
Naujausios
Kitos išeities nėra
Kaip per Plungės rajono savivaldybės tarybos Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdį sakė laikinai TRATC-o direktoriaus pareigas einantis Juozas Šlepetis, atliekų tvarkymo mokestį, kuris dar vadinamas vartų mokesčiu, nuo sausio būtina didinti dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – Vyriausybės bene 5,5 karto (nuo 5 iki 27,51 euro už toną) padidintas taršos mokestis sąvartyne šalinamoms atliekoms.
Antroji priežastis – mechaninio-biologinio atliekų apdorojimo (MBA) gamyklos Jėrubaičiuose operatorės – UAB „Veistas – siekis išsireikalauti, jog už atliekų sutvarkymą šioje gamykloje TRATC-as jai mokėtų brangiau. Pirmąją teisminę bylą dėl to „Veistas“ jau laimėjo prieš metus, o šiuo metu teisme nagrinėjama antroji, mat minėtosios įmonės apetitas auga.
„Sunku pristatinėti tokį klausimą, bet visoje Lietuvoje turime tokią pačią situaciją. Kitur šis vartų mokestis kils net iki 70 procentų, o mes prašome padidinti tik 17 procentų – nuo dabartinio 47,7 euro už toną iki 56 eurų. Jei to nepadarytume, kitąmet vien dėl išaugusio taršos mokesčio patirtume 196 tūkst. eurų nuostolį, kurį tektų padengti iš keturių Savivaldybių biudžetų“, – sakė J. Šlepetis.
Įdomiausia tai, kad net ir leidus įmonei padidinti vartų mokestį, niekas negarantuoja, jog kitąmet ji to paties neprašys antrąkart. Pasak J. Šlepečio, viskas priklausys nuo to, kuo baigsis TRATC-o ir „Veisto“ teisminis ginčas.
Esą dabar pastaroji įmonė prašo, kad jai už tonos atliekų sutvarkymą būtų mokami 39 eurai (dabartinis mokestis – 34,25 euro). O TRATC-o valdyba sutinka jį didinti tik iki 35,39 euro. Būtent toks dydis taikytas ir skaičiuojant kitų metų vartų mokestį, tad jei TRATC-as bylą pralaimės ir bus tenkintas „Veisto“ noras už toną gauti 39,59 euro, atitinkamai teks perskaičiuoti ir vartų mokestį.
„Teismas kartą jau priėmė „Veistui“ palankų sprendimą. Neduok Dieve, tas pats bus ir šį kartą“, – atsiduso J. Šlepetis.
Nemokamas sūris – tik pelėkautuose
Ir nors per posėdį tiesiogiai neužsiminta, jog padidintas vartų mokestis išaugins gyventojų mokamą rinkliavą, TRATC-o ekonomistės Rasos Skurvydienės pateikti skaičiavimai nepalieka abejonių, jog taip ir bus. Mat išaugusias sąnaudas reikės kažkaip padengti.
Komiteto narių pasipiktinimą sukėlė J. Šlepečio paminėtas faktas, jog kitąmet jo vadovaujama įmonė patirs net 90 tūkst. eurų neplanuotų išlaidų dėl gyventojams šiemet išdalintų žalienų konteinerių.
Išgirdę tai, komiteto nariai prisiminė dar vasarą girdėtą pažadą, jog žalienų surinkimo ir išvežimo paslauga kainuos gerokai pigiau – ar ne 20 tūkst. eurų. „Kam reikia meluoti? Ar neturėtų tas, kas vasarą šitaip kalbėjo, padėti šaukštą ir pasitraukti nuo įmonės veiklos“, – klausė komiteto narys Robertas Endrikas.
J. Šlepetis atsakė nežinantis, kas tada galėjo įvardinti 20-ies tūkst. eurų sumą. Bet sutiko, jog iš tiesų manyta, kad ši paslauga nebus tokia brangi. Esą tikėtasi, jog, pradėjus iš gyventojų rinkti žalienas, sumažės bendras atliekų srautas. Tačiau galiausiai paaiškėjo, jog bendrųjų atliekų nė kiek nesumažėjo. O į žalienų konteinerius gyventojai tiesiog ėmė krauti tai, ką anksčiau sukompostuodavo savo valdose.
Ir nors kol kas žalienų konteinerių ištuštinimas jų turėtojams nieko nekainuoja, mat už šią paslaugą sumoka visi gyventojai, per komitetą pasigirdo kalbų, esą tai nėra sąžininga tų atžvilgiu, kurie tokiais konteineriais nesinaudoja. „Nemokamas sūris būna tik pelėkautuose“, – ironizavo J. Šlepetis.
Spąstus patiklioms pelėms plungiškiams primena ir dabar mieste įrengiami naujieji pusiau požeminiai atliekų konteineriai. Nors valdininkai nesiliauja kartoję, kad gyventojai turėtų džiaugtis šia nemokama naujove, jau dabar aišku, kad ir už ją turėsime susimokėti, kadangi vežėjas už naujųjų konteinerių ištuštinimą reikalauja didesnio atlygio. Žinoma, visi šie skaičiukai suguls į panešimus apie išaugusią rinkliavą.
Ar ne metas skyryboms?
Komiteto nariai laikinojo TRATC-o vadovo teiravosi ir to, ar nesvarstoma galimybė anksčiau laiko nutraukti sutartį su „Veistu“, kuri galios dar 6-erius metus. J. Šlepetis atsakė, kad ši galimybė jau aptarta TARTC-o valdybos. Esą jei minėtojo teismo sprendimas bus palankus „Veistui“, galimybė nutraukti sutartį bus svarstoma rimčiau.
Bet TARTC-o ekonomistė priminė, kad net ir nutraukus sutartį būtų naivu tikėtis, jog atliekų tvarkymas staiga ims ir atpigs. Esą sutartyje numatyta, kad tokiu atveju TARTC-as „Veistui“ turės sumokėti 144 tūkst. eurų baudą bei padengti jo nuostolius dėl negauto pelno. Iš viso susidarytų 340 tūkst. eurų suma.
„Bet jei to nepadarysim, minėtoji įmonė per tuos likusius 6-erius metus mus nudroš taip, kad gailėsimės laiku neatsikratę jos“, – replikavo tas pats R. Endrikas.