Naujausios
Problemas suvokiame priėmę praeitį ir giminės ryšius
Joniškyje seminarą vedęs vilnietis psichoterapeutas, organizacijų konsultantas Kazimieras Daugėla sakė, kad tėvai, vaikai, mokytojai negirdi vieni kitų, priešgyniauja, nepriima paramos, nes nesugeba priimti savo arba kito asmens praeities ir giminės ryšių, nemoka tuos nematomus ryšius mezgusių žmonių gerbti bei vertinti. Psichoterapeutas praktiniais pavyzdžiais rodė, kas vyksta problemas išgyvenančiųjų viduje.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Nematomi santykiai
Pasak psichoterapeuto, organizacijų konsultanto Kazimiero Daugėlos, turbūt kiekvienam žinoma situacija mokykloje: vienas pedagogas, kad ir kiek stengiasi, nesugeba prisibelsti į vaiko sielą, kitas – tokios pačios kvalifikacijos specialistas – vaiko girdimas ir priimamas kaip autoritetas. Tai vyksta todėl, kad vienas jų suvokia nematomus vaiko santykius, o antras – ne.
Minėti santykiai visada egzistuoja, net jei asmuo juos neigia. Nėra žmonių po vieną, kiekvienas, anot lektoriaus, priklauso šeimai, giminei, tam tikrai socialinei grupei, tad pats yra dalis sistemos.
„Jei chorų konkurse dalyvaus kolektyvai iš Mažeikių, Skuodo, Plungės, Joniškio, jūs balsuosite už joniškiečius. Kodėl? Nes jaučiate bendrumą, – sakė Kazimieras Daugėla ir pateikė kitą pavyzdį pedagogams: – jeigu didesnių atlyginimų reikalaus medikai, bibliotekininkai ar mokytojai, kuriuos pirmiausia paremsite? Turbūt mokytojus.“
Perimamas santykių modelis
Psichoterapeutas papasakojo situaciją: mokinė sėdi mokykloje liūdna, nenori bendrauti. Atidžiau stebint šeimą ir kalbantis paaiškėjo, kad tokią pat širdgėlą su nešiojosi mama, o dar ankstesnėje kartoje – močiutė.
Mama kadaise patyrė meilę, bet ryšys su jai brangiu vyru nutrūko, teliko jausmas, kad žmogus negali būti mylimas bei laimingas. Mama jaučiasi nereikalinga, o jos dėmesio stokojanti dukra, norėdama su ja labiau suartėti, pati atsisako ryšių su vaikinais, bendramoksliais. Nors atrodo, kad ji tų santykių siekia ir bendrauja, bet labai greitai nusigręžia, ir pati nesupranta, kodėl, kas atsitiko.
Nesugeba eiti savo keliu
Arba kita situacija: mama vaikystėje palaidojo seserį, dukra, to net kartais nežinodama, jaučiasi nereikalinga tarp draugų.
Motina nesąmoningai atmintyje vis gręžiojasi į seserį, nešiojasi neišgyventą širdgėlą, o dukra, bandydama mamą į save labai atgręžti, nesugeba eiti savo gyvenimo keliu. Ji nori emociškai mamą palaikyti, tampa tarsi jos ramsčiu ir už ją atsakinga, kaip savo mamos mama, tampa užimta ta misija. Todėl ji net gali atsisakyti studijų, karjeros, savo gyvenimas tampa nebesvarbus. Kitiems atsiranda priklausomybė, depresija ar kitos problemos.
„Mokytojai kartais nori padėti, pastūmėti tokį vaiką mokytis, bet jis nepriima pagalbos, atsisako eiti į brandą, nes tai jam reiškia nusisukti nuo mamos. Kaip padėti atsiskirti nuo sunkių dalykų ir atsigręžti į gyvenimą? Reikia ne traukti ar stumti, bet pirmiausia priimti, patvirtinti tą vaiko meilę motinai, tėvui, pasakyti, kad ji svarbi ir kad jų dėka jis yra koks yra, tai reiškia – gerbtinas, turintis vertę žmogus, Bet jeigu jis sumanytų elgtis kitaip, juo džiaugsimės ir jam padėsime“, – sakė Kazimieras Daugėla.
Svarbus kiekvienas žmogus
Lektorius pataria niekada nenuneigti kitų žmonių. Net jeigu giminėje buvo alkoholikų ar nusikaltėlių. Jei vaikui bus sakoma, kad anas gyvenimas baisus ir jokiu būdu negalima juo sekti, jį trauks uždraustas kelias. Net ir tokie žmonės negali būti paneigti, jie yra svarbūs, nes atmesti į užribį, nesuvokti, jie nesąmoningai grįžta savo patirtimi į kitos kartos gyvenimą.
Santykius galima aiškiai stebėti išdėstant šeimos schemą, vadinamąją konsteliaciją. Šį metodą prieš 30 metų sukūrė vokiečių kilmės psichoterapeutas Bertas Helingeris, remdamasis Biblijos ir kitų religijų svarbiausių knygų esminėmis vertybėmis.
Erdvėje sustatomi žmonės, simbolizuojantys šeimos narius, ir naudojant specialias procedūras – interakcijas – atplaiduojami susikaupę jausmai, padedama užbaigti nebaigtas situacijas, išsakyti esminius jausmus.
Užsiėmimai tėvams
Psichoterapeutas Kazimieras Daugėla po seminaro vedė užsiėmimus Joniškio rajono tėvams, auginantiems autistiškus vaikus. Šį susitikimą organizavusi rajono Švietimo centro pedagoginės psichologinės tarnybos logopedė Laima Paulauskienė „Šiaulių kraštui“ sakė, kad tokių vaikų daugėja. Šiuo metu savipagalbos grupę, įkurtą prieš metus, lanko 8 mamos.
Iki šiol šalyje nėra rengiama specialistų dirbti su autizmu sergančiais vaikais, todėl toks susitikimas labai naudingas ir mokytojams, ir tėvams.
Autorės nuotr.
PATARIMAS: Psichoterapeutas Kazimieras Daugėla pataria niekada nenuneigti kitų žmonių, net ir giminėje esančių alkoholikų ar nusikaltėlių: jei vaikui bus sakoma, kad anas gyvenimas baisus, kuriuo jokiu būdu negalima sekti, jį trauks uždraustas kelias.