„Ar mums Plungėje reikia tokios investicijos?“

ELTOS nuotrauka
Savivaldybei atsitvėrus tylos siena, Plungėje vis garsiau kalbama, jog suplanuotame pramonės parke bus perdirbamas metalo laužas
Tokiais ir panašiais klausimais nebe pirmą savaitę atakuojamas Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, panašu, ėmėsi neigimo taktikos. Dar sausį spaudos konferencijos metu jis kalbėjo, kad žadamu steigti Plungės pramonės parku domisi du investuotojai – vienas užsiima metalo apdirbimu, kitas – trąšų gamyba. Apie konkretų investuotoją praėjusį trečiadienį užsiminė ir atnaujintą pramonės parko steigimo studiją pristačiusi UAB „Smart Continent“ projektų vadovė Elžbieta Germanovič. Maža to, moteris neslėpė, kad pagal šio investuotojo pateiktus duomenis rengta pati galimybių studija, tačiau kitą dieną vykusio Tarybos posėdžio metu meras atkakliai bandė visus įtikinti, kad jokio investuotojo nėra, o kalbos apie į Plungę žengiančią metalo laužo lydimo pramonę – tik oponentų pramanytas baubas.

Apetitas auga lyg ant mielių

Apie žadamą steigti pramonės parką Plungėje pradėta kalbėti 2019 metais. 2021 m. įmonės „Smart Continent“ parengtoje galimybių studijoje buvo kalbama apie 87-ių hektarų pramonės parką Plungės pašonėje, už vadinamojo grūdų elevatoriaus.

Šiemet ši įmonė studiją atnaujino, joje jau įvardinama, kad pramonės parkui Savivaldybė ketina išpirkti beveik 100 hektarų. Kaip praėjusį ketvirtadienį Tarybos posėdžio metu užsiminė meras A. Klišonis, tai būtų bene didžiausias pramonės parkas Lietuvoje.

Žinoma, ir jam įrengti reikalingos investicijos – milžiniškos. Išpirkti reikiamus žemės sklypus ir pastatus Savivaldybei kainuos kone 1,5 mln. eurų. Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) davė aiškiai suprasti, kad šių lėšų Savivaldybei niekas nekompensuos.

Išpirkus sklypus bus pradėta rengti reikiama infrastruktūra. Kaip parodė atnaujinta galimybių studija, keliams, aikštelėms, inžineriniams tinklams įrengti reikės per 11 mln. eurų. Guodžia bent tai, kad čia galimas Vyriausybės ar Europos Sąjungos finansavimas. Bet yra tikimybė, kad Vyriausybė nuspręs finansuoti ne Plungės, o, tarkim, Telšių rajono savivaldybės planus steigti pramonės parką. Tada Plungės savivaldybė liks su šimtu hektarų dirvonuojančios žemės, kuriai išleido 1,5 mln. eurų.

Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Žemaitis“ 2025 m. gegužės 2 d. numeryje (Nr. 33).