Ar verta įamžinti 1991-ųjų rugpjūčio įvykius?

Jurgitos NAGLIENĖS nuotr.
S. Baumila – vienas iš 1991-ųjų rugpjūčio įvykių dalyvių. Jo siūlymu, šią datą būtina įamžinti šalia Savivaldybės, kur tomis dienomis buvo įsikūręs savanoriškos gynybos štabas
Ko gero, kiekvienas lietuvis, net ir pažadintas naktį, pasakytų, kuo Lietuvai reikšminga 1990-ųjų kovo 11-oji ar 1991-ųjų sausio 13-oji. Šių dviejų datų įvykius mes minime iki šiol. Tačiau į 1991-ųjų istorijos puslapius nugulė ir tų metų rugpjūčio mėnesį kilę neramumai, kuomet Maskvoje įvykdytas pasikėsinimas perimti valdžią iš tuometinio TSRS prezidento Michailo Gorbačiovo. Šio pučo atgarsių banga nuvilnijo ir per Lietuvą įvairiomis TSRS karių rengtomis provokacijomis, nukreiptomis prieš mūsų šalį. Dėl jų sunerimo ir Plungėje veikusi Savanorių krašto apsaugos tarnybos (SKAT) kuopa.
<br>Kad šis istorinis momentas nenugrimztų užmarštin, imtasi iniciatyvos jį įamžinti. Ar išties 1991-ųjų rugpjūčio įvykiai verti išskirtinio dėmesio, diskutuota per neseniai vykusį Plungės rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdį.

Pristatė iniciatyvą

Kaip per posėdį sakė Kultūros, turizmo ir viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistas Gintaras Ramonas, gyventojų pateikta iniciatyva minėtą datą įamžinti prie Savivaldybės pastato svarstyta Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų Plungės rajono savivaldybėje suteikimo komisijos.

Komisija šiai idėjai neprieštaravo, mat 1991-ųjų rugpjūčio neramumai neaplenkė ir Plungės, savarnoriškos gynybos štabas, kaip minėjo G. Ramonas, buvo įkurdintas būtent Savivaldybės pastate – čia susirinko nemažai Plungę ginti pasiruošusių savanorių. Tačiau šio pritarimo nepakanka. Prašymą dėl įamžinimo pateikę gyventojai taip pat turės įtikinti Kultūros ir meno tarybą.

Ta pati Taryba, jei tik bus pritarta sumanymui, kartu su architektu nuspręs ir dėl įamžinimo vietos bei formos. Nes, kaip teigė G. Ramonas, Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų Plungės rajono savivaldybėje suteikimo komisija palaimino tik pačią iniciatyvą ir siūlomą užrašą: „1991 m. rugpjūčio 19–21 dienomis šiame pastate buvo įsikūręs savanorių karių teritorinis gynybos štabas“.

Suabejojo, ar įvykis vertas išskirtinio dėmesio

Išklausę specialistą, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariai norėjo daugiau sužinoti apie pačią gyventojų iniciatyvą. Komiteto pirmininkas Audrius Misiūnas teiravosi, galbūt yra žinoma, kokia forma norima įamžinti Rugpjūčio pučo įvykius Plungėje.

G. Ramonas paaiškino, jog minėta komisija to nesvarstė, bet iniciatoriai siūlė šalia Savivaldybės pastatyti granitinį stulpelį. Žinoma, Kultūros ir meno taryba, jei bus pritarta iniciatyvai, gali parinkti ir patrauklesnį variantą.

O štai komiteto pirmininko pavaduotoja Vida Bondauskienė nebuvo linkusi gilintis nei į įamžinimo formą, nei į vietą, ji sakė apskritai abejojanti, ar reikalinga įamžinti šiuos įvykius. Anot jos, yra daug vertingesnių istorinių įvykių, kuriems būtų galima parodyti dėmesį.

Atsakydamas į šį pastebėjimą G. Ramonas priminė, jog tai – gyventojų iniciatyva, todėl Savivaldybei jos įgyvendinimas nieko nekainuotų. O komiteto pritarimas tiesiog suteiktų galimybę pareiškėjui kreiptis į Kultūros ir meno tarybą, kuri ir spręstų, kiek reikšmingi minėti įvykiai.

Tačiau tai posėdžiavusiųjų neįtikino. A. Misiūno siūlymu, nutarta surengti diskusiją su įamžinimo idėją pateikusiais gyventojais, esą tada būtų galima plačiau aptarti pačią iniciatyvą, galbūt išgirsti tų įvykių liudininkų prisiminimus.

O prisiminimų, ko gero, netrūktų – „Žemaitis“ 2021-aisiais spausdino publikacijų ciklą, į kurį sugulė SKAT kuopos Plungėje tuometinio kuopininko Silvestro Baumilos prisiminimai apie 1991-ųjų rugpjūčio įvykius Plungėje.

Būtent šis plateliškis ir kreipėsi į Savivaldybę, prašydamas įamžinti savanorius, 1991 metų rugpjūčio 19–21 dienomis pakviestus mobilizuotis ir pasiruošti galimoms priešo provokacijoms Plungėje. Su tokiu prašymu S. Baumila į valdininkų duris beldžiasi jau ne pirmą kartą.