Antri metai be stogo: kas atlygins nuostolius?

Linos RUIBIENĖS nuotr.
Artimiausiu metu bus išardyti pastoliai ir namą juosianti tvora, nors darbų pabaigos – nematyti
„Plungė tvarkosi“ – tokiu skambiu šūkiu sutinkamas kiekvienas, atvykstantis į miestą. Tvarkant viešąsias erdves, neatsilikti stengiasi ir daugiabučiai namai. Bėda tik, kad sėkmingai įgyvendintus renovacijos projektus būtų galima suskaičiuoti ant pirštų. Antai antrus metus renovuojamas Vytauto gatvės 22 namas pernai vidury žiemos liko be stogo ir šildymo, pavasarį butus ėmė semti lietaus vanduo, o neseniai atskriejo žinia, kad situacija greitu metu nesikeis – „Plungės būstas“ nutraukė sutartį su rangovu ir ieškos naujo. Tokios procedūros, kaip žinia, trunka kartais ir ne vienerius metus. Tai išgirdę daugiabučio gyventojai sako nebežinantys ko griebtis ir kaip toliau gyventi.

Praėjusią žiemą liko be šildymo

„Žemaitis“ dar praėjusią žiemą rašė, į kokią „velnio peklą“ pateko Vytauto gatvės 22 namo gyventojai – tada žmonės skundėsi žiemą pasitikę ir be stogo, ir be šildymo sistemos. Šią savaitę į redakciją dar kartą atėjęs šio namo gyventojas Vytautas pasakojo, kad situacija mažai pasikeitė. Tiesa, šildymo sistema vis dėlto buvo įrengta, tačiau stogas iki pat šiol neuždengtas.

Daugiabutis pradėtas renovuoti daugiau nei prieš metus – 2023 metų kovo mėnesį, darbai turėjo trukti lygiai metus, tačiau... Terminas seniai pasibaigęs, bet vaizdelis – liūdnas: kiemas jau seniai virtęs statybinių atliekų sąvartynu, iš tolo šviečia skylės plėvelėje, kuria uždengtas stogas, o darbininkų jau seniai nematyti. Paskutinę viltį praradę gyventojai svarsto, kas bus toliau, kiek dar ilgai reikės gyventi vėjo perpučiamuose ir lietaus merkiamuose butuose.

„Nelinkėčiau nė pačiam blogiausiam priešui tokios situacijos. Pernai buvo suplanuota name įvesti oras-vanduo šildymo sistemą, prasidėjus šaltajam sezonui darbininkai išpjaustė senuosius radiatorius ir dingo. Ilgą laiką girdėjome pasiteisinimus, kad darbai vėluoja dėl rangovo kaltės, kad naujoji šildymo sistema nepajungiama, nes trūksta elektros galios. Parodija, ne kitaip! Kam apskritai gali šauti į galvą imtis tokių darbų, kai lauke minusinė temperatūra?“ – pernykščius įvykius prisiminė Vytautas.

Sušalę ir pasipiktinę namo gyventojai kreipėsi į namą administruojančio ir renovacijos darbus organizuojančio „Plungės būsto“ direktorių Eugenijų Palubinską, bet išgirdo tik mandagius apgailestavimus, kad įmonė nieko negali padaryti – šilumos teks dar kurį laiką palaukti.

Po savaitės gyventojus pasiekė dar viena pribloškianti žinia – kad ketinama pradėti ir stogo dangos keitimo darbus... Lapkričio mėnesį darbininkai nuo stogo nuėmė visą šiferį, o stogo konstrukcijas užklojo plėvele. Netrukus po to renovacijos darbus atliekančios „Ranstatos“ vyrų neliko nė kvapo.

Tiesa, iki tol spėta pajungti šildymą, tačiau po mėnesio išvydę sąskaitas už elektrą, kuri naudojama naujajai šildymo sistemai, gyventojai griebėsi už galvų. Kai kas per mėnesį ir po 200 eurų paklojo. Tai nestebina žinant, kad namo stogas uždengtas tik plėvele ir visa šiluma išeina lyg pro rėtį. Klausimas tik, kas gyventojams atlygins patirtus nuostolius, kas kompensuos išlaidas už elektrą ir lietaus sulietų butų remontą?

„Neįsivaizduoju, kada mūsų kančios pasibaigs... Pernai iškentėjome kelis mėnesius be šildymo, dabar kenčiame be stogo, vėjas švilpia kiaurai ir lietus lyja. Mūsų būtai aplieti vandeniu. Kiti kaimynai buvo nesenai kapitalinius remontus pasidarę. Kas atlygins žalą?“ – klausimus žėrė Vytautas.

Gėlynuose – šiukšlių maišai

Kitas gyventojų galvos skausmas – antrus metus kiemą bjaurojantys statybinių atliekų kalnai. Tik praėjusį pavasarį prieš Velykas rangovas aptvarkė teritoriją nuo Vytauto gatvės, mat ja turėjo eiti Didžiojo Penktadienio procesija į bažnyčią.

„Čia ir durnam aišku, kad buvo duotas įsakymas iš valdžios nuo pagrindinės gatvės nurinkti statybines atliekas. Matyt, norėta išvengti gėdos ir parodyti, kad darbai juda į priekį. Bėda tik, kad dalį šiukšlių surinko nuo gatvės pusės ir sunešė į kiemą. Ten jos iki pat šiol guli suverstos“, – piktinosi vyriškis.

„Žemaičiui“ besilankant prie Vytauto g. 22 namo į kiemą įsuko žmogus išardyti daugiabutį juosiančios tvoros, kurią UAB „Ranstata“ buvo išsinuomojusi. Vyras papasakojo, kad tokios situacijos dažnos visoje Lietuvoje – daugiabučius renovuojančios įmonės bankrutuoja viena po kitos ar tampa nemokios. Tada belieka tik nurinkti tvoras ir išardyti pastolius bei laukti, kada atsiras kiti rangovai, norintys ir galintys tęsti darbus.

Antradienį ir į Vytauto g. 22 namo gyventojų pašto dėžutes įkrito pranešimai, informuojantys, kad „Plungės būstas“ nutraukė sutartį su įsipareigojimų nesilaikančia „Ranstata“ ir sieks iš jos išsieškoti delspinigius. Nurodoma ir tai, kad kol kas atlikta tik apie 60 proc. daugiabučio renovacijos darbų.

Geras rangovas – tarsi laimingas loterijos bilietas

Daugiabutį administruojančio ir renovacijos darbus organizuojančio „Plungės būsto“ direktoriaus E. Palubinsko „Žemaitis“ teiravosi, kas gyventojams atlygins patirtą žalą ir kada galima tikėtis darbų pabaigos.

Kaip išsireiškė įmonės direktorius, šiuo atveju situacija iš tiesų liūdna, o ateitis dėl darbų pabaigos – miglota.

Pasak E. Palubinsko, ankstesnis „Ranstatos“ savininkas dėl rimtų sveikatos bėdų pernai lapkritį pardavė įmonę. Naujuoju jos savininku tapo vilniškis Marius Letkauskas. Su įmone jis perėmė ir visus jos įsipareigojimus, taigi privalėjo tęsti anksčiau pradėtus ir suplanuotus darbus.

„Plungės būstas“ su „Ranstata“ buvo pasirašęs net tris sutartis: ne tik dėl minėto Vytauto g. 22 daugiabučio renovacijos, bet ir dar dėl dviejų, esančių S. Nėries g. 4 ir Lentpjūvės g. 3. Pastaruosiuose dviejuose objektuose darbai jau eina į pabaigą, S. Nėries gatvėje beliko sutvarkyti aplinką, o Lentpjūvės gatvėje – uždengti pusę namo stogo.

E. Palubinsko žodžiais, naujasis įmonės vadovas iš pradžių dar rodė iniciatyvą tęsti darbus ir intensyviai prašė už juos susimokėti į priekį, tačiau, „Plungės būsto“ vadovas sakė griežtai su tuo nesutikęs. Matant, kad reikalai nejuda, birželio 3 dieną įmonė įspėta apie žadamą nutraukti sutartį, bet „Ranstata“ nereagavo.

„Praėjusią savaitę tą ir padarėme – nutraukėme sutartį. Apie tai, kad įmonė nevykdo sutartinių įsipareigojimų, pranešėme Projektų valdymo agentūrai ir Viešųjų pirkimų tarnybai. Tai turėtų užkirsti kelią „Ranstatai“ ateityje dalyvauti bet kokiuose viešuosiuose pirkimuose visoje Lietuvoje“, – paaiškino E. Palubinskas ir pridūrė, kad bus skubama skelbti naują konkursą ir parinkti kitą rangovą, kuris galėtų užbaigti pradėtus renovacijos darbus.

O kas iš to Vytauto g. 22 namo gyventojams?

„Plungės būsto“ vadovo žodžiais, dėl nuostolių atlyginimo gyventojai turėtų kreiptis į tą pačią „Ranstatą“, šiai nesutikus, būtų galima su ja bylinėtis. Tuo pačiu keliu dėl delspinigių išieškojimo žada eiti ir „Plungės būstas“, nors direktorius sakė labai abejojantis, ar iš to bus kokios naudos.

Kaip žinia, bylinėtis kainuoja pinigus, bet niekas negarantuoja palankios ginčo baigties. Gaunantieji mažas pajamas dėl būsto šildymo kompensacijos gali kreiptis į Savivaldybę, o tie, kas buvo apdraudę savo būstus, turėtų reikalauti kompensacijos už sulietas sienas iš draudimo bendrovės. Pasak E. Palubinsko, daugiau nieko šioje situacijoje negalima padaryti.

Vis dėlto Vytauto g. 22 daugiabučio namo gyventojai įžvelgia ir paties „Plungės būsto“ aplaidų požiūrį į esamą situaciją. Žmonių nuomone, jų daugiabutį administruojanti įmonė turėtų aktyviau atstovauti gyventojų interesams, tačiau šito nėra.

Nebežinodami, ko griebtis, žmonės šią savaitę užsirašė vizito pas merą Audrių Klišonį – viliamasi, kad gal įsikišus Savivaldybės vadovui reikalai pajudės iš mirties taško.