Naujausios
Prastesnė kokybė
Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos Plungės skyriaus pirmininko Marijaus Kakčio, lyginant su ankstesniais metais šią vasarą rajono ūkininkams pavyko užauginti gausesnį derlių. Visgi nedžiugina tai, kad šiemet užauginti grūdai yra prastesnės kokybės. Itin daug – trečios klasės, yra ir pašarinės klasės grūdų. Be to, grūdams trūksta glitimo.
Kokios priežastys lėmė suprastėjusią grūdų kokybę, pasakyti sunku. M. Kakčio manymu, javams greičiausiai trūko azoto arba kitų mineralų. Vasarinių pasėlių kokybė buvo geresnė, tačiau juos auginančių ūkininkų rajone nėra daug.
Pašnekovas akcentuoja, jog sutarčių su supirkėjais nepasirašę javų augintojai uždirbo mažiau. „Kainos krito sutarčių neturintiems arba tik dalines sutartis sudariusiems ūkininkams. Už trečios klasės grūdų toną jie galėjo gauti tik apie 170 eurų. Su sutartimi kaina svyravo nuo 230 iki 250 eurų už toną. Kai kurie augintojai derlių sandėliuoja ir, tikėdamiesi kainų augimo, grūdus parduoda vėliau.“
Pasak M. Kakčio,sutartis rečiau sudarinėja smulkesni ūkininkai. O apibendrinant situaciją, pasak pašnekovo, šie metai nei labai blogi, nei labai geri. Be to, ūkininkai šiuo metu mažiau moka už kurą bei kai kurias trąšas. Nekrenta tik kompleksinių trąšų kainos.
Mažiau rapsų
M. Kaktys ūkininkauja Platelių seniūnijos Gintališkės kaime. Pagrindinės pajamos jo ūkyje yra gaunamos iš pienininkystės. Augalininkystė – tik šalutinė šaka, kadangi jo valdomi laukai driekiasi gana kalnuotoje vietovėje. Dėl to kenčia derlius. Jeigu viename hektare pavyksta užauginti penkias tonas kviečių, pasak jo, galima teigti, jog pasiekti geri rezultatai. M. Kaktys šiais metais savo ūkyje nusprendė papildomai auginti pupas bei žirnius, kad būtų galima praturtinti karvučių racioną baltymais.
„Žemaičio“ kalbintas kitas ūkininkas – Nausodžio seniūnijos Karklėnų kaime ūkininkaujantis Leonas Bendikas – augina žieminius rapsus, žieminius miežius bei kviečius. Ūkininkas laiko ir gyvulius, bet didžiąją dalį jo pajamų sudaro būtent augalininkystė.
Lygindamas šių ir praėjusių metų derlių, L. Bendikas tikina, jog itin didelių pokyčių tikrai nebuvo. Nuvylė tik rapsai – jų buvo užauginta viena tona mažiau. Ūkininko manymu, prastesnius rezultatus nulėmė nepalankios oro sąlygos. Optimistiškai nenuteikia ir supirkimo kainos – jos, pasak pašnekovo, yra pačios žemiausios per pastarąjį laikotarpį.
Kas lemia kainų svyravimus?
Ūkininkų nuogąstavimus dėl krentančių supirkimo kainų patvirtina ir patys grūdų supirkėjai. AB „Linas Agro“ grūdinių kultūrų pirkimo vadovas Justas Eimontas akcentuoja, kad rugpjūčio mėnesį buvo fiksuojamos žemiausios šio sezono kainos.
Visgi, pasak jo, kainų kreivė kasdien banguoja ir toks nestabilumas vyrauja jau keletą metų. Pavyzdžiui, ypač brangiai grūdus buvo galima parduoti šią gegužę, tad išlošė tie, kurie turi galimybes sandėliuoti grūdus per žiemą ir parduoti juos tik tada, kai kainos – palankiausios.
Anot įmonės atstovo, kainas formuoja pasaulinės paklausos ir pasiūlos tendencijos bei tarptautinė konkurencija. Įtakos turi ir orai bei grūdų kokybė visame pasaulyje. Jei kainos krenta, galima numanyti, kad supirkėjų sandėliai persipildė ir norima juos ištuštinti. Rinka stabilizuojasi tik besibaigiant sezonui.