Aikštelę prižiūri, o mašinoms vietos mažai turi

Gin­tarės KAR­MO­NIENĖS nuo­trau­ka
Spe­cia­lio­jo ug­dy­mo cent­ras šio­je aikš­telė­je pra­šo ke­tu­rio­li­kos vietų
To­kia bėda ka­muo­ja Plungės spe­cia­lio­jo ug­dy­mo centrą. „Aikš­telė – ne­ma­ža, bet nuo­lat būna sau­sa­kim­ša. Tik da­bar, kai kai­my­ninė­je mo­kyk­lo­je ne­vyks­ta pa­mo­kos, ji neapk­rau­ta“, – kalbė­jo įstai­gos di­rek­to­rius Ri­man­tas Gent­vi­las, sa­vo pro­blemą „at­si­nešęs“ į pra­ėju­sią sa­vaitę vy­kusį nuo­to­linį Plungės ra­jo­no sau­gaus eis­mo or­ga­ni­za­vi­mo ko­mi­si­jos po­sėdį.

R. Gent­vi­las ti­ki­no su­pran­tan­tis, kad ša­lia jo va­do­vau­ja­mos įstai­gos esan­ti aikš­telė – mies­to, ta­čiau pa­gei­da­vo, jog bent da­lis jos pri­klau­sytų cent­rui, kad įstai­gos dar­buo­to­jams ne­reikėtų su­kti gal­vos, kur įkiš­ti sa­vo au­to­mo­bilį at­vy­kus į darbą, kad vie­tos ma­ši­nai rastų ir sa­vo ne­įga­lius vai­kus į centrą at­ve­žan­tys tėvai ar iš kitų ra­jonų kon­sul­ta­ci­joms bei ki­to­kiai pa­gal­bai at­va­žiuo­jan­tys žmonės.
Di­rek­to­rius ti­ki­no, kad jų trans­por­to prie­monėms vietų nėra, nes aikš­telę „oku­puo­ja“ ki­ta­pus gatvės esan­čios Tech­no­lo­gijų ir vers­lo mo­kyk­los mo­ki­niai. Esą šie ne­re­tai sa­vo ma­ši­nas su­si­sta­to taip, kad net iš­va­žia­vi­mo ne­lie­ka. „Verk, jei no­ri, kai rei­kia iš­va­žiuot“, – kalbė­jo cent­ro va­do­vas.
Jo tei­gi­mu, minė­ta mo­kyk­la tu­ri sa­vo aikš­telę, skirtą au­to­mo­bi­liams, vie­tos jiems esą ne­trūksta ir ap­link esan­čiuo­se kie­muo­se, bet vis tiek ki­ša nosį į ki­to­je gatvės pusė­je esan­čią aikš­telę. Todėl daž­nai į darbą at­vykę cent­ro dar­buo­to­jai ne­be­tu­ri kur pa­si­sta­ty­ti ma­šinų. Ypač tie, ku­rių pa­mai­na pra­si­de­da iš ry­to.
Tie­sa, R. Gent­vi­las sakė ne­sie­kian­tis nu­sa­vin­ti visą aikš­telę. Jo­je di­rek­to­rius norėtų ke­tu­rio­li­kos vietų. Tiek su­tilptų į dvi ei­les. To­kiu at­ve­ju dar vie­na eilė liktų ki­tiems plun­giš­kiams, kad ir tiems pa­tiems Tech­no­lo­gijų ir vers­lo mo­kyk­los moks­lei­viams. Svar­bu, kad jie ma­ši­nas sta­tytų taip, kad liktų vie­tos iš­va­žiuo­ti.
Di­rek­to­rius kalbė­jo, kad, iš-
s­ky­rus vie­tas cent­rui, pa­ga­liau at­si­rastų kam­pe­lis ir įstai­gos va­di­na­mie­siems gel­to­nie­siems au­to­bu­sams, ku­rių ji tu­ri tris. Da­bar jiems vie­tos aikš­telėje ne­la­bai būna. Todėl jie, kad at­vežtų ar iš­vežtų ne­įga­lius vai­ku­čius, pri­vers­ti va­žiuo­ti ko­ne iki cent­ro laiptų ir taip jau la­bai pra­stos būklės ta­ku.
„Ži­no­ma, vai­kams gal taip dar ir pa­to­giau, ta­čiau to­kiu būdu lau­žo­mas ta­kas. Be to, lau­kia­me did­žiu­lių re­mon­to darbų, dėl ku­rių į mūsų te­ri­to­riją su­va­žiuos įvai­ri tech­ni­ka. Tad au­to­bu­sams net ne­be­bus įma­no­ma pri­va­žiuo­ti prie cent­ro. Todėl aikš­telė su vie­to­mis cent­rui itin rei­ka­lin­ga“, – aiš­ki­no R. Gent­vi­las.
Cent­ro va­do­vas pa­ti­ki­no, kad li­ni­jas jo įstai­ga, pa­si­ta­ru­si su spe­cia­lis­tais, iš­sib­rai­žytų pa­ti, pa­žy­mint ir vieną vietą ne­įga­lie­siems. Rei­ka­lin­gi tik re­zer­va­ci­jos vietą nu­ro­dan­tys ke­lio ženk­lai.
Aikš­telę pri­žiūrėtų cent­ro kiem­sar­gis. Jis tai darė ir iki šiol – rin­ko šiukš­les, šlavė la­pus, ša­kas, valė sniegą, su­tvar­ky­da­vo ir po sa­vait­ga­lių jau­ni­mo pa­liktą ne­tvarką. Šios naš­tos cent­ras ir to­liau žadė­jo ne­si­kra­ty­ti, svar­bu, kad jiems būtų „at­riek­tas“ ga­ba­las aikš­telės.
Ko­mi­si­ja tam ne­prieš­ta­ra­vo. Pri­tarė, kad prie Spe­cia­lio­jo ug­dy­mo cent­ro esan­čio­je au­to­mo­bi­lių aikš­telė­je ke­tu­rio­li­ka vietų ati­tektų būtent šiai įstai­gai, įren­giant ke­lio ženklą „Re­zer­vuo­ta stovė­ji­mo vie­ta“.
Tik kad būtų už­tik­rin­ta, jog to­se vie­to­se – tik cent­ro dar­buo­tojų, mo­ki­nių tėvų ar va­di­namųjų klientų ma­ši­nos, būti­na įsi­ves­ti lei­di­mus. Ki­tu at­ve­ju su­kont­ro­liuo­ti ma­šinų pa­pras­čiau­siai ne­bus įma­no­ma. Ne­gelbės nei po­li­ci­ja, nei Sa­vi­val­dybės vie­šo­sios tvar­kos spe­cia­lis­tai.
R. Gent­vi­las pa­ti­ko, kad čia – ma­žiau­sia pro­ble­ma. Jiems svar­biau­sia bu­vo gau­ti „pa­lai­mi­nimą“ vietų re­zer­va­ci­jai, o lei­di­mais pa­si­rūpin­ti – juo­kas.