
Naujausios
Slėptuvių yra pakankamai ar nėra visai?
Lietuvoje pastaruoju metu stebime keistą tendenciją: vienai pusei piktinantis, kad viešojoje erdvėje visiškai nėra informacijos apie tai, kaip gyventojams pasiruošti galimai karinei agresijai, kita pusė, kurioje pozicijas užsiėmė įvairios valstybinės institucijos, dieną naktį ramina pasisakymais, kad nėra reikalo panikuoti – kol kas Lietuvai niekas negresia, tad ir kažkokio ypatingo pasiruošimo nereikia.
„Tai, ką dabar daro kai kurie Lietuvos politikai ir Vidaus reikalų ministerija, yra sunkiai suvokiama.<...> Atsakingoms institucijoms žinoma apie rimtas problemas, kurios lemia civilių gyventojų saugumą, tačiau vietoje jų paviešinimo ir bandymo spręsti, tai yra slepiama nevengiant meluoti ir manipuliuoti. Viešai aukščiausi Vyriausybės politikai teigia, kad slėptuvių, karo atveju, užteks visiems, realybėje – nėra nė vienos slėptuvės civiliams. Tai žinoma ministrei ir kitiems atsakingiems žmonėms. Iš kitos pusės – jų neverta kaltinti – tai trisdešimt metų darbo imitavimo civilinėje saugoje pasekmė“, – taip šią situaciją apibūdino „15min“ žurnalistas, karo fotografas Vidmantas Balkūnas.
Ir išties vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė spaudos konferencijos metu kovo 1-ąją, paklausta, kiek Lietuvoje yra slėptuvių, atsakė, kad „jų skaičius yra pakankamas“, tačiau jau netrukus imta svarstyti, ką ministrė turėjo omeny. Pasirodo, kiekviena savivaldybė yra paruošusi sąrašą pastatų, kurie nelaimės atveju pasitarnautų kaip kolektyvinės apsaugos vietos, vis dėlto tokių vietų negalima vadinti slėptuvėmis, mat karo grėsmės atveju iš jų tikriausiai būtų mažai naudos.
Praėjusią savaitę net ir Prezidentūra pripažino, kad problemų šioje vietoje yra, ir ne viena.
„Dalis namų darbų nėra iki galo padaryti. Tos kolektyvinės saugos priemonės, kurios yra numatytos branduolinės avarijos atveju – kam mes ir ruošiamės turėdami pavojingą atominę elektrinę šalia savo sienų – ne visais atvejais tinka ginkluoto konflikto atveju“, – „Žinių radijui“ sakė šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.
Ieškokite mėlyno trikampio oranžiniame kvadrate
Taigi dabar jau aišku, kad slėptuvių neturime, bet turime kolektyvinių apsaugos vietų. Kas jos yra ir kur jų ieškoti ištikus nelaimei?
„Kolektyvinės apsaugos vietos yra tokie pastatai, kur ištikus nelaimei, gyventojams likus be vandens, elektros ar šildymo, būtų galima juos surinkti į vieną ar kelias vietas ir organizuotai aprūpinti laikinu prieglobsčiu, maitinimu, kita pagalba. Bet tai nėra slėptuvės. Aš pats Lietuvoje žinau tik vieną slėptuvę, bet ji – Vilniuje, ir dabar nepasakyčiau, kiek dar yra pritaikyta naudoti. O pas mus rajone slėptuvių nėra“, – „Žemaičiui“ sakė Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius, Ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas Mindaugas Kaunas.
Reikėtų įsidėmėti, kad šie pastatai, skirti laikinam gyventojų prieglobsčiui, yra pažymėti specialiuoju ženklu – mėlynu trikampiu oranžinio fono kvadrate, apibrėžtame mėlynos spalvos rėmeliu. Vaikštinėdami po bet kurį miestą ar miestelį jau dabar galite pastebėti, kad šis ženklas žymi įėjimus į tam tikrus visuomeninės paskirties pastatus, dažniausiai – mokyklas, kultūros namus, sporto centrus.
Kaip jau supratote, įprastomis gyvenimo sąlygomis minimi statiniai naudojami įvairiems visuomenės poreikiams, o ekstremalių situacijų metu juos galima pritaikyti gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių. Kiekviena savivaldybė, rūpindamasi savo gyventojų apsauga, iš anksto yra numačiusi kolektyvinei apsaugai skirtus statinius. Sutarta, kad jų turi būti tiek, kad tilptų bent 20 procentų, arba penktadalis, tos savivaldybės gyventojų.
Plungės mieste priglaustų beveik 9-is tūkst., Rietavo – tūkstantį gyventojų
Kiekviena savivaldybė savo interneto svetainėje skelbia tokių kolektyvinės apsaugos statinių sąrašus, tad nesunkiai radome ir tuos, kurie – Plungės rajone bei Rietavo savivaldybėje.
Plungės mieste numatyta 10 vietų, kuriose būtų galima gauti laikiną prieglobstį. Nurodoma, kad jos sutalpintų beveik 9-is tūkst. gyventojų. Daugiausiai jų tilptų į „Ryto“ pagrindinę bei Senamiesčio mokyklas, taip pat į „Saulės“ gimnaziją ir Akademiko A. Jucio progimnaziją. Žinoma, ištikus bėdai reikėtų rinktis arčiausiai esančią tokią švietimo, kultūros ar sporto įstaigą (žr. lentelę 5-am psl.).
Nelaimės atveju priimti alsėdiškius turėtų būti pasiruošusi Alsėdžių S. Narutavičiaus gimnazija, kuliškius – Kulių gimnazija ir Kultūros centras, plateliškius bei kalvaiškius irgi atitinkamai šių miestelių gimnazijos bei kultūros namai.
Rietavo savivaldybės parengtame sąraše nurodyta iš viso 12 kolektyvinės apsaugos vietų. Pačiame Rietavo mieste jų – 4-ios: Kultūros centras, L. Ivinskio gimnazija bei lopšelis-darželis, taip pat buvęs kolegijos bendrabutis L. Ivinskio gatvėje. Visuose šiuose statiniuose, nurodoma, laikinai galėtų prisiglausti iki tūkstančio asmenų.
„Vis dėlto šių vietų nepavadinčiau slėptuvėmis, o tik laikinu prieglobsčiu. Tokių slėptuvių, kokios, kaip įsivaizdavom prieš 30 metų, turėtų gelbėti karo atveju, deja, neturime. Ir tai visos Lietuvos bėda. Centrinė valdžia neskyrė tam lėšų, o savo lėšomis irgi nepadarysi, tad turim, ką turim“, – sakė Rietavo savivaldybės administracijos direktorius, Ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas Vytautas Dičiūnas.
Panašiai situaciją nupiešė ir jau minėtos Plungės „Ryto“ pagrindinės mokyklos direktorius Stanislovas Ivanauskas. Nurodoma, kad nelaimės atveju ši mokykla galėtų priimti beveik 1 700 žmonių.
„Tiek tilptų mūsų sporto ir aktų salėje. O rūsy? Ten irgi rastume vietos, bet gal tik kokiam vienam ar dviem asmenims, ne daugiau. Todėl ir nereiktų tų kolektyvinės apsaugos vietų vadinti slėptuvėmis. Krentant bomboms iš jų – jokios naudos“, – kalbėjo mokyklos direktorius.
Kaip elgtis?
Pasak Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus M. Kauno, galioja tarptautiniai susitarimai, kad karo atveju tokių viešosios paskirties pastatų negalima bombarduoti ar apšaudyti. Vis dėlto pastarųjų dienų įvykiai Ukrainoje, kuomet rusų taikinyje atsiduria net ligoninės, rodo ką kitą. Tad ar verta pasigirdus perspėjimo signalams bėgti prieglobsčio į minėtas mokyklas ar kultūros centrus, bendrabučius? Gal visgi geriau likti namie arba priešingai – sėsti į automobilį ir dumti iš miesto?
Pasirengimo ekstremalioms situacijoms interneto svetainėje lt72.lt pateikiama nemažai patarimų, kaip vienos ar kitos nelaimės atveju pasirūpinti savimi ir savo šeima pirmas 72 valandas, kol sulauksite organizuotos pagalbos iš šalies.
Taigi, kilus oro pavojui ar kitoms karinėms grėsmėms:
• įsijunkite Lietuvos nacionalinio radijo ar televizijos programą, pasitikrinkite pranešimus mobiliajame telefone;
• nepasiduokite panikai, elkitės ramiai, nesinervinkite, susikaupkite ir nurimkite, perspėkite artimuosius, kaimynus;
• be ypatingos priežasties nepalikite gyvenamosios vietos, nevaikščiokite gatvėmis ir atviromis teritorijomis. Jei oro pavojus užklumpa gatvėje ar kitoje vietoje, kuo skubiau susiraskite priedangą ir ten pasislėpkite;
• gavę nurodymą slėptis, apsirenkite ir skubėkite į nurodytą, apsaugai nuo karo grėsmių pritaikytą priedangą. Su savimi pasiimkite dokumentus, pinigus, negendančių maisto produktų, geriamojo vandens, turimas asmeninės apsaugos priemones, būtiniausių medikamentų, tualetinių reikmenų, nešiojamąjį radijo imtuvą ir atsarginių elementų, mobilųjį telefoną ir įkroviklį;
• jei liekate namuose, imkitės apsaugos priemonių: užgesinkite šviesą, užtraukite užuolaidas, lipnia juosta ar kažkuo kitu apklijuokite langų stiklus, įleiskite į vidų savo augintinius, būkite kambaryje be langų (jei toks yra) arba slėpkitės rūsyje ar kitoje priedangoje. Jeigu slepiatės rūsyje, apie tai praneškite kaimynams arba draugams, kad jus galėtų išgelbėti užgriuvus;
• gavę nurodymą evakuotis ar išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, langines, užrakinkite duris;
• stenkitės be būtino reikalo neskambinti mobiliojo ar fiksuoto ryšio telefonais, kad ryšio linijos nebūtų perkrautos ar užblokuotos.
„O kol kas mano patarimas žmonėms būtų toks: atsidarę svetainę lt72.lt perskaitykite visus patarimus, ką daryti, kad po nelaimės pirmas tris paras – 72 valandas – galėtumėte pasirūpinti savimi ir savo šeima. Kažko ypatingo pirkti ir kaupti nėra reikalo. Tikrai nereikia prisidėti druskos penkeriems metams į priekį. Produktų sau ir šeimai trims dienoms tikrai rasime kiekvienų namų spintelėse ir šaldytuve. Labai svarbu ir geriamasis vanduo, bet jo Lietuvoj netrūkstam. Kas turi individualų namą ar sodybą užmiesty, saugesnės vietos slėptis karo atveju ir neras. Be to, ir pati Plungė nėra didelis miestas, neturim kažkokių strateginių objektų, kuriuos reikėtų sunaikinti, tad kad čia kristų bombos... Mažai tikėtina. Į situaciją reikėtų žiūrėti ramiai ir blaiviai“, – įsitikinęs Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius M. Kaunas.

