Naujausios
Ta tema diskutuota per pastarąjį Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdį. Kaip jo metu kalbėjo TRATC-o direktorius Vidimantas Domarkas, Valstybinis atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 m. planas iškėlė didelius iššūkius. Vienas sunkiausiai įgyvendinamų – iki 2027 metų pasiekti, kad 80 procentų atliekų būtų surenkamos atskirais srautais arba sutvarkomos susidarymo vietoje. Kitaip sakant, į bendrus komunalinių atliekų konteinerius jau po trejų metų turės keliauti 2,3 karto mažiau atliekų nei dabar.
Kelias, kaip šito pasiekti, aiškus – pradėti atskirai rinkti maisto atliekas, kurios sudaro kone pusę į mišrių atliekų konteinerius keliaujančio turinio.
„Prie daugiabučių namų turim įrengę žalienų konteinerius, į kuriuos bus renkamos ir maisto atliekos, tačiau šiandien dar negalime to daryti, nes tuose konteineriuose į sąvartyną atkeliauja mišrios komunalinės atliekos su padidintu žalienų/maisto atliekų kiekiu. Atskirti žalienas ir maisto atliekas nuo kitų reikia specialios įrangos, kuri kainuoja per 400 tūkst. eurų“, – problemos esmę įvardino V. Domarkas.
Pasak jo, Klaipėdos ir Šiaulių regioniniai atliekų tvarkymo centrai jau turi įsirengę tokias maisto atliekų apdorojimo linijas, tad dabar belieka sulaukti, kol jie paskelbs maisto atliekų tvarkymo įkainius. Esą tada ir bus galima nuspręsti, kas labiau apsimoka: pirkti tokią įrangą TRATC-ui ir pačiam tvarkyti maisto atliekas, ar vis tik vežti jas į Šiaulius ar Klaipėdą.
O kol kas, pasak įmonės vadovo, nupirkta ir individualioms valdoms išdalinta per 3 tūkst. konteinerių maisto atliekoms ir žalienoms. Praktika rodo, kad individualių namų gyventojai kur kas atsakingiau rūšiuoja atliekas, todėl šių konteinerių turinys gali tiesiai keliauti į vadinamuosius boksus, kur pūdoma ir paverčiama kompostu.