­jo im­tis struktū­ri­nių kultū­ros įstaigų pa­kei­timų. Svarstė, kas už to galėtų slypė­ti. Kol vie­ni ieš­ko­jo at­sa­kymų, ki­ti drąsiai pylė sa­vo nuo­monę, jog tai – pir­mie­ji žings­niai kultū­ros kai­muo­se su­nai­ki­ni­mo link.
„Toks jaus­mas, kad kai­mus iš­vis no­ri iš­nai­kint“, – rašė Li­na. Jai ant­ri­no ir Alek­sand­ra­vo se­niū­naitė Ire­na Stra­žins­kaitė-Glins­kienė, ku­ri pik­ti­no­si, kad vi­sa tai ne­bu­vo ap­tar­ta su bend­ruo­menė­mis. „Vald­žia ty­čio­ja­si iš kai­mo žmo­nių po­rei­kių! Vi­da Sau­ka­lie­ne ir Man­tai Čes­naus­kai, ar jūs su­vo­kia­te sa­vo spren­dimų pa­sek­mes? Man gėda už to­kius jūsų re­ve­ran­sus, nes jūs esa­te vald­žio­je, o vald­žią rin­ko­me mes. Vie­to­je to, kad džiaug­tumėtės gy­vuo­jan­čiais kai­mais, jūs juos pa­smer­kia­te eg­zis­tuo­ti. Ar nuo to jums ra­miau nak­ti­mis mie­go­sis? Ne vald­žia, o griovė­jai“, – rašė ji.
Pa­ni­ka ne­pagrįs­ta?
Į dis­ku­siją įsit­rau­ku­si Ša­tei­kių kultū­ros cent­ro va­dovė Da­nutė Šat­ku­vienė jautė­si kur kas ra­miau. Ir ne­keis­ta, mat jos va­do­vau­ja­mos įstai­gos, kaip pa­žy­mi­ma kultū­ros centrų per­tvar­kos pla­ne, po­ky­čiai ne­pa­lies.
Ji ra­gi­no žmo­nes nu­si­ra­min­ti ir ne­pa­ni­kuo­ti, aiš­kin­da­ma, kad kultū­ros centrų sky­rių nie­kas ne­nai­ki­na. Esą kei­čia­si tik šių įstaigų ju­ri­di­nio sta­tu­so pa­va­di­ni­mas. Trum­piau ta­riant, ne­lie­ka žod­žio „sky­rius“. Juos vi­sus ap­jungs kultū­ros cent­rai.
D. Šat­ku­vienės įsi­ti­ki­ni­mu, šie po­ky­čiai veik­lai ne­truk­dys. Prie­šin­gai – su­jun­gus, jos žod­žiais, jėgas, ren­gi­niai bus dar ko­ky­biš­kes­ni.
Tą pa­tį įsiaud­ri­nu­siems ko­men­ta­to­riams bandė paaiš­kin­ti ir Žli­binų kultū­ros cent­rui va­do­vau­jan­ti Ali­na Bru­žienė. Be to, ji ak­cen­ta­vo, kad sky­rių dar­buo­to­jai neat­leid­žia­mi. Tie­siog nuo šiol vi­si dirbs bend­rai ir, tikė­ti­na, dėl to jų veik­la bus ge­resnė ir efek­ty­vesnė.
„Mes tu­ri­me pa­si­tikė­ti sa­vo vald­žia ir jų prii­ma­mais spren­di­mais“, – rašė ji ir pri­dūrė, kad da­bar vi­siems bus ir dirb­ti leng­viau, ir idė­jas ge­ne­ruo­ti pa­pras­čiau. „Nė vie­nas kultū­ros dar­buo­to­jas ne­pra­ra­do dar­bo, kei­čia­si tik dar­bo spe­ci­fi­ka“, – dėstė to­liau.
Grėsmė kai­mo iden­ti­te­tui?
Ta­čiau įsiaud­ri­nu­sios ir sa­vo kai­mo li­ki­mu su­si­rūpi­nu­sios liau­dies to­kie ar­gu­men­tai ne­įti­ki­no. Anot dau­gu­mos ko­men­ta­vu­siųjų, už vi­so to tik­rai sly­pi kaž­kas dau­giau. Svarstyta, kad ki­tas žings­nis bus – kultūros namų su­nai­ki­ni­mas.
„Ga­liau­siai už­kals du­ris, lan­gus ir pa­si­baigs“, – rašė žmonės, ku­riems ne­pa­ti­ko ir tai, kad į bendrą „ka­tilą“ nuo šiol su­me­ta­ma tiek pa­grin­di­nio kultū­ros cent­ro, tiek jo fi­lialų veik­la. Anot I. Stra­žins­kaitės-Glins­kienės, ne­ma­ža da­lis da­bar jau bu­vu­sių sky­rių nu­veik­da­vo kur kas dau­giau nei kai ku­rie kultū­ros cent­rai.
Ats­to­vau­da­ma Alek­sand­ra­vui, jo se­niū­naitė pik­ti­no­si, kad itin ak­ty­viai veikę šio kai­mo me­no ko­lek­ty­vai nuo šiol turės va­din­tis ne kai­mo, bet Kultū­ros cent­ro var­du. Tai­gi alek­sand­ra­viš­kių teat­ras da­bar va­din­sis Ša­tei­kių kultū­ros cent­ro teat­ru, ga­lu­diš­kių mo­terų an­samb­lis – Žli­binų kultū­ros cent­ro an­samb­liu ir taip to­liau.
Neslėp­ta ap­mau­do, kad dėl to kai­mo sa­vi­veik­li­nin­kai da­bar ne­be­galės gar­sin­ti sa­vo vie­tovės. Juk iki šiol, pa­sak I. Stra­žins­kaitės-Glins­kienės, Alek­sand­ra­vo var­das kultū­ros pa­dangė­je bu­vo ge­rai ži­no­mas. O ką da­bar gar­sins alek­sand­ra­viš­kiai? Ša­tei­kius?
Kad ki­taip ne­bus, įsi­ti­ki­nu­si ir dis­ku­si­jo­je da­ly­va­vu­si Al­gi­man­ta. „Si­jo­nas bus Ša­tei­kių, o kriau­čius – iš Alek­sand­ra­vo. Alek­sand­ra­vas – tik min­ty­se. Il­gai ne­var­to­ja­mas pa­va­di­ni­mas yra už­mirš­ta­mas“, – ko­men­ta­vo mo­te­ris.
Alek­sand­ra­viš­kiai aiš­kiai pa­si­sakė su tuo ne­su­tin­kan­tys. Anot jų, nėra ki­tos to­kios bend­ruo­menės kaip Alek­sand­ra­vo, kur tiek glaud­žiai bend­ra­dar­biautų kultū­ra, bend­ruo­menė ir bib­lio­te­ka. Esą šia­me kai­me kultū­ra ne merdė­ja, o kles­ti, todėl šis, grio­vi­kiš­ku įvar­dy­tas, vald­žios smūgis alek­sand­ra­viš­kiams ypač skau­dus.
Įnir­tin­gai už Alek­sand­ravą ko­vo­jan­ti šio kai­mo se­niū­naitė ti­ki­no, kad Sa­vi­val­dybės ta­ry­bos spren­di­mas pa­nai­kin­ti Kultū­ros centrų sky­rius kirs kai­mo pres­ti­žui. O apie vie­tovės gar­si­nimą ir ži­no­mumą nuo šiol – tik pa­sva­jo­ti, nes vi­si ko­lek­ty­vai bus po Ša­tei­kių kultū­ros cent­ro vėlia­va.
„Kas iš­vis galė­jo su­gal­vo­ti ig­no­ruo­ti kai­mus ir jų pa­va­di­ni­mus?“ – vie­šai, pri­tar­da­ma Ire­nai, svarstė ir Alek­sand­ra­vo bib­lio­te­ko­je dir­ban­ti V. Pok­vy­tienė.
Toks klau­si­mas ki­lo ir Vi­dai, ku­ri su­si­rūpi­nu­si dėl Glaud­žių. „Kaip pa­pras­ta, bumbt ir vis­kas – Glaud­žių var­das šluo­ja­mas iš kultū­ri­nio lau­ko... Ne­be­lie­ka bib­lio­te­kos, vo­ka­li­nis ko­lek­ty­vas – jau Žli­binų. Vis­gi džiu­gu, kad glau­diš­kiai – šviesūs, kūry­bin­gi ir tik­rai ne­kvai­li žmonės, pui­kiai at­ski­ria pe­lus nuo grūdų!“ – rašė ji.
Bai­mi­na­si mo­kyklų li­ki­mo
Pert­var­ka ne­pa­ten­kin­ti žmonės bai­mi­no­si, kad kaimų „ge­no­ci­das“ bus tęsia­mas, at­kar­to­jant mo­kyklų tin­ko op­ti­mi­za­ci­jos sce­na­rijų. Pa­si­tel­kiant jį jau su­nai­kin­ta ne vie­na kai­mo mo­kyk­la.
Apie tai feis­bu­ke rašė ir Ri­ta, ir ki­ti ko­men­ta­to­riai. „Ly­giai taip ir su kai­mo mo­kyk­lom juk bu­vo. Su­jungė ar per­kėlė jas kaž­kur. Tai – vie­nas ir tas pa­ts, už­ka­lant lan­gus ir du­ris, o pa­sta­tus pa­ver­čiant vai­duok­liais. Kam ta­da bu­vo to­kios in­ves­ti­ci­jos me­ta­mos, at­gai­vi­nant, gra­ži­nant ir puo­selė­jant tuos kultū­ros na­mus? Aki­vaiz­dus bend­ruo­me­nių žlug­dy­mas“, – sa­vo įžval­gas dėstė mo­te­ris.
Su tuo su­ti­ko ir Adelė, ku­rios tei­gi­mu, da­bar­tinė per­tvar­ka – tik lai­ki­na ap­gaulė, ku­ria ne­vertėtų pa­si­kliau­ti. Anot jos, švie­ti­mo sis­te­ma – jau su­nai­kin­ta. O da­bar im­ta­si ir kultū­ros ži­bu­rių ge­si­ni­mo. Ir tai – itin tvir­ti žings­niai, sie­kiant su­nai­kin­ti kai­mus.
Skaud­žiau­sia, anot dau­gu­mos ko­men­ta­vu­siųjų, kad vald­žia, prie­š im­da­ma­si pa­kei­timų, jų neap­tarė su žmonė­mis. Apie per­tvarką in­for­muo­ti tik ją pa­lie­sian­čių įstaigų va­do­vai. O ir šie tylė­jo, it van­dens į bur­nas pri­si­sėmę.
„Ap­ta­rinė­ja­ma bu­vo gėdin­gai slap­tai, kad tik bend­ruo­menė neu­žuostų“, – ap­maudą lie­jo I. Stra­žins­kaitė-Glins­kienė.
Vie­šas vald­žios at­sa­kas
Kad su kai­mo bend­ruo­menė­mis ne­bu­vo ap­tar­tos pla­nuo­ja­mos per­mai­nos, ga­li pa­tvir­tin­ti ir Švie­ti­mo, kultū­ros ir spor­to ko­mi­te­to po­sėdį stebėję žur­na­lis­tai. Ko­mi­te­to na­riui Aud­riui Mi­siū­nui pa­si­tei­ra­vus, ar su bend­ruo­menė­mis bu­vo kalbė­ta apie nu­ma­to­mus po­ky­čius, ką jos apie juos ma­no ir ar su­tin­ka, ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas M.  Čes­naus­kas ne­slėpė, kad tai ne­bu­vo pa­da­ry­ta. Esą per­tvar­kos pla­nais pa­si­da­ly­ta tik su kultū­ros įstaigų bend­ruo­menė­mis.
M. Čes­naus­kas ne­li­ko abe­jin­gas ir feis­bu­ke už­vi­ru­sioms dis­ku­si­joms. Ap­gai­les­tau­da­mas dėl to­kių reak­cijų, sa­vo pa­si­sa­ky­me jis pir­miau­sia pa­minė­jo įžvel­gian­tis įstaigų, ku­rias pa­lietė ar dar pa­lies ati­tin­ka­mos per­mai­nos, va­dovų klaidų. Esą būtent jie turė­jo su­pa­žin­din­ti sa­vo ko­lek­ty­vus su pla­nais ir paaiš­kin­ti, kas kei­sis, o su­laukę pa­stabų ar nuo­gąsta­vimų, apie juos pra­neš­ti per­tvar­kos pro­jektą ren­gu­siai dar­bo gru­pei.
„Ma­tyt, teks ati­tin­ka­mai tai ir įver­tin­ti. Ir, jei bus po­rei­kis, mums pa­tiems at­lik­ti jų darbą ir kultū­ros centrų ko­lek­ty­vams pri­sta­ty­ti pa­si­kei­ti­mus“, – rašė jis sa­vo feis­bu­ko pa­sky­ro­je.
Be to, M. Čes­naus­kas siūlė prie­š pi­lant ko­men­ta­rus vie­šo­je erdvė­je su­si­ras­ti Ta­ry­bos spren­dimą su paaiš­ki­ni­mais ar pa­skam­bin­ti tam pa­čiam kultū­ros cent­ro va­do­vui, Sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos spe­cia­lis­tui, ku­ruo­jan­čiam kultūrą, ar jam. Vie­to­je to, anot jo, ke­lia­mas di­de­lis ažio­ta­žas.
To­liau ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas ėmėsi aiš­kin­ti pa­čią per­tvarką, ku­rią jis, kaip ir per ko­mi­te­to po­sėdį, įvar­di­jo kos­me­ti­niais pa­tvar­ky­mais, orien­tuo­tais į pa­slaugų ko­kybės kai­mo gy­ven­to­jams, bend­ruo­menėms pa­ge­ri­nimą.
Vie­ša­me feis­bu­ko įra­še paaiš­kin­ta, kad nė vie­nas kultū­ros cent­ras ar sky­rius fi­ziš­kai nėra už­da­ro­mas ir to ne­va nėra pla­nuo­ja­ma pa­da­ry­ti.
„Pert­var­kos esmė – kultū­ros cent­rams pri­skir­ti ap­tar­nau­ja­mas te­ri­to­ri­jas, kad pa­slau­gos būtų tei­kia­mos to­ly­giau, net ir ma­žes­niuo­se kai­muo­se“, – rašė jis. Esą nuo šiol vi­sas kultū­ros cent­ro ko­lek­ty­vas bus at­sa­kin­gas, kad ko­ky­biš­ki, ge­rai or­ga­ni­zuo­ti ren­gi­niai vyktų vi­so­je ap­tar­nau­ja­mo­je te­ri­to­ri­jo­je. Me­ti­nis ren­gi­nių ka­len­do­rius bus de­ri­na­mas su kaimų bend­ruo­menė­mis. Ten, kur yra bazės (kaip Alek­sand­ra­ve, Nar­vai­šiuo­se, kur – nau­jai su­tvar­ky­ti pa­sta­tai, įran­ga, pa­tal­pos, leid­žian­čios ko­ky­biš­kai teik­ti pa­slau­gas), veiks­mas, pa­sak M. Čes­naus­ko, vyks kaip vykęs.
Ra­min­da­mas žmo­nes, jis teigė, kad sky­rių pa­nai­ki­ni­mas po­pie­riu­je nėra pa­slėptas žings­nis į kultū­ros centrų už­da­rymą. Esą ši per­tvar­ka pa­ge­rins pa­slaugų ko­kybę ma­žes­niuo­se kai­muo­se, su­ma­žins kultū­ros pa­slaugų ne­to­ly­gu­mus ra­jo­ne, į pa­slaugų po­rei­kio už­sa­kymą įtrauks bend­ruo­me­nes.
Ak­cen­tuo­ta ir tai, kad neat­leid­žia­mas nė vie­nas dar­buo­to­jas, ne­su­ma­ži­na­mas nė vie­nas eta­tas, ne­ma­ži­na­mi ir at­ly­gi­ni­mai, fi­ziš­kai neuž­da­ro­mas nė vie­nas kultū­ros cent­ras ar sky­rius. Tik ska­ti­na­mas bend­ra­dar­bia­vi­mas ir bend­ruo­me­niš­ku­mas.
„Dar dau­giau: džiu­gu pra­neš­ti, kad šiais me­tais kai­miš­ki kultū­ros cent­rai po il­go lai­ko (ar gal net iš­vis pirmą kartą) gaus lėšų veik­lai vyk­dy­ti! Jiems ne­be­reikės „ko­vo­ti“ su did­žio­sio­mis mies­to kultū­ros įstai­go­mis dėl Kultū­ros rėmi­mo pro­gra­mos lėšų, sie­kiant įro­dy­ti sa­vo svarbą ir ren­gi­nių rei­ka­lin­gumą. Taip pat la­bai in­ten­sy­viai ieš­ko­me ga­li­my­bių iš Sa­vi­val­dybės biud­že­to pri­si­dėti prie Kultū­ros mi­nis­te­ri­jos skirtų lėšų kultū­ros dar­buo­tojų at­ly­gi­nimų kėli­mui. Vi­sos da­bar­tinės mūsų ra­jo­no kultū­ros po­li­ti­kos tiks­las yra tik vie­nas – ge­rin­ti pa­slau­gas gy­ven­to­jams ir sąly­gas dar­buo­to­jams!“ – dėstė M. Čes­naus­kas.
Ta­čiau net ir po šio pa­si­sa­ky­mo ko­men­ta­to­riai ne­nu­ri­mo. Vie­ni prie­kaiš­ta­vo, kad nė žod­žiu neuž­si­min­ta, kodėl tarp ko­lek­tyvų ne­lie­ka kaimų pa­va­di­nimų. Ki­ti ra­gi­no vald­žią kai­mo žmo­nių ne­lai­ky­ti tam­suo­liais, nes esą kaip dieną aiš­ku, kad po ku­rio lai­ko seks ki­ti op­ti­mi­za­ci­jos žings­niai. Tre­ti aiš­ki­no, kad ir be to­kių prie­mo­nių bu­vo ga­li­ma kultū­ros dar­buo­to­jus su­telk­ti dar efek­ty­ves­niam ir ko­ky­biš­kes­niam dar­bui.