
Naujausios
Ieškinys – regiono gyventojams
„Noriu kreiptis į visuomenę. Dirbu dar tik du mėnesius ir kone pagrindinis mano rūpestis yra kontroliuoti, kaip veikia mūsų nusamdyta įmonė. Žinojau, kad yra dvi bylos dėl jai mokamo atliekų sutvarkymo mokesčio indeksacijos. O prieš kelias dienas gavau dokumentus iš Klaipėdos apygardos teismo ir dėl trečiojo ieškinio – dėl neva „Veisto“ negautų pajamų. Tai yra pats geriausias biznis, kokį tik galima sugalvoti. Nusamdyta įmonė neinvestuoja nė euro, dirba naudodama mūsų pastatytus įrenginius, mes mokam jai už atliekų sutvarkymą ir, pasirodo, dar liekam skoloj“, – kalbėjo V. Domarkas.
Naujuoju ieškiniu „Veistas“ prašo priteisti jam 111 653 eurus, kuriuos, neva, įmonė būtų gavusi, jei būtų Jėrubaičiuose gaminusi elektros energiją ir ją pardavusi, bei 134 700 eurų, kuriuos būtų gavusi, jei būtų pardavusi antrines žaliavas, kurių dėl gyventojų sąmoningumo į mišrių atliekų konteinerius patenka vis mažiau. Be to, teismo prašoma priteisti ir 150 066 eurus negautų pajamų. Tad susumavus „Veistas“ traktuoja, jog patyrė 396 420 eurų nuostolį. Tokią sumą ir tikisi prisiteisti iš TRATC-o.
„Jei nesugebėsim įrodyti, kad esame teisūs, reikės dengti. Telšių regione iš viso yra apie 180 tūkst. gyventojų, vadinasi, kiekvienam teks šiai įmonei sumokėti po 2 eurus. Tokį ieškinį „Veistas“ pateikė kiekvienam regiono gyventojui“, – konstatavo V. Domarkas.
Griebėsi šiaudo?
Kaip sakė spaudos konferencijoje dalyvavusi TRATC-o valdybos pirmininkė, Mažeikių savivaldybės administracijos direktorė Laima Nagienė, jos nuomone, šis trečiasis ieškinys greičiausiai atsirado dėl to, kad Plungės apylinkės teismas netrukus turi skelbti savo sprendimą byloje dėl „Veistui“ už atliekų sutvarkymą mokamo mokesčio indeksacijos. „Galbūt jie jaučia, kad teismas netenkins jų prašymo didinti tą mokestį, todėl ėmėsi tokių priemonių. Kaip sakoma, skęstantis ir šiaudo griebiasi“, – kalbėjo L. Nagienė.
Naujajame „Veisto“ ieškinyje dėstoma, kad siūlymą dėl MBA gamyklos operavimo prieš 4-erius metus ji teikė remdamasi esmine sąlyga, jog per metus į gamyklą bus pristatoma 50 tūkst. tonų atliekų, o dabar atvežama trečdaliu mažiau.
„Jie rašo, neva negavo pinigų, kuriuos būtų gavę iš pagamintos perteklinės elektros energijos pardavimo. O nepagamino to perteklinio kiekio, nes elektros negamino visai, – iš absurdiškų ieškinio teiginių juokėsi V. Domarkas. – Žinoma, kam gaminti, jei lengviau prisiteisti. Matyt, nebūtina dirbti, svarbiausia turėti gerus teisininkus, ir tada pinigai patys plauks. Jie Jėrubaičiuose dirba 4-erius metus, kasmet deklaruodavo po 50–60 tūkst. eurų pelno. Jei prisiteis ir prašomą sumą, išeitų, kad pelnas – po 100 tūkst. kasmet. Čia jau yra virš visko.“
Elektros negamina, pakuočių neišrenka
Spaudos konferencijos metu akcentuota ir tai, kad Mindaugo ir Dariaus Bieliauskų valdoma minėtoji įmonė jokia kita veikla neužsiima. Ji buvo sukurta specialiai Jėrubaičių MBA gamyklai operuoti, tad bankroto atveju nukentėtų tik dirbantieji joje. O akcininkai neprarastų nė euro, nes jokio kito turto įmonė neturi.
TRATC-o vadovas stebėjosi ir „Veisto“ argumentu, neva jis negavo 134,7 tūkst. eurų pajamų iš antrinių žaliavų, kurių tikėjo sulauksiantis ir parduosiantis. O atliekų tyrimas parodė visai kitą situaciją.
„Iš bendro atliekų srauto geriausiu atveju jie išrenka tik apie 50 proc. metalo, nors yra įsipareigoję išrinkti 80. Su plastiku tas pats. Daug jo išveža sudeginti, užuot išrinkę ir pardavę perdirbti. Juk tai yra grynas pinigas ir kiekvienas normalus ūkininkas jį pasiimtų“, – stebėjosi V. Domarkas.
Jis sakė pastabų turįs ir dėl „Veisto“ į sąvartyną vežamų didelių stabilato kiekių, nors sutartimi ši įmonė yra įsipareigojusi kitaip jį panaudoti, pavyzdžiui, parduoti kaip techninį kompostą.
Panevėžyje – kitokia situacija
„Ši situacija – nenormali. Taip išeina, kad turėtume priverstinai daug daugiau atvežti atliekų į MBA gamyklą, kad išlaikytume „Veistą“, nors mūsų tikslas kaip tik yra priešingas – kad kuo daugiau jų būtų išrūšiuojama pirminėje stadijoje, tai yra namų ūkiuose“, – pridūrė L. Nagienė.
Ji sakė apsilankiusi Panevėžio regiono MBA gamykloje ir išvydusi visai kitokią situaciją. Esą to regiono atliekų kiekiai – tik trečdaliu didesni nei pas mus, tačiau įmonė dirba pelningai, gauna pajamų iš pagaminamos elektros ir nuostoliais nesiskundžia, nors degias atliekas, taip pat kaip ir „Veistas“, veža deginti į Klaipėdą – o ji panevėžiškiams gerokai toliau nei mums.
TRATC-o vadovas akcentavo, kad su tokia situacija taikstytis neketinama: „Bus ieškoma būdų, kaip priversti juos dirbti, pradedant nuo elektros energijos gamybos ir baigiant atliekų vežimu į sąvartyną. Nes visuose teisės aktuose yra parašyta, jog energetinę vertę turinčių atliekų negalima ten šalinti.“