„Ar į savo žemę mums lėktuvu nusileisti?“

Pa­tek­ti į sklypą – ne­įma­no­ma

Kad si­tua­ci­ja būtų aiš­kesnė, V. Kur­la­vi­čius pa­si­ūlė nu­va­žiuo­ti į vietą ir ten viską iš­sa­miai paaiš­kin­ti. Iš­ties pa­ma­ty­tas vaiz­das ge­ro­kai nu­ste­bi­no, nes, kaip ir pasakojo plun­giš­kis, pa­tek­ti į jo sūnui Dai­niui Kur­la­vi­čiui, ku­ris at­sto­vau­ti sa­vo in­te­re­sams ne­ga­li dėl li­gos, pri­klau­santį žemės sklypą iš­ties nėra ga­li­mybės. Iš vie­nos pusės skly­po drie­kia­si me­lio­ra­ci­jos grio­vys, iš ki­tos pusės – kitų žmo­nių žemė, per ku­rią ir­gi nėra jo­kio ke­liu­ko.
V. Kur­la­vi­čius pri­si­pa­ži­no, jog sūnui per­leistą žemę iš pra­džių pa­siek­da­vo per kai­my­nystė­je gy­ve­nan­čių žmo­nių val­das, ne­įtei­sin­tu lau­ko ke­liu­ku, bet il­gai­niui šiems nu­si­bo­do, kad yra va­žinė­ja­ma jų te­ri­to­ri­ja. „Pa­matę, kad ga­lo tiems va­žinė­ji­mams ne­bus, kai­my­nai užd­raudė nau­do­tis jų te­ri­to­ri­ja. Klau­syk, kam pa­tiktų, kad per ta­vo sklypą va­žiuotų?“ – su­pras­da­mas kai­mynų po­zi­ciją kalbė­jo V. Kur­la­vi­čius.
Tie­sa, vy­ras pri­si­minė, kad pro­blemą ban­dy­ta spręsti svars­tant ga­li­mybę kai­myni­niame sklype nu­sta­ty­ti ke­lio ser­vi­tutą, ta­čiau žemės sa­vinin­kas esą su tuo ne­su­ti­ko. Tad įva­žiuo­ti į sa­vo žemės sklypą Kur­la­vi­čiams – ne­įma­no­ma, ne­bent lėktu­vu iš dan­gaus nu­si­leistų, kaip ne sykį pa­kar­to­jo Vy­tau­tas.


Kreipė­si net į Sei­mo kont­ro­lie­rių

Vy­ro tei­ra­vomės, ar bu­vo ban­dy­ta kaž­kaip ki­taip spręsti šią bėdą. „Jūs nė ne­klaus­kit. Kur tik ne­bu­vo kreip­ta­si. Jau­čiamės kaip už­bur­ta­me ra­te – raš­tai po raštų, bet nie­kas ne­ju­da. Jau ke­lios vald­žios pa­si­keitė nuo pir­mo­jo ma­no krei­pi­mo­si“, – nu­mojęs ran­ka kalbė­jo plun­giš­kis ir pa­rodė krūvą do­ku­mentų – raštų įvai­rioms ins­ti­tu­ci­joms ir iš jų gautų at­sa­kymų.
Pa­si­ro­do, bu­vo kreip­ta­si net į Sei­mo kont­ro­lie­riaus ins­ti­tu­ciją. D. Kur­la­vi­čiaus var­du bu­vo su­ra­šy­tas skun­das dėl po ka­dast­ri­nių ma­ta­vimų su­mažė­ju­sio žemės skly­po plo­to, pa­nai­kin­to įva­žia­vi­mo į jam pri­klau­santį sklypą bei per me­lio­ra­ci­jos griovį ne­įreng­tos pra­lai­dos, dėl ko nėra ga­li­mybės pa­tek­ti į sa­vo val­das.
Vie­nas iš Vy­tau­to sūnaus pra­šymų bu­vo, kad Sei­mo kont­ro­lie­rius pa­gelbėtų sprend­žiant bėdą dėl įva­žos į jo žemę.
Sei­mo kont­ro­lie­rius, iš­nag­rinėjęs D. Kur­la­vi­čiaus skun­dus dėl Na­cio­na­linės žemės tar­ny­bos ir Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos veiksmų, nu­rodė, kad pa­gal ga­lio­jan­čią tvarką žemės skly­pai tu­ri būti pro­jek­tuo­ja­mi tai­syk­lingų ribų, su įva­ža ir pa­togūs nau­do­ti. Jei nėra su­pro­jek­tuo­ja­ma įva­ža, esą tu­ri būti nu­sta­ty­tas ke­lio ser­vi­tu­tas, ta­čiau ir tai ne­bu­vo pa­da­ry­ta.
Sei­mo kont­ro­lie­rius Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riui pa­vedė su­da­ry­ti ko­mi­siją dėl pra­lai­dos ir nuo­va­žos įren­gi­mo klau­si­mo svars­ty­mo.
V. Kur­la­vi­čius pa­sa­ko­jo, kad minė­to­ji ko­mi­si­ja bu­vo su­da­ry­ta 2019-ųjų pa­va­sarį. Jos na­riai at­vykę į vietą kons­ta­ta­vo, jog vals­tybės ar Sa­vi­val­dybės lėšo­mis įvažą būtų ga­li­ma įreng­ti tik to­kiu at­ve­ju, jei­gu ji būtų bend­ro nau­do­ji­mo. O šiuo at­ve­ju ke­liu­kas rei­ka­lin­gas tik vie­no skly­po sa­vi­nin­kui – D. Kur­la­vi­čiui.
„Dėl to sūnui bu­vo pa­si­ūly­ta sa­vo lėšo­mis įsi­reng­ti įvažą per griovį ar­ba tar­tis su kai­my­ni­nių sklypų sa­vi­nin­kais dėl ke­lio ser­vi­tu­to nu­sta­ty­mo. Kaip minė­jau, pa­sta­ra­sis va­rian­tas nėra įma­no­mas, nes kai­my­nai ne­su­tin­ka. O už sa­vo pi­ni­gus įsi­reng­ti įvažą per vals­ty­bei pri­klau­santį griovį ir­gi neat­ro­do tei­sin­ga, juo­lab kad la­bai jau bran­giai kai­nuotų. Juk rei­ka­lin­gi vi­so­kie pro­jek­tai, pir­ki­mai ir pa­na­šiai. Sūnus ne­tu­ri pi­nigų to­kiems rei­ka­lams, nes vos pra­gy­ve­na. Jo pa­ja­mos – tik ne­įga­lu­mo pa­šal­pa“, – aiš­ki­no plun­giš­kis.


Sa­vi­val­dybė pa­si­rūpi­no pro­jek­tu

Su­laukęs ne­pa­lan­kių minė­tos ko­mi­si­jos iš­vadų V. Kur­la­vi­čius pa­sa­ko­jo ir to­liau ne­pa­si­davęs. Pra­šy­damas į sūnaus val­domą sklypą įreng­ti pra­laidą, ski­riant lėšų iš biud­že­to, vėl ata­kavęs Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybę.
Anot plun­giš­kio, pra­šy­mas svars­ty­tas Ūkio, eko­lo­gi­jos ir kai­mo rei­kalų ko­mi­te­to po­sėdžiuo­se. Pas­ku­ti­nio­jo me­tu nu­tar­ta, jog Sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­ja pa­si­rūpins pra­lai­dos tech­ni­ne do­ku­men­ta­ci­ja, o įsi­reng­ti pra­laidą pa­lik­ta pa­čiam žemės sa­vi­nin­kui. Jau at­lik­ti pro­jek­ta­vi­mo dar­bai, ku­rie, 
V. Kur­la­vi­čiaus ži­nio­mis, Sa­vi­val­dy­bei at­si­ėjo per 2 tūkst. eurų. Li­ko tik pra­dėti pra­lai­dos įren­gi­mo dar­bus, ta­čiau sūnaus in­te­re­sus gi­nan­tis plun­giš­kis ka­te­go­riš­kai ne­su­tin­ka to da­ry­ti iš sa­vo pi­nigų, mat pa­gal su­da­rytą sąmatą jos įren­gi­mas kai­nuotų ne vieną tūkstantį.
„Ar jums at­ro­do tei­sin­ga, kad tu­rim mokė­ti už dar­bus vals­ty­bei pri­klau­san­čia­me me­lio­ra­ci­jos grio­vy­je? Aš su tuo ne­su­tin­ku. Te­gu jie įren­gia van­dens pra­laidą, o jau ke­lio nuo­važą aš su­si­tvar­ky­siu – už­si­ve­šiu žvy­ro, iš­si­ly­gin­siu“, – sa­vo po­zi­ciją dėstė vy­ras.
Anot jo, pa­tek­ti į sūnaus žemę ne­ga­li­ma ne dėl jo, o dėl tam tikrų vals­tybės klaidų, už ku­rias jis ne­tu­ri mokė­ti iš sa­vo ki­šenės.
Ar yra ko­kia nors ga­li­mybė plun­giš­kiui išspręs­ti ne vie­ne­rius me­tus ka­muo­jan­čią pro­blemą ne­tuš­ti­nant sa­vo pi­ni­ginės, domė­jo­si ir „Že­mai­tis“. Apie tai skai­ty­ki­te ki­ta­me laik­raš­čio nu­me­ry­je.