35-eri reformų metai

To­kių ne­di­de­lių švie­ti­mo įstai­gų, ko­kia yra Prū­sa­lių mo­kyk­la-dar­že­lis, šio­mis die­no­mis Lie­tu­vo­je li­kę vi­sai ne­daug, mat prieš ke­le­rius me­tus pra­dė­tas cent­ra­li­za­ci­jos va­jus nu­ma­ri­no be­ne vi­sas ma­žą­sias kai­miš­ką­sias mo­kyk­las. Šios mo­kyk­lė­lės si­tua­ci­ja dar su­dė­tin­ges­nė, mat Prū­sa­lių gy­ven­vie­tė yra prie­mies­ti­nė. Ne­re­tai to­kiais at­ve­jais tė­vai ren­ka­si vai­kus ve­žio­ti į di­des­nę mies­to mo­kyk­lą, o į ša­li­mais esan­čią švie­ti­mo įstai­gą nu­mo­ja ran­ka.

Ne­pai­sant šių die­nų ak­tua­li­jų, Prū­sa­lių mo­kyk­lė­lė su­ge­bė­jo iš­lik­ti ir net iš­sau­go­jo tiek pat mo­ki­nių, kiek jų bu­vo įstai­gai at­si­da­rius 1984 me­tais. Ir į gim­ta­die­nio šven­tę su­si­rin­kę sve­čiai tu­rė­jo pro­gą įsi­ti­kin­ti, jog ir to­kia ne­di­de­lė švie­ti­mo įstai­ga ga­li kuo pui­kiau­siai funk­cio­nuo­ti.

Įs­tai­gai va­do­vau­jan­ti Lai­mu­tė Tra­ku­mie­nė vi­sus pa­kvie­tė į ne­di­de­lę eks­kur­si­ją. Pir­miau­sia į vir­tu­vę už­su­kę sve­čiai čia be­si­su­kan­čių vi­rė­jų bu­vo pa­vai­šin­ti gar­džiais už­kan­džiais. Ta­da vi­si ap­žiū­rė­jo nau­jai įreng­tą me­di­ci­nos ka­bi­ne­tą, ap­lan­kė dar­že­li­nu­kų gru­pes ir pra­di­nu­kų kla­ses.

Įdo­miau­sia, kad kiek­vie­no­je jų sve­čių lau­kė vai­kų pa­reng­tos už­duo­tė­lės. Su pa­čiais ma­žiau­siai­siais vi­si pa­kvies­ti pa­dai­nuo­ti, su vy­res­nė­liais – lip­dy­ti iš plas­ti­li­no. Pra­di­nu­kai gim­ta­die­nio sve­čius kvie­tė į šo­kio ra­te­lį ir iš­ban­dė jų vik­ru­mą spor­to sa­lė­je.

Kai jau vi­sos erd­vės bu­vo ap­žiū­rė­tos ir už­duo­tys įveik­tos, šven­tės da­ly­viai su­gu­žė­jo į ren­gi­nių sa­lę. Čia L. Tra­ku­mie­nė trum­pai pa­pa­sa­ko­jo apie tai, kaip įstai­ga kū­rė­si, ko­kių iš­ban­dy­mų pa­ty­rė per tuos 35-erius me­tus.

Pri­min­ta, kad lop­še­lio-dar­že­lio Prū­sa­liuo­se pri­rei­kė ta­da, kai nau­jai pa­sta­ty­tuo­se dau­gia­bu­čiuo­se na­muo­se ėmė kur­tis ne­to­lie­se vei­ku­sio Gon­din­gos tar­pū­ki­nio paukš­ty­no dar­buo­to­jai. Dau­gu­ma nau­ja­ku­rių bu­vo jau­nos šei­mos su vai­kais, to­dėl, kad ga­lė­tų dirb­ti, rei­kė­jo ras­ti, kas pri­žiū­rė­tų jų at­ža­las.

Įdo­miau­sia, kad ne­ma­žai tuo­me­ti­nių nau­jo­sios įstai­gos dar­buo­to­jų Prū­sa­lių mo­kyk­lo­je-dar­že­ly­je dir­ba iki šiol. O ir ne vie­nas iš tų, ku­rie me­tams bė­gant pa­kei­tė dar­bo­vie­tes, ant­ra­die­nį at­vy­ko į 35-erių me­tų su­kak­ties pa­mi­nė­ji­mo šven­tę. Tarp jų bu­vo ir pir­mo­ji įstai­gos ve­dė­ja Au­ge­ni­ja Gar­ben­čiu­tė-Va­sy­lie­nė.

L. Tra­ku­mie­nė prie įstai­gos vai­ro sto­jo 1990 me­tais. Tie­sa, dar prieš tai, 1987 m., čia ati­da­ry­ta pir­mo­kų kla­sė. Bu­vęs Prū­sa­lių lop­še­lis-dar­že­lis ta­po Plun­gės mies­to 3-io­sios vi­du­ri­nės mo­kyk­los fi­lia­lu. Per ke­lis de­šimt­me­čius ne kar­tą kei­tė­si įstai­gos pa­va­di­ni­mas, tai ma­žė­jo, tai dau­gė­jo ją lan­kan­čių vai­kų. An­tai 1988 me­tais jų bu­vo net 81. „Ta­da vi­si tu­rė­jo ma­žiu­kų. O da­bar Prū­sa­liai li­ko bo­čiu­kų ir mo­čiu­čių kai­mas“, – ne­links­mai at­si­du­so di­rek­to­rė.

Mo­kyk­lė­lė ku­rį lai­ką vei­kė net dvie­juo­se pa­sta­tuo­se – da­bar­ti­nia­me ir ša­lia esan­čiuo­se kul­tū­ros na­muo­se. „Ta­da te­le­fo­nų juk ne­bū­da­vo. Kaž­ko pri­rei­kus bėg­da­vom per kie­mą iš vie­no pa­sta­to į ki­tą... Bet 1995 m. anų pa­tal­pų at­si­sa­kėm. Su­ma­žė­jo vai­kų, jas ta­po per bran­gu iš­lai­ky­ti. At­si­ti­ko taip, kad iš­tuš­tė­ję kul­tū­ros na­mai bu­vo iš­ne­šio­ti po ply­tą ir po vamz­dį. Li­kom vie­ni pa­tys kai­me kaip tam tik­ras bend­ruo­me­niš­ku­mo ži­di­nys. Neat­si­tik­ti­nai pas mus įsi­re­gist­ra­vo pra­dė­ju­si veik­ti bend­ruo­me­nė, čia vyk­da­vo gy­ven­to­jų su­si­rin­ki­mai“, – pri­si­mi­nė mo­kyk­los-dar­že­lio va­do­vė.

Ats­ta­čius kul­tū­ros na­mus, bend­ruo­me­ni­nis gy­ve­ni­mas da­bar ver­da juo­se. Bet ir mo­kyk­la-dar­že­lis nuo šio vyks­mo nie­ka­da ne­bu­vo ati­to­lu­si. Gal to­dėl, kad bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė Vi­da Lau­rin­kie­nė dir­ba auk­lė­to­ja vy­res­nių­jų vai­kų dar­že­lio gru­pė­je.

Ren­gi­nio me­tu pa­si­džiaug­ta, kad nors mo­kyk­lė­lė – ne­di­de­lė (ją da­bar lan­ko 45 vai­kai), ta­čiau mo­ki­nių pa­sie­ki­mais ga­li­ma gir­tis ir di­džiuo­tis. An­tai praė­ju­sią ge­gu­žę jie pel­nė pir­mą­ją vie­tą re­gio­ni­nia­me kon­kur­so „Švie­so­fo­ras“ eta­pe ir penk­tą­ją – res­pub­li­ki­nia­me. Ma­žie­ji prū­sa­liš­kiai ste­bi­na ne tik sa­vo sau­gaus eis­mo ži­nio­mis, bet ir įvai­riais ta­len­tais, ku­riuos no­riai de­monst­ra­vo ant­ra­die­nį su­si­rin­ku­siems sve­čiams.

„No­rė­čiau, kad gy­vuo­tų ir gy­vuo­tų...“ – tars­te­lė­jo L. Tra­ku­mie­nė, kal­bė­da­ma apie tai, ko­kią ma­to šios įstai­gos atei­tį. Tad ir svei­kin­to­jai lin­kė­jo at­si­lai­ky­ti prieš vi­sas mo­kyk­lų tink­lo per­tvar­kas, ne­sto­ko­ti vai­kų ir to­liau sėk­min­gai kur­ti tą jau­kią ne­di­de­lės švie­ti­mo įstai­gos ap­lin­ką, ku­ri la­biau­siai ir ža­vi už­su­kus į Pla­te­lių mo­kyk­lą-dar­že­lį.