Naujausios
Vilties teikiantys rezultatai
Spalio 19 d. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) išplatino pranešimą, kad reikalavimai švelninami reaguojant į gerėjančią situaciją ir siekiant sumažinti kiaulių laikytojams tenkančią administracinę naštą. Pasak ministerijos, naujieji reikalavimai numatys galimybes didesniam ūkininkų ratui, laikantis esminių biosaugos reikalavimų, auginti kiaules ne tik savo reikmėms, bet ir pardavimui.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad, lyginant šių metų trijų ketvirčių duomenis su ankstesniais metais, AKM šiemet plinta ženkliai lėčiau. Ir šios ligos protrūkių kiaulių laikymo vietose užfiksuota gerokai mažiau: 2020 m. Lietuvoje nustatyti tik 3 AKM protrūkiai, o 2019 m. jų buvo 6 kartus daugiau –19, o 2018 m. – net 51.
„Rezultatai teikia vilties. Akivaizdu, kad tiek VMVT inspektorių darbas, tiek nuolatinis bendradarbiavimas su ūkininkais ir sustiprėjęs žmonių sąmoningumas laikantis biologinio saugumo priemonių bei atsakingas požiūris į kiaulių laikymą duoda rezultatų. Būtent dėl to mažėja reikalavimų kiaulių laikytojams. Tikimės, kad kai kurių reikalavimų atsisakymas paskatins daugiau ūkininkų auginti kiaules“, – teigia žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
Vis dar plinta gamtoje
Apie dabartinę situaciją mūsų rajone ir kiek sušvelninti reikalavimai palies mūsų rajono kiaulių augintojus papasakojo telefonu pasiektas VMVT Telšių departamento Plungės skyriaus vedėjas Alvydas Montvydas.
Jis informavo, kad Visvainių kaime liepos mėnesį įsiplieskęs AKM židinys buvo likviduotas. Po atlikto tyrimo nustatyta, kad užkratas į ūkį pateko iš gamtos. Su pašaru ar buvo perneštas ant batų, nustatyti nepavyko.
Pasak vedėjo, iš mūsų rajono kiaulių maras dar nepasitraukė. Pavojingas užkratas vis dar cirkuliuoja gamtoje, o tai reiškia, kad atsipalaiduoti negalima. Kiaulių augintojai privalo išlikti budrūs. Labiausiai AKM paplitęs Platelių seniūnijoje. Spalio mėnesį užsikrėtę šernai sumedžioti Platelių, Šateikių ir Žlibinų seniūnijose – iš viso keturi knysliai. Tiek pat užsikrėtusių šernų sumedžiota ir rugsėjo mėnesį.
Dušo nebereikės, bet kiaules vis tiek teks saugoti
Sušvelninti reikalavimai, anot A. Montvydo, bus taikomi ir mūsų rajone. Jais galės pasinaudoti tie ūkiai, kuriuose auginama ne daugiau kaip 100 kiaulių, tarp kurių gali būti ne daugiau kaip 5 paršavedės. Jiems panaikintas reikalavimas įsirengti atskirą dušą kiaulių laikymo vietoje, o tai – nemenkas palengvinimas.
Spalio 1 d. mūsų rajone registruota 30 paršavedžių. Kadangi kiaulių laikytojų skaičius nuolat keičiasi, tai ir paršavedžių skaičius varijuoja nuo 30 iki 35.
O tiems, kurie savo reikmėms laiko iki 10-ies kiaulių, reikalavimai nesikeičia. Pasak A. Montvydo, jei ūkyje laikomos 1–2 paršavedės, tokie augintojai jau priskiriami stambesniųjų grupei (iki 100 kiaulių) ir jiems jau taikomi kitokie reikalavimai nei smulkiesiems augintojams. Jiems dušai iki šiol buvo privalomi.
Augintojų nesumažėjo
Pasak Plungės rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos Airidos Montvydienės, dėl vasarą Plungės rajone įsiplieskusio AKM židinio kiaulių augintojų mūsų rajone nesumažėjo. Esą jų ir taip tiek mažai, kad nebėra kur daugiau trauktis. Spalio pirmą dieną Plungės rajone registruoti 172 kiaulių laikytojai ir 548 kiaulės. Ūkininkui Kazimierui Baginskui atsisakius kiaulių auginimo, stambių kiaulių ūkių Plungės rajone nebeliko.
Kadangi mūsų rajone vyrauja smulkūs kiaulių augintojai, tai reikalavimų sušvelninimo jie nepajus. A. Motvydienė patikino, kad ir esami reikalavimai nėra sunkiai įgyvendinami – prieš įeinant į kiaulių laikymo patalpas reikia persivilkti drabužius ir persiauti avalynę, nešerti kiaulių virtuvės atliekomis, uogų ar grybų valymo likučiais, šviežiai nušienauta žole, nes tai vienas iš galimų užkrato šaltinių.
Dezinfekciniai kilimėliai, taip kaip ir iki šiol, privalo būti įrengti prie įėjimo į kiaulių laikymo patalpas ir tokio dydžio, kad jų nebūtų galima peržengti. Jie turi būti užpildyti reikiamos koncentracijos dezinfekciniu tirpalu. Toks kilimėlis negali būti įrengtas pastato išorėje. Be to, kiaulių auginimo patalpose be šeimininko leidimo negali lankytis pašaliniai asmenys.
Rietaviškiai gyvena ramiai, bet reikalavimų laikosi
Telefonu susisiekus su Rietavo VMVT vyriausiuoju veterinarijos gydytoju inspektoriumi Vytautu Blažaičiu paaiškėjo, kad praėjusių metų rugpjūčio mėnesį Rietavo savivaldybės Daugėdų seniūnijoje sumedžiotas AKM užsikrėtęs šernas buvo toks vienintelis. Daugiau kiaulių maro nešiotojų neaptikta, užkratas į ūkius nepateko.
„Visada raginame medžiotojus mažinti šernų populiaciją, daugiau medžioti. Jau prasidėjo medžioklės su varovais, o tai reiškia, kad sumedžiotų šernų skaičius gerokai padidės. Tiriami visi sumedžioti šernai, per metus jų ištiriame iki 600. Ir kol kas pas mus ramu, situacija stabili“, – kalbėjo V. Blažaitis.
Inspektorius užsiminė, kad kiaulių augintojų po truputį mažėja ir Rietavo savivaldybėje. Šiuo metu tokių įregistruota 66. Didelių kiaulių ūkių nėra nė vieno, kaip ir tokių, kuriems būtų buvę reikalingi minėtieji dušai. Tad reikalavimų švelninimas rietaviškiams kiaulių laikytojams nelabai ir aktualūs. Didžioji dalis jų laiko dvi ar tris kiaules ir tas pačias – tik savo reikmėms.
„Kiekvienais metais mes patikriname visus kiaulių ūkius, kalbame su žmonėmis, primename biosaugos reikalavimus. Kol kas tai duoda rezultatų. Sunkiau susitarti su laukine gamta. Šiandien džiaugiamės, kad nė vienas užkrėstas šernas daugiau pas mus neatklydo, bet kaip bus rytoj... niekas nežino“, – kalbėjo V. Blažaitis.
