Knygos apie pokarį Gintališkės apylinkėse sutiktuvės

Kny­gos au­to­rius – geo­fi­zi­kas, ha­bi­li­tuo­tas tech­no­lo­gi­jos mokslų dak­ta­ras, pro­fe­so­rius. Jo sėkmingą moks­li­nin­ko, ad­mi­nist­ra­to­riaus ir pe­da­go­go pro­fe­sinę veiklą vai­ni­kuo­ja dau­giau nei du šim­tai moks­li­nių straips­nių ir sep­ty­nios moks­lo kny­gos. Ty­rinė­ta Ig­na­li­nos, Kurs­ko ato­mi­nių elekt­ri­nių ap­lin­ka, At­lan­to van­de­ny­nas, Nau­jo­sios Žemės, o taip pat – Lie­tu­vos dir­vo­že­miai. Išėjęs į už­tar­nautą poilsį pro­fe­so­rius D. But­kus da­ly­vau­ja vi­suo­me­ninė­je veik­lo­je, daug metų yra Plun­giš­kių drau­gi­jos na­rys.

Iš Gin­ta­liškės ki­lu­siam moks­li­nin­kui tėviškė ir gim­to­sios vie­tos, jau į Am­ži­nybę iš­ke­liavę ir dar gy­vi žmonės bei pa­tir­ti iš­gy­ve­ni­mai gi­liai įsirėžė į sąmonę.

„Ne­galė­jau jų pa­mirš­ti... – pri­si­pažįs­ta nau­jo­sios kny­gos au­to­rius, pa­sa­ko­da­mas, kaip gimė jo kūri­nys. – Ra­šiau su­si­jau­dinęs. Sun­ku pa­tikė­ti – aš kalbė­jau­si su bu­vu­siais kai­my­nais, šei­mos na­riais ir gi­mi­nai­čiais.“

Vis tik kny­ga nėra biog­ra­finė. Nors jo­je at­pažįs­ta­mos vie­tos, kraš­to­vaiz­dis ir kai ku­rie as­me­nys, vie­to­vard­žiai ir as­men­vard­žiai bu­vo pa­keis­ti. Au­to­rius pa­si­lie­ka sau teisę pa­teik­ti savąją po­ka­rio gy­ve­ni­mo Gin­ta­liškės apy­linkė­se in­terp­re­ta­ciją, ta­čiau pri­si­pažįs­ta, kad kny­gos veikėjų ne že­mai­čių kal­ba ne­būtų galėjęs pra­kal­bin­ti, nes jie yra pro­to­ti­pai gim­to­jo­je so­do­je gy­ve­nu­sių kai­mynų, gi­mi­nai­čių, šei­mos na­rių. „Jie ki­taip ne­kalbė­jo“, – sa­ko pro­fe­so­rius.

Mu­zie­ju­je vy­ku­sia­me kny­gos pri­sta­ty­me kar­tu su au­to­riu­mi da­ly­va­vo iš­leis­to­sios kny­gos re­dak­to­riai – li­te­ratū­ro­logė, žur­na­listė, ra­šy­to­ja Da­lia Za­bi­tienė ir li­te­ratū­ros kri­ti­kas, poe­tas Jus­ti­nas Ku­bi­lius. Va­ka­ro su­si­ti­kimą vedė Že­mai­čių dailės mu­zie­jaus di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja dr. Jo­lan­ta Skur­daus­kienė. Kalbė­da­mas J. Ku­bi­lius pa­brėžė kny­gos poe­tiš­kumą, gilų do­rovės ir gėrio paieškų su­vo­kimą, o taip pat – stip­rią ir gi­lią au­to­riaus at­mintį ir kal­bos pa­jau­timą, ku­rie yra ge­ro li­te­ratū­ri­nio kūri­nio pa­grin­das, ir net pri­ly­gi­no au­to­rius kūrybą Ro­mual­do Gra­naus­ko kūry­bai.

Į kny­gos su­tik­tu­ves at­vy­ko au­to­riaus ko­le­gos iš Vil­niaus, ar­ti­mie­ji, pa­žįsta­mi ir smalsūs skai­ty­to­jai iš Gin­ta­liškės, Pla­te­lių, Plungės, Kre­tin­gos, Skuo­do ir Klaipė­dos.