Žmogui ir Tėvynei

Daug temų galima būtų apžvelgti, nes bėganti savaitė labai įdomi ir turininga. Pasirinkau tik keletą iš jų. Pirmiausia – vėl apie varnas.

Kažkada apie jas kalbėjau, papasakodamas, kad kovą prieš jas pralaimėjo gražuolis mūsų parkas, nes nei vaikščioti, nei juo labiau ilsėtis ant suoliukų nėra saugu. Šiandien drįstu pasakyti, kad šių paukščių intervencija plečiasi. Kaimynystėje auga didžiulė trešnė ir keletas mažų vyšnaičių. Tad dabar jau penktą valandą ryto visą gatvę pažadina varnų „samitas“; puola šiuos medelius būriai paukščių negailestingai, sakyčiau, nuožmiai.

Medžiai kaip medžiai, bet, pasirodo, pats kaimynas pirmuosius „trimitus“ išgirsta jau net ketvirtą valandą. Tad beveik pusę vėliau prasidėsiančios pamainos skiria kovai su sparnuočiais. Kažkur skaičiau, jog žmonės apskundė kaimynus, nes jų gaidys garsiai kakūrikavo anksti rytais. Ir ką manote – neteko gaidelis gyvybės. Kažin kokioms tarnyboms mieste reikėtų apskųsti varnas? Kaimynas nieko nelaukė – pasikvietė vaikus iš Klaipėdos ir nuskynė pusžales uogas. Vėl stojo ramybė.

Nuo liepos pirmosios parduotuvėse perkam plastikinius maišelius. Yra žmonių, kurie piktinasi. O vietoj to galėtų susimąstyti, kaip būtų, jei, valdžiai paraginus, apskritai nebenaudotume tų maišelių. Parduotuvės jų neužpirktų, o ir mes nebepasigestume – nei pelnų, nei praradimų. Tik gamta mums nusišypsotų. Bet taip tik pasakose būna.

Vilniuje įvyko vaivorykštinis paradas. Žmonės dar kartą norėjo pareikšti apie ne visai užtikrintas jų žmogiškąsias teises. Paradas praėjo ramiai, daug diskusijų nesukėlė, nebent feisbuke, kur pagal vieną kurpalių daug atsiliepimų parašyta buvo. Matyt, esame rašytojų tauta. Nobelio literatūros premija nebetoli.

Daugiau dėmesio sulaukė Antanas Kandrotas, Celofanu vadinamas, kuris buvo pabučiuotas Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus. Vienas demonstravo nepakantumą, kitas – meilę. Sako – priekabiavimas, o gal tai slaptas prisipažinimas meilėje? Visgi, atrodo, kad nė vienas nebuvo nuoširdus.

Plateliuose nuskambėjo roko opera, Žemaičių Kalvarijoje atlaidai, o Valstybės dieną pulsim giedoti šalies himną. Tą diena, tikriausiai, niekas neįsižeis, jei bus pabučiuotas į skruostą. Tai reikštų atsiprašymą už blogą žodį ar veiksmą žmogui ir Tėvynei...