Naujausios
Grėsmė Sporto ir rekreacijos centrui?
„Žemaitis“ jau rašė, kad steigti krepšinio klubą „Plungė“ nutarė sporto klubas „Makabi“ (jam atstovaujantis Lietuvos nusipelnęs krepšinio treneris Genadijus Glikmanas prisistato kaip šio sumanymo iniciatorius), Plungės krepšinio sporto klubas „Žemaitukai“, sporto klubai „Už Plungę“ bei „Plungės olimpiečiai“, Plungės veteranų krepšinio klubas „Olimpas“ bei viešoji įstaiga „International Basketball University“.
Klubo dalininke kviečiama tapti ir Savivaldybė. Jos prašoma suteikti klubui pirmenybę naudotis krepšinio salėmis bei skirti lėšų krepšinio plėtrai. Bet didžiausias diskusijas sukėlė šio klubo iniciatorių noras į naująjį darinį pasiimti visus SRC dirbančius krepšinio trenerius, nori jie to ar ne, ir perimti visus šiame centre krepšinio treniruotes lankančius vaikus.
Kad toks žingsnis gali būti pražūtingas centrui, dėmesį per Sporto tarybos posėdį atkreipė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Gintautas Rimeikis. Pasak jo, Sporto ir rekreacijos centre nelikus krepšinio, anksčiau ar vėliau neišvengiamai tektų spręsti klausimą dėl šios įstaigos likimo, galbūt svarstyti galimybę ją sujungti su Meno mokykla.
Gerovė treneriams ir vaikams
Tačiau posėdyje dalyvavęs ir žadamo steigti klubo viziją pristatęs G. Glikmanas akcentavo, kad iniciatyvinei grupei labiausiai rūpi pasiekti aukštesnių sportinių rezultatų ir sudaryti geresnes sąlygas vaikams bei suaugusiesiems treniruotis, o treneriams dirbti, ko esą pasigendama minėtame centre.
Gerovė treneriams ir vaikams – būtent tokiu šūkiu, pasak G. Glikmano, vadovausis naujasis krepšinio klubas. „Jo reikia, kad pastačius universalų sporto ir sveikatingumo kompleksą būtų galima suburti nacionalinio lygio komandą ir mūsų geriausiems krepšininkams nebereikėtų žaisti už kitus miestus“, – sakė treneris ir pridūrė suskaičiavęs, kad tokių, žaidžiančių nacionalinio lygio komandose, yra apie 12–18. Esą būtų nesudėtinga juos perpirkti ir suburti čia, Plungėje.
O prakalbus apie finansinę šio sumanymo pusę, jis pateikė tokius skaičius: „Apie 40 proc. SRC lankančių vaikų žaidžia krepšinio komandose, tačiau krepšiniui skiriama tik 24–26 proc. viso įstaigos biudžeto. Su matematika man gal ir prastai, tačiau nesu kvailas ir galiu suprasti, kad krepšinis yra skriaudžiamas.“
Abejonių – nors vežimu vežk
Išklausę netrumpos trenerio kalbos, Sporto tarybos nariai pažėrė jam klausimų. Algirdas Pečiulis atkreipė dėmesį į tai, kad steigimo sutartį pasirašę krepšinio klubai ir dabar galėtų aktyviai veikti, dalyvauti projektinėje veikloje, pritraukti lėšų, tačiau kažkodėl to nedaro. Teirautasi, kodėl norima tarp steigėjų matyti ir Savivaldybę – juk klubas galėtų egzistuoti ir be jos įsitraukimo.
„Mes Amerikos neišradinėjam. Einam futbolininkų jau pramintu keliu. Matom, kad „Plungės futbolui“ puikiai sekasi, pritraukiama daug vaikų. Kodėl ir krepšininkai negalėtų susikurti sau tokios gerovės?!“ – klausimu į klausimą atsakė G. Glikmanas.
Bet A. Pečiulis jam priminė, kad tarp „Plungės futbolo“ ir žadamo steigti krepšinio klubo nereikėtų dėti lygybės ženklo. Esą į pirmąjį atėjo stiprūs klubai su savo vaikais ir finansavimu, o didžioji dalis už krepšinio klubo steigimą pasirašiusių klubų savo narių neturi, pinigų – taip pat. Vaikus ir finansavimą norima perimti iš SRC.
Kol kas nėra sutarimo ir tarp pačių SRC krepšinio trenerių, koks buvo tarp futbolininkų. „Kaip jūs įsivaizduojate darbą naujam dariny, į kurį vieni nori, kiti ne? Jei būtumėte čia atėję visi 6 treneriai, klausimų nekiltų. O dabar...“ – abejonių neslėpė ir Sporto tarybai pirmininkaujantis Julius Nekrašas.
„Ką jūs pasiūlysite mums geresnio?“
Žodžio paprašęs SRC direktorius Alvydas Viršilas, kaip ir liepos mėnesį posėdžiaujant Švietimo, kultūros ir sporto komitetui, priminė, kad buriant futbolo klubą argumentai buvo du: Lietuvos futbolo federacijos skiriamas finansavimas ir galimybė gauti dirbtinę dangą futbolo stadionui. O Lietuvos krepšinio federacija tokiems klubams esą lėšų niekada neskyrė ir nežada.
Kalbėdamas apie jam mestus priekaištus, neva kai kuriems treneriams sudaromos išskirtinės sąlygos dirbti ir uždirbti, direktorius akcentavo, kad sumažinti valandų skaičių G. Glikmanui ir padidinti savo buvusiam pavaduotojui Mindaugui Tamušauskui turėjęs to prašant tėvams – dalis jų esą atsisakė savo vaikus leisti pas G. Glikmaną.
„Per pastaruosius 3–4 metus iš jo grupių pabėgo per 40 vaikų. Liko gal 12, ir tai su dideliu pritempimu. Tose amžiaus grupėse dabar turime didelę skylę“, – sakė A. Viršilas.
Paremti jo pozicijos ėmėsi vienas posėdyje dalyvavęs jaunojo krepšininko tėtis. Jis sakė pats esantis telšiškis, tačiau treniruotis vaikus vežantis į Plungę, nes jų mieste stiprios tokio amžiaus vaikų krepšinio komandos nėra.
„Tėvams, manau, visiškai nėra svarbu, po kokios organizacijos vėliava žais jų vaikai. Svarbu, kad jie gautų kokybišką ugdymą. Todėl klubo steigimo iniciatorių noriu paklausti: ką jūs pasiūlysite mums geresnio, nei dabar turime SRC? Kas vaikams bus geriau?“ – klausė jis.
„Stengsimės, kad visi rėmėjų pinigai eitų trenerių atlyginimams kelti, ko SRC jau seniai nebuvo. Bus didesnės algos, treneriai norės geriau dirbti. Jei netenkins esami, ieškosim naujų, mokysimės, važiuosim į seminarus“, – vardino G. Glikmanas.
Tačiau telšiškis tuo savo pasisakymo nebaigė. Jis stebėjosi, kad norima steigti krepšinio klubą nepasitarus su tėvais.
„Jei paklaustumėte tėvelių nuomonių, šios diskusijos nebereikėtų. Šiandien mes patenkinti esama situacija, o prieš tai reikėjo bėgti. Gerbiamas treneris praeity buvo pasiekęs labai aukštų rezultatų, bet po to reikalai suprastėjo. Komanda smarkiai krito žemyn. Kreipėmės į SRC direktorių – buvo rasta naujų trenerių, suteikta kita pagalba. Dabar kylame vėl į viršų.“
Visai kitokią nuomonę išsakė kitas SRC lankančių vaikų tėtis, kuris, tiesa, iš karto prisipažino esantis šališkas G. Glikmano atžvilgiu, mat yra jo žentas.
„Atsiminkit tai, kad nė vienas vaikas nenori mokytis ir sunkiai dirbti. Yra tokių, kurie perbėgo visus trenerius, ir jiems vis tiek negerai. Tai mūsų, tėvų, pareiga yra pakreipti juos reikiama linkme“, – priminė vyras.
Siūlė susėsti ir pasikalbėti
Pasisakyti norėjo ir į posėdį atvykęs SRC krepšinio treneris Virgilijus Lapis. „Būti vienu iš krepšinio klubo steigimo iniciatorių sutikau tik po metų įkalbinėjimo. Būtent tiek laiko laukiau, kol direktorius surengs krepšinio trenerių susirinkimą, kol inicijuos diskusiją, ką galima pagerinti, kaip spręsti šituos nesutarimus. Juk reikia kažką daryti, eiti į priekį. Deja, pas mus to nėra“, – apgailestavo jis.
Išklausęs besiginčijančių pusių argumentų, netikėtą įžvalgą pateikė Sporto tarybos narys Gintaras Bagužis.
„Ir kai dirbau administracijos direktoriumi, ir dabar matau, kad šioje įstaigoje yra kažkokia didžiulė vidinių santykių problema, į kurią mes visi įtraukiami. Kodėl mes šiandien čia turime klausytis jų tarpusavio santykių aiškinimosi? Ir vaikų tėvai į tai turi būti įtraukiami kuo mažiau“, – kalbėjo politikas. Pasak jo, tokiais atvejais įmonėms bei įstaigoms yra samdomi santykių psichologai, kurie padeda susitarti. Esą ir čia be tokio įsikišimo nebus išsiversta.
„Pagal reglamentą Sporto taryba net negali spręsti dėl klubo steigimo, – galiausiai, diskusijai beišsikvepiant, pastebėjo J. Nekrašas. – Mes tik galime nusiųsti jus šį klausimą vėl pristatyti Švietimo, kultūros ir sporto komitetui. Bet prieš tai atlikite namų darbus – padarykite tėvų apklausą ir surenkite krepšinio trenerių susirinkimą.“
