Naujausios
Skaitytojai rašo
Žmonijos istorijoje yra buvusi tokia baisi vergovinė santvarka. Bet net ir vergai tais tamsiais laikais turėjo vertę, vergą buvo galima nupirkti, parduoti. Žmones gaudė Afrikoje ir laivais gabeno į Ameriką. Gabentojai buvo suinteresuoti pristatyti juos gyvus ir parduoti. O vergą nusipirkęs vergvaldys žinojo, kad alkanas vergas neturės jėgų dirbti. Vergas buvo reikalingas vergvaldžiui.
O kas gi atsitiko po Spalio revoliucijos Rusijoje? Protingesnius, gabesnius, darbštesnius žmones, kurie, žinoma, gyveno geriau, perversmininkai pavadino buožėmis – liaudies priešais. Iš jų viską atėmė, išdraskė šeimas ir išvežė į gulagus. Dauguma ten ir išmirė – jų niekas nupirkti negalėjo, niekas nepasirūpino, kad jie išgyventų. Šie žmonės buvo nereikalingi Lenino bolševikinei partijai.
Bolševikai tautą suskirstė į klases. Buvo buožės, proletariatas ir samdiniai. Leninas juos supjudė tarpusavy. Ką vien reiškia jo frazė – istorijos ratą suka klasių kova? Toji kova – žudynės ir naikinimas.
Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Žemaitis“ 2025 m. kovo 7 d. numeryje (Nr. 19).