Ar pilni aruodai?

Ni­jo­lės JAN­KU­VIE­NĖS nuotr.
Ra­jo­no ūki­nin­kai šie­met džiau­gia­si gau­siu der­liu­mi
Nors ru­duo jau įsi­bė­gė­jo, žem­dir­biams dar­by­me­tis dar ne­si­bai­gia. Tik­rai dar ne vi­sas der­lius nuim­tas. Ką tik baig­tos nuim­ti pu­pos, bet sa­vo ei­lės lau­kia ka­na­pės, ku­ku­rū­zai... Pa­ge­rė­jus oro są­ly­goms, lau­kuo­se burz­gia įvai­riau­sia že­mės ūkio tech­ni­ka. Vie­ni sku­ba nuim­ti li­ku­sį der­lių, ki­ti sė­ja žie­mi­nius ja­vus ar jau ruo­šia dir­vą ki­tiems me­tams. O ko­kie bu­vo šie me­tai mū­sų ra­jo­no ūki­nin­kams?
Ni­jo­lės JAN­KU­VIE­NĖS nuotr.
UAB „Že­mai­ti­jos grū­dai“ la­bo­ra­to­ri­jos ve­dė­ja Da­lia Jakš­tie­nė

Bank­ro­tas ne­gre­sia

Praė­ju­sių me­tų ru­duo bu­vo la­bai pa­lan­kus mū­sų ūki­nin­kams. Orai bu­vo itin šil­ti ir sau­si, tad bu­vo ga­li­ma tin­ka­mai pa­ruoš­ti lau­kus žie­mi­nių ja­vų sė­jai. Be to, ir žie­mi­nės kul­tū­ros spė­jo ge­rai pa­si­ruoš­ti sau­giai žie­mo­ti, to­dėl šie­met bu­vo la­bai pa­di­dė­ję žie­mi­nių ja­vų pa­sė­lių plo­tai. Jie ge­rai per­žie­mo­jo, o ir pa­va­sa­rį bei va­sa­rą kan­ki­nu­si saus­ra jiems ne­pa­ken­kė.

Dėl šių prie­žas­čių grū­dų au­gin­to­jai su­tar­ti­nai tvir­ti­na, kad me­tai bu­vo ge­ri. Tą pa­tvir­ti­na ir grū­dus su­per­kan­čios bei trą­šo­mis pre­kiau­jan­čios UAB „Ag­ro­che­ma“ va­dy­bi­nin­kė Plun­gė­je Jo­lan­ta Rau­die­nė. „Nau­jo­jo der­liaus su­pir­ki­mas vy­ko sklan­džiai. Džiu­gi­no ir kie­kiai, ir ko­ky­bė. Kiek te­ko bend­rau­ti su ūki­nin­kais, vi­si džiau­gė­si šių­me­ti­niu der­liu­mi. Kai ku­rie grū­dus ve­žė tie­siai į uos­tą, bet to­kių bu­vo ne­daug“, – sa­kė ji.

J. Rau­die­nė pa­mi­nė­jo ir ke­lis jos pa­ste­bė­tus po­ky­čius. Esą šie­met ma­žiau kas su­si­gun­dė išansk­ti­nė­mis pir­ki­mo-par­da­vi­mo su­tar­ti­mis. Ke­le­ri pa­sku­ti­niai me­tai ūki­nin­kams bu­vo nuo­sto­lin­gi. Bi­jo­da­mi, kad neį­vyk­dys su­tar­ties są­ly­gų, ir ne­no­rė­da­mi ri­zi­kuo­ti jie šie­met ne­su­si­gun­dė ge­res­nė­mis išanks­ti­nė­mis kai­no­mis. Kaip ir kiek­vie­nais me­tais, bu­vo to­kių, ku­rie grū­dais den­gė sko­lą už trą­šas.

Pa­sak „Ag­ro­che­mos“ va­dy­bi­nin­kės, vi­sos pa­si­ra­šy­tos su­tar­tys įvyk­dy­tos 100 pro­cen­tų, sko­lin­gi bend­ro­vei Plun­gės ra­jo­no ūki­nin­kai ne­li­ko.

Ko­ky­bė džiu­gi­na

Rei­kia ne­pa­mirš­ti ir to, kad svar­būs ne tik kie­kiai, bet ir grū­dų ko­ky­bė. Kaip jau mi­nė­jo­me, žie­mi­nių kul­tū­rų der­lius šie­met džiu­gi­no, bet apie va­sa­ri­nes to ne­ga­li­ma pa­sa­ky­ti. Jas smar­kiai pa­vei­kė saus­ra, be­si­tę­su­si vi­są pa­va­sa­rį ir di­džią­ją da­lį va­sa­ros. Dėl to grū­dai bu­vo smul­kes­ni, juos daž­niau puo­lė li­gos.

Ar pa­vy­ko Plun­gės ra­jo­no ūki­nin­kams užau­gin­ti ko­ky­biš­ką pro­duk­ci­ją, „Že­mai­tis“ tei­ra­vo­si UAB „Že­mai­ti­jos grū­dai“ lai­ki­nai di­rek­to­riaus pa­rei­gas ei­nan­čio Sta­nis­la­vo Bu­bu­lo ir la­bo­ra­to­ri­jos ve­dė­jos Da­lios Jakš­tie­nės.

„Grū­dų ko­ky­bė šie­met la­bai ge­ra, mais­ti­nių grū­dų su­pir­ko­me dau­giau nei pa­sta­rai­siais me­tais. Ekst­ra kla­sės kvie­čių su­pirk­ta 20 000, pir­mos kla­sės – 12 000, ant­ros kla­sės – 8 000 to­nų. Jau net ne­kal­bu apie pa­ša­ri­nius grū­dus. Re­zul­ta­tai džiu­gi­na“, – ra­jo­no ūki­nin­kų sėk­me džiau­gė­si S. Bu­bu­las.

„Grū­dų ko­ky­bė pri­klau­so ne tik nuo oro są­ly­gų, bet ir nuo to, ko­kia tech­ni­ka dir­ba ūki­nin­kai. Nau­ji kom­bai­nai vi­sa­da dir­ba grei­čiau ir ku­lia šva­riau. Pa­gal tai, kiek grū­duo­se yra prie­mai­šų, nu­sta­to­me jų ko­ky­bę ir kla­sę. Šie­met grū­dai bu­vo tik­rai la­bai šva­rūs. No­ri­me pa­si­džiaug­ti sa­vo ūki­nin­kais. Pa­tys ėjo, do­mė­jo­si, klau­sė, ar šva­rūs?“ – džiau­gė­si la­bo­ra­to­ri­jos ve­dė­ja.

Vis dėl­to, pa­sak jos, bu­vo ir to­kių ne­lai­mė­lių, ku­rių grū­dai ne­priim­ti dėl juo­se nu­sta­ty­tų leis­ti­ną nor­mą vir­ši­ju­sių pikt­žo­lės – lau­ki­nės avi­žos – prie­mai­šų (jų ga­li bū­ti ne dau­giau kaip 3 pro­cen­tai).

„Vie­nas ūki­nin­kas at­ve­žė to­kius juo­dus grū­dus, ko­kių dar ne­bu­vau ma­čiu­si. Jie bu­vo smar­kiai pa­žeis­ti li­gos – kie­to­sios kū­lės. Nui­mant der­lių li­go­ti grū­dai su­traiš­ko­mi ir spo­ros už­kre­čia vi­sus grū­dus. Dėl spe­ci­fi­nio kva­po jie ne­be­tin­ka nei mais­tui, nei pa­ša­rui. To­kių grū­dų ne­ga­li­me pirk­ti“, – dėl ne­nu­si­se­ku­sio der­liaus jau­no­jo ūki­nin­ko gai­lė­jo pa­šne­ko­vė.

Kaip aiš­ki­no la­bo­ra­to­ri­jos ve­dė­ja, ver­ti­na­mi ir ki­ti ro­dik­liai: bal­ty­mai, gli­ti­mas, pil­ti­nis tan­kis, kri­ti­mas. Dėl saus­ros va­sa­ri­niai ja­vai su­bran­di­no smul­kes­nius grū­dus, tad ne vi­si ati­ti­ko mais­ti­nės ver­tės rei­ka­la­vi­mus.

Nu­si­tę­su­sios trak­to­rių ei­lės – praei­tis

2016 me­tais Tel­šiuo­se, o praė­ju­siais me­tais ir Kre­tin­go­je ati­da­ry­ti nau­ji grū­dų ele­va­to­riai. Sup­ran­ta­ma, kad dėl šios prie­žas­ties ki­tų mies­tų ūki­nin­kai jau ne­be­ve­žė grū­dų į Plun­gę, kaip anks­čiau. O ir Plun­gės ra­jo­no ūki­nin­kai ga­lė­jo pa­si­rink­ti, kur jiems pa­ran­kiau par­duo­ti sa­vo pro­duk­ci­ją.

Ga­li­ma su­pras­ti, kad stam­biau­sias pas mus vei­kian­tis su­pir­kė­jas – „ Že­mai­ti­jos grū­dai“ – ne­si­džiau­gia at­si­ra­du­sia kon­ku­ren­ci­ja. Bet pa­tiems au­gin­to­jams ji išė­jo į nau­dą, nes ga­liau­siai iš­si­spren­dė ei­lių pro­ble­ma. Plun­giš­kiai jau bu­vo pri­pra­tę kiek­vie­ną ru­de­nį prie grū­dų ele­va­to­riaus nu­si­tę­sian­čio­mis il­giau­sio­mis trak­to­rių, sunk­ve­ži­mių ei­lė­mis. Tik kai tų ei­lių ne­li­ko, at­si­ra­do abe­jo­jan­čių­jų bend­ro­vės sėk­me.

„Priė­mė­me, džio­vi­no­me, va­lė­me, kro­vė­me grū­dus pil­nu pa­jė­gu­mu. Įmo­nė tu­ri di­džiu­les sau­gyk­las, sa­vo ge­le­žin­ke­lio ša­ką. Tiek ge­le­žin­ke­liu, tiek sunk­ve­ži­miais mums grū­dus ve­žė ir iš ki­tų „Že­mai­ti­jos grū­dams“ pri­klau­san­čių bend­ro­vių su­pir­ki­mo punk­tų“, – pa­dė­tį aiš­ki­no lai­ki­na­sis įmo­nės va­do­vas.

Jis pri­mi­nė, kad bend­ro­vė grū­dus prii­ma iš­ti­sus me­tus. Tad jei tu­ri at­lie­ka­mų, ūki­nin­kai ga­li drą­siai juos vež­ti.

Te­gul žir­nius au­gi­na ki­ti

Bu­vo įdo­mu su­ži­no­ti, kaip pa­sta­rai­siais me­tais pa­si­kei­tė mū­sų ūki­nin­kų au­gi­na­mų kul­tū­rų plo­tai? Siek­da­mi da­ly­vau­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos re­mia­mo­je ža­li­ni­mo pro­gra­mo­je, ra­jo­no ūki­nin­kai pa­sta­rai­siais me­tais smar­kiai bu­vo iš­plė­tę žir­nių ir pu­pų pa­sė­lių plo­tus. Bet ke­lis me­tus paei­liui ne­pa­vy­ko lai­ku nuim­ti der­liaus, tad jų at­si­sa­ky­ta. Be to, už­draus­ta šių ankš­ti­nių kul­tū­rų pa­sė­lių plo­tuo­se nau­do­ti pes­ti­ci­dus, jei jos dek­la­ruo­ja­mos ža­li­ni­mui. Tai la­bai ap­sun­ki­no žir­nių ir pu­pų au­gi­ni­mą.

S. Bu­bu­las pa­tvir­ti­no, kad šie­met treč­da­liu ma­žiau su­pirk­ta ne tik žir­nių, bet ir rap­sų.

O kur iš­ke­liau­ja mū­sų ūki­nin­kų der­lius? „Vi­si grū­dai eks­por­tuo­ja­mi. Di­dė da­lis jų par­duo­da­ma per bro­ke­rius, to­dėl mes ne­ži­no­me, į ko­kią ša­lį jie iš­ke­liau­ja“, – paaiš­ki­no „Ag­ro­che­mos“ va­dy­bi­nin­kė J. Rau­die­nė.

Tad lie­ka neaiš­ku, kas džiaug­sis mū­sų ra­jo­no ūki­nin­kų užau­gin­tais grū­dais. Svar­biau­sia, kad iš jų iš­kep­ta duo­na bū­tų skal­si. O sa­vo žem­dir­biams pa­lin­kė­si­me dar­bin­go ru­dens. Ir kad Die­vas pa­dė­tų, o val­džia ne­truk­dy­tų!

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.