
Naujausios
„Kaip taip nutinka?“
„Prieš kelias dienas su specialistais, istorikais ir paveldosaugininkais aplankėme keletą rajono bažnyčių. Išlipome ir prie Beržoro bažnyčios ir buvome nustebinti. Beržoro kaimelis yra paskelbtas etnoarchitektūriniu kompleksu, bažnyčia – viena seniausių Lietuvoje, statyta 1746 metais. Šis sakralinis kompleksas ir Beržoro etnoarchitektūrinis kaimas buvo tie segmentai, dėl kurių Žemaitijos nacionalinis parkas įkurtas būtent šioje Žemaitijos vietoje. Ir priešais bažnyčią dabar mes matome šiukšlių konteinerius“, – J. Skurdauskienė apibūdino nerimą jai keliančią situaciją.
Pasak jos, Beržoro bažnyčia buvo ir yra pamėgta dailininkų, o jos priekinis fasadas kartu su vartais į šventorių yra tapęs kone chrestomatiniu Lietuvos tapybos istorijoje.
„Jeigu jūs paimsite bet kurį menotyrininkų žinyną ar albumą ir rasite aprašytą Beržorą, ten visur dedamas akcentas, kad nuo XX amžiaus pradžios jis buvo tarsi kokia dailininkų meka, o šios bažnyčios vaizdas yra tapęs ikoniniu Lietuvos dailės kontekste, jį yra tapę žymiausi dailininkai. O dabar mes tą vaizdą esam sugadinę. Kaip taip nutinka, kada turim šitiek kultūros paveldo įstatymų, ginančių šią vietą? Kaip yra derinami tokie projektai?“ – klausimus vieną po kito žėrė istorikė ir politikė.
Perkėlimas kainuotų daug laiko ir pinigų
Išgirdęs juos Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas neslėpė sutrikimo.
„Nežinau, ką ir atsakyti. 2016 metais pradėtas tų konteinerių aikštelių projektavimas, 2019 m. pradėti darbai. Tikrai buvo derinta su kultūros paveldu. Jeigu patys derintojai neatkreipė dėmesio, tai nežinau, ką dabar pasiūlyti“, – kalbėjo jis.
Toks atsakymas nė kiek neapmaldė J. Skurdauskienės užsidegimo rasti atsakymą, kieno palaiminimu atliekų konteineriai įkasti būtent priešais šventoriaus vartus.
„Ar ta situacija ir liks tokia nepastebėta? Mes turim suprasti, kad tai nėra eilinis objektas – ta vieta labiausiai žinoma Žemaitijoje. Turėsime spręsti šią situaciją, o tie, kas derino, turės atsakyti į klausimus, kodėl jie tą padarė“, – toliau aiškino ji.
Išgirdusi mero Audriaus Klišonio repliką, kad nutarus perkelti konteinerius į kitą vietą reikės ne tik lėšų, bet ir naujai suderinti, kas nėra taip paprasta, J. Skurdauskienė ragino to imtis: „Viskas suprantama, bet tai yra ypatinga vieta, kuri reikalauja ypatingų sprendimų.“
Pastabos – tik formalios
Internetinėje sistemoje „Infostatyba“ nesunku rasti minėtų pusiau požeminių atliekų konteinerių aikštelių, prieš kelerius metus įrengtų visame Plungės rajone, techninį projektą, kurį Telšių regiono atliekų tvarkymo centro užsakymu parengė UAB „Ginota“. Kartu galima rasti ir šio projekto derinimus.
Įdomu tai, kad pirmąkart (2019 m. gruodžio 5 d.) Kultūros paveldo departamento Telšių teritorinio padalinio vyriausioji specialistė Loreta Barysienė atsakė nepritarianti projektui.
Tačiau toks atsisakymas buvo pagrįstas tik formaliomis pastabomis. Paveldosaugininkei užkliuvo ne pati konteineriams pasirinkta vieta Beržoro kaime ir kitose paveldo teritorijose, bet tai, kad nėra įvardinta, jog projektas rengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu. Kita pastaba – kad teritorijos apibūdinimuose netiksliai nurodytos kai kurios projektuojamų aikštelių vietos.
Projektuotojai suskubo ištaisyti šias klaidas ir netrukus informavo Kultūros paveldo departamento Telšių skyrių, jog į pastabas atsižvelgta – techninis projektas pataisytas įrašius trūkstamo įstatymo pavadinimą ir patikslinus nurodytų aikštelių vietas.
Tų pačių 2019 metų gruodžio 16 dieną L. Barysienė atsakė daugiau pastabų neturinti ir projektui pritarianti.
Taigi galutiniame projekte nurodoma, kad Beržoro kaime, Gaso gatvėje, projektuojama aikštelė patenka į kultūros paveldo objekto teritoriją. Šalia pateikiamas paveldosauginis pagrindimas, kuriame dėstoma, kad naujai statomi statiniai nekilnojamam kultūros paveldui vizualinės taršos nedarys, kadangi vietoje esamų antžeminių konteinerių bus pastatomi nauji, estetiškesni ir švaresni pusiau požeminiai. Neva įrengus naujus konteinerius, dalies jų korpuso nesimatys – jie paslėpti po žeme, o antžeminės jų dalys bus estetiškos, gruntuotos, dekoruotos smulkiais akmenukais.
„Nebebuvo kitos išeities“
„Žemaičio“ ta tema praėjusią savaitę kalbinta Kultūros paveldo departamento Telšių skyriaus vedėja Aurelija Ričkuvienė, peržiūrėjusi minėtus dokumentus, sakė, kad nors techninis projektas to neatspindi, renkant naujiesiems konteineriams vietą Beržore būta daugiau derinimų.
Esą svarstytos kelios galimos vietos, tačiau viena jų atkrito dėl per artimos gyvenamojo namo kaimynystės, kita – dėl požeminių komunikacijų. Dar vienai siūlytai vietai nepritarė patys paveldosaugininkai, mat buvo siūloma konteinerius įrengti arčiau pagrindinio kelio į Platelius, šalia koplytstulpio.
„Svarstant pastarąjį variantą mes buvome griežtai prieš, nes tokiu atveju vizualinė tarša būtų buvusi dar didesnė. Galiausiai pasirinktas variantas prie šventoriaus vartų, nes tai yra vartai ir į kapines, o pagal visas taisykles prie kapinių privalo būti atliekų konteineriai. Nebebuvo kitos išeities“, – kalbėjo vedėja.
Ji stebėjosi, kad klausimas dėl pasirinktos vietos iškeltas tik dabar, praėjus bene trejiems metams, ir kad jį kelia būtent Tarybos narė, mat minėtasis pusiau požeminių konteinerių aikštelių įrengimo projektas įgyvendintas pritarus ne tik atsakingoms institucijoms, bet ir Savivaldybės tarybai – esą keista, kodėl tada neišsakyta pastabų dėl situacijos Beržore.
Lyg karštos bulvė mėtymas
A. Ričkuvienė atkreipė dėmesį ir į tai, kad Beržoras patenka ne tik į kultūros paveldo, bet ir į saugomą teritoriją – jis yra Žemaitijos nacionaliniame parke, tad šio direkcijos pritarimas taip pat buvo ne mažiau svarbus, gal net svarbesnis. Esą derinant projektą paveldosaugininkai atsižvelgė ir į tai, kad jam pritarė Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.
Ir išties, sistemoje „Infostatyba“ galima rasti prie konteinerių aikštelių techninio projekto pridėtą ir Žemaitijos nacionalinio parko direktoriaus Ramūno Lydžio raštą, kuriuo jis informuoja projekto rengėjus pritariantis konteinerių įrengimui. O pabaigoje pridėta R. Lydžio pastaba, kad dvi projektuojamos aikštelės – numatytos įrengti Beržore ir Žemaičių Kalvarijoje – patenka į kultūros paveldo teritorijas, todėl būtini suderinimai su... Kultūros paveldo departamentu.