Naujausios
– Praėjusią kadenciją buvote Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė. Žinote, kas buvo padaryta, ko buvo siekta. Šią kadenciją esate šio komiteto narė. Matote pokyčius, kurie atėjo su naujais valdančiaisiais. Vienas jų – valdančiųjų planuose neliko naujo darželio. Kodėl, jūsų nuomone, Plungei reikia naujo darželio?
– Priežasčių yra ne viena. Vos prieš keletą metų Plungėje labai trūko vietų darželiuose. Dabar girdime valdančiuosius sakant, kad šios problemos nebėra. Bet naujas nedidelis darželis leistų sumažinti vaikų skaičių grupėse, o tuo pačiu užtikrinti geresnes vaikų ugdymo ir pedagogų darbo sąlygas. Vykstant įtraukiajam ugdymui taip pat būtina mažinti vaikų skaičių grupėse.
Kita priežastis yra ta, kad miesto centre yra tik vienas darželis – „Nykštukas“. Tai mažas darželis, kuriame veikia vos 7 grupės. Todėl nepatenkinami tėvų, gyvenančių centre ir šiaurinėje miesto dalyje, prašymai priimti jų vaikus į šį darželį.
Tad tikrai racionalu būtų nedidelį darželį įsteigti vadinamajame kareivinių kvartale. Prieš porą metų žmonės, paskaitę apie tokius planus, džiaugėsi, kad pagaliau „bus atsižvelgta į toje Plungės pusėje gyvenančiuosius“.
Tiesa, buvo svarstymų kurti nedidelį darželį buvusio medelyno vietoje. Bet jo perdavimo Savivaldybei procedūros užsitęsė, todėl dviejuose komitetuose buvo pritarta darželio statybai prie „Babrungo“ progimnazijos.
– Praėjusioje kadencijoje valdančiųjų pateikta idėja šalia „Babrungo“ progimnazijos statyti naują darželį buvo įgavusi nemažą proveržį: užsakytas techninis projektas ir net įvardinta, kad duris naujasis darželis galėtų atverti jau 2025-ųjų rugsėjį. Tačiau panašu, kad po pernai pavasarį vykusių savivaldos rinkimų požiūris yra gerokai pasikeitęs. Girdime, kad techninis projektas niekaip nebaigiamas parengti. Kokių kliūčių atsirado?
– Kai toks klausimas buvo užduotas paskutiniame Tarybos posėdyje, meras paaiškino, kad atsirado kliūčių derinant projektą su AB „Lietuvos geležinkeliai“, neva išsiskyrė nuomonės dėl triukšmo sienelės tarp darželio teritorijos ir geležinkelio.
– Anksčiau ar vėliau, tikėkimės, visa techninė dokumentacija bus baigta, o tada turėtų ateiti metas rangos darbams. Kaip atsitiko, kad šių metų Savivaldybės biudžete nenumatyta lėšų pradėti darželio statybos darbus?
– Negaliu atsakyti už valdančiuosius. Neorganizavo jie šia tema platesnės diskusijos Kolegijoje ar komitetuose. O jų teiginiai, kad darželio statybai lėšos turėjo atkeliauti iš verslo, prieštarauja dar 2021 m. komitetuose pristatytam sprendimo projektui, kurio aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad „šios dienos duomenimis, lėšų šaltinis turėtų būti Savivaldybės biudžetas, nebent būtų galimybė pinigų gauti iš kitų šaltinių“.
– Galbūt tuo šaltiniu galėjo būti Telšių regiono plėtros taryba?
– Galimybė gauti lėšų per ją tikrai buvo, tačiau Savivaldybė tuo nepasinaudojo. Tiesa, neseniai teko išgirsti, kad per paminėtą Telšių regiono plėtros tarybą Savivaldybė siekia gauti lėšų Plungės technologijų ir verslo mokyklos bendrabučiui renovuoti, pritaikant jį socialiniams būstams. Kiek anksčiau suskaičiuota, kad šis sumanymas kainuos apie 5 mln. eurų. Išeina, kad Plungės rajono savivaldybė kaip prioritetą išsikėlė minėto bendrabučio rekonstrukciją ir socialinių būstų įrengimą – panašu, kad artimiausiais metais būtent tam bus metamos didžiausios tiek regioninės plėtros, tiek Savivaldybės biudžeto sumos.
Tuo tarpu kiti rajonai socialinių būstų plėtrai renkasi, manyčiau, racionalesnius sprendimus: perka rinkoje esančius butus arba stato nedidelius daugiabučius, skirtus socialiniam būstui. Kaina gaunasi perpus mažesnė, nei suplanavo išleisti Plungė, kartu išvengiama socialiai remtinų žmonių segregacijos, izoliuotos teritorijos sukūrimo.
– Minėjote, kad į Telšių regiono plėtros planą įtrauktas Plungės savivaldybės siekis atnaujinti dabar Plungės technologijų ir verslo mokyklos valdomą bendrabutį. Vis tik įdomu, kas tame plane parašyta apie švietimo įstaigas? Juk tai nėra kažkoks įslaptintas dokumentas?
– Tikrai ne. Tik tenka apgailestauti, kad Plungės visuomenė per mažai informuojama apie regioninę politiką ir galimybes būtent per regioninį planavimą gauti Europos Sąjungos lėšų svarbiems rajonų infrastruktūros objektams. Prieš kelerius metus jau atkreipiau dėmesį į tai, kad mero teikiamoje metinėje ataskaitoje nė neužsimenama apie rajono atstovavimą Telšių regiono plėtros taryboje. Dabar Savivaldybės tarybos nariams bent kartą metuose yra pristatoma ši informacija.
Vienas iš mūsų Savivaldybės Telšių regiono plėtros tarybai pateiktų projektų yra „Ikimokyklinio ugdymo infrastruktūros plėtra Plungės lopšelyje-darželyje „Raudonkepuraitė“ ir skyriuje „Vėrinėlis““. Įdomu tai, kad „Vėrinėlio“ skyriuje darbai jau atlikti, bet pasinaudojant kompensacijos mechanizmu bus siekiama atgauti tam išleistas Savivaldybės biudžeto lėšas. O juk tas lėšas buvo galima investuoti į naujo darželio statybą.
„Raudonkepuraitės“ vidaus patalpų remontas dar tik planuojamas. Į akis krenta tai, kad ten numatyta padidinti grupių skaičių, griaunant sienas ir perplanuojant esamas erdves, kad vietoj dviejų grupių būtų galima įrengti tris. Lyg darželis būtų guminis... Vėlgi, galime grįžti prie klausimo, ar tikrai nereikalingas dar vienas darželis?!
– Niekas nesiginčija, kad naujas statinys geriau už seną. Bet ar ne metas galvoti ir apie senųjų lopšelių-darželių renovaciją?
– Apie tai reikėjo galvoti dar vakar. Visos mokyklos seniai renovuotos, o darželiai investicijų taip ir nesulaukė. Gruodžio mėnesį Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje atkreipiau dėmesį būtent į darželių pastatų būklę, pasiūliau sukurti darželių pastatų atnaujinimo ir modernizavimo planą, kuriame būtų numatytas atnaujinimo eiliškumas, būtini atlikti darbai, apytiksliai reikalingos lėšos. Gal tai padės išvengti tokios situacijos, kokią dabar turim su „Raudonkepuraite“ – rengiant šio lopšelio-darželio atnaujinimo projektą kažkodėl liko neįvertinta tai, jog pastatui reikalingas kapitalinis remontas, būtina sutvirtinti irstančius pamatus ir trūkinėjančias sienas, o tik tada kalbėti apie vidaus patalpų remontą.
O dabar kas daroma?! Praėjusių metų spalio 19 dieną vykusiame Kolegijos posėdyje Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja kalbėjo, kad neva net trys skyriai sėdėjo ir suko galvas, „kaip parodyti plėtrą tikrai labai blogos būklės „Raudonkepuraitės“ pastate“ (įrašą nesunkiai galima rasti „Youtube“ kanale).
– Savivaldybė kaip vieną iš pagrindinių savo tikslų skelbia siekį į rajoną pritraukti kuo daugiau jaunų šeimų. Deja, girdėjome, kad sekasi prastokai. Kodėl?
– Turime jau keletą metų veikiančią trūkstamų specialistų pritraukimo programą, bet pavyko pritraukti tik vieną specialistą. Kodėl nepavyko daugiau? Tam, kad atvyktų jaunos šeimos, būtina pasiūlyti ne tik darbo vietas, konkurencingą darbo užmokestį, bet ir kokybiškas medicinos, ugdymo bei kitas paslaugas. Į tai Savivaldybė turi investuoti, antraip nebus nei demografinio, nei ekonominio, nei socialinio augimo.
Čia mums sektinu pavyzdžiu galėtų būti kaimyninė Gargždų savivaldybė, suplanavusi statyti naują 12-os grupių lopšelį-darželį 230-iai vaikų.
– Paskutiniame Tarybos posėdyje pasisakėte apie 2024 m. Savivaldybės biudžetą. Įvardijote sritis, kurioms skirta mažiau nei tikėjotės, ypač žinant, kad šių metų biudžeto pajamos numatytos 9 mln. eurų didesnės nei pernai. Jus stebina toks valdančiųjų požiūris?
– Taip, stebina. Ypač kai analizuoju, koks augimas buvo ankstesniais metais. Ugdymo kokybės, sporto ir modernios aplinkos užtikrinimo programa 2023 m., lyginant su 2022 m., buvo didesnė 27,2 procento. Šiemet, lyginant su 2023 metais, šios programos padidėjimas biudžete – tik 17,3 procento, taigi, 10 procentų mažesnis.
Svarstant biudžetą sakiau, kad valdantieji į opozicijos siūlymus neatsižvelgs. Taip ir nutiko, nors mūsų siūlymai buvo racionalūs ir naudingi bendruomenei, savivaldybės žmonėms.
Užs. Nr. 566