Naujausios
Tirtis kas dieną ar nesitirti visai?
„<...> deja, pasirodo, kad didžioji dauguma nėra socialiai atsakingi ir net nesiruošia tikrintis <...> Kartais nusvyra rankos dėl tokio abejingumo, kai parengi viską ir pateiki, bet net nesugebame pasidaryti tai, kas padėtų visiems išeiti iš karantino ribojimo“, – pirmadienį savo feisbuko paskyroje apmaudą dėl susidariusios situacijos liejo Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas.
Po šiuo jo pasisakymu užvirė karšta diskusija. „Ar aš saugiai jausiuosi pasidariusi testą? Klientai ateidami tai nesidarys testo. Galime, bet aš nelabai matau reikalo, kai bendrausi su klientais, kurie neaišku kur buvę, su kuo bendravę, ką duos testas? Tik tam momentui atsakymą, o po darbo dienos vienos ar kitos gal jau ir užsikrėsti gali, tai kam ta testo parodija?“ – teiravosi diskusijos dalyvė Ingrida.
„Sutinku, logikos nėra, arba testuotis kiekviena dieną: prieš mokyklą, sekmadieniais, prieš kirpyklą, „Maximą“ ir t. t.“, – komentavo Lija.
„O iš kur tokia baimė testui? Medikai buvo testuojami kas dvi savaites, o jūs tokiam pačiam ar net dar artimesniam kontakte su klientu nei jie. Kame bėda? Baimė gauti teigiamą atsakymą? Neabejoju, kad visi nori į darbus grįžti, tai kodėl į juos negrįžti saugiai?“ – stebėjosi Eglė.
Į darbus grįžo ne visi
Vis dėlto panašu, kad šioje diskusijoje svarstyklės nusviro į pasisakančiųjų prieš visuotinį testavimą pusę. Kaip „Žemaitį“ vakar informavo Plungėje veikiančio mobiliojo patikros punkto koordinatorė Ilona Pocienė, norinčiųjų išsitirti dėl koronaviruso antplūdžio nebuvo nei praėjusią, nei šią savaitę. Esą paprastai per dieną testui užsiregistruoja nuo 15 iki 30 asmenų.
„Antai praėjusį penktadienį išsitirti atvyko 29 žmonės, pirmadienį – jau tik 19. Panašūs skaičiai ir visą šią savaitę. Nepajutome, jog būtų daugiau norinčių pasitikrinti prieš grįžtant į darbus. Nors žmonės ir buvo raginti, kviesti. Deja, kažkodėl bijoma to testo“, – stebėjosi I. Pocienė.
Šie skaičiai stebina dar ir dėl to, kad prieš pat karantino sąlygų laisvinimą protesto akcijas rengę smulkiojo verslo atstovai žadėjo laikytis ir pačių griežčiausių saugumo reikalavimų, kad tik būtų leista vėl dirbti.
Bet Vyriausybei priėmus sprendimą leisti kirpykloms, grožio ir masažo salonams vėl atverti duris, tiek testuotis, tiek grįžti į darbus suskubo ne visi.
Pasak kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentės Jolantos Mačiulienės, dalis grožio specialistų pirmadienį darbo taip ir nepradėjo.
„Jie į darbus neišėjo dėl Vyriausybės nustatytų griežtų reikalavimų (kad vienam klientui turi tekti ne mažiau kaip 20 kv. m. ploto – aut.). Jeigu yra vienas dirbantis žmogus, viskas yra puiku, bet reikia suprasti, kad jei vienu metu dirba 3 meistrai, jie negali pasidalinti tuo plotu <...> dabar žmonės išsiskaidė, kad bent kiek galėtų išeiti į darbus“, – sakė J. Mačiulienė bei pabrėžė, kad ir toliau dirbti planuoja ne visi.
Sergančiųjų mažėja, bet situacija – įtempta
Nors sergamumo statistika jau kurį laiką džiugina mažėjančiu sergančiųjų skaičiumi, Vyriausybė primena, kad nereikėtų skubėti džiaugtis ir tuo labiau atsipalaiduoti.
„Per parą naujai į stacionarą paguldytas 101 žmogus, beveik 60-čiai naujai pradėta taikyti deguonies terapija, o septyniems – dirbtinė plaučių ventiliacija. Iš viso ligoninėse dabar su COVID kovoja virš tūkstančio žmonių, iš jų 113 – reanimacijoje. Vakar tiesiogiai nuo COVID mirė 19 žmonių. Šie skaičiai iškalbingesni už visus atvejus, teigiamus testus, scenarijus ir juos žyminčias raides: per parą COVID poveikis žmonių sveikatai ir gyvybei yra didesnis nei pavasario epizode iš viso“, – vasario 12 d. situaciją apibūdino Premjerė Ingrida Šimonytė.
„Vienintelis kelias atsivėrus neišprovokuoti būtinybės greitai jungti atbulinį yra absoliučiai rimtas ir atsakingas požiūris į situaciją, – toliau tęsė ji. – O tai reiškia saugumo taisyklių laikymąsi, net jeigu tai yra rekomendacija. Net jeigu niekas neskaičiuos, kiek kartų per dieną vėdinate patalpas, vėdinti. Net jeigu niekas neskaičiuos, kiek kartų dezinfekavotės rankas – dezinfekuoti. Dėvėti kaukes.“
Statistiniais vakar dienos duomenimis, COVID-19 Plungės rajone serga 34 asmenys, nuo šios ligos mirė 30, paskiepyti 1 298 rajono gyventojai. Nauji ligos atvejai 100-ui tūkst. gyventojų per 14 dienų – 103.
Rietavo savivaldybėje statistiškai serga 9 asmenys, mirė 8, paskiepyti 179. Nauji ligos atvejai 100-ui tūkst. gyventojų per 14 dienų – 107,3. Beje, paskutinėmis dienomis išaugęs pastarasis rodiklis lėmė, kad Rietavo savivaldybė iš paskutinės vietos šalyje pagal naujų atvejų skaičių vėl pakilo į 14-ąja vietą, pralenkdama Plungę.