Naujausios
Artimųjų kapai vandenyje
Į „Žemaičio“ redakciją atėjęs plungiškis Pranas papasakojo visada manęs, jog Jovaišiškės kaimo kapinės yra pačios gražiausios ir tvarkingiausios visame rajone. Deja, dar ne taip seniai, minint Visų šventųjų dieną, pašnekovas sakė iš gėdos prieš artimuosius, atvykusius iš Kauno, neturėjęs kur akių dėti...
„Jūs neįsivaizduojat koks vaizdas buvo kapinėse per Vėlines, kada žmonės rankose nešė ne tik gėles, žvakes, bet ir lentas, kad galėtų pasikloti bent tokį taką ir prieiti prie savo artimojo kapo. Aš stovėjau ir negalėjau suprasti, kas su mūsų valdžia yra negerai, jeigu net tokia šventa vieta kaip kapinės yra apleistos, o artimųjų palaikai skęsta vandenyje. Norėčiau ir retorinį klausimą užduoti mūsų valdžiai: ar jiems patiktų savo mamą, tėvelį laidoti vandenyje?“ – piktinosi mūsų skaitytojas.
Pranas tvirtino, kad vaizdas Jovaišiškės kaimo kapinėse priverčia ne vieną aiktelėti. Dalis kapviečių skęsta vandenyje, šalia guli sukrautos krūvos akmenų ir betono luitų, visur aplink tvyro purvas. Plungiškio manymu, šiais laikais net statybos aikštelės tvarkingesnės nei vieta, kurioje žmonės atgula amžinojo poilsio.
„Sunkią nelaimės valandą žmonės gedi, išgyvena skausmą plyštančia širdimi, nori padoriai atsisveikinti su mirusiuoju, bet atvažiuoja į kažkokį purvyną ir mamą, tėvą ar kitą šeimos narį tiesiogine to žodžio prasme panardina į vandenį. Kaip su tokiu vaizdu reikia susitaikyti ir ramiai naktimis miegoti?“ – toliau klausimus bėrė Pranas.
Vietos nepasirinksi
Mūsų pašnekovas pasidalino dar viena negerove tose pačiose kapinėse, dėl kurios teko svetimą gėdą kęsti. Vėlinių dieną jose su minėtais giminaičiais lankęsis Pranas sulaukė klausimo, ar Plungė ketina užimti moderniausių kapinių titulą, mat vietoj vartų jau kuris laikas ant tako dunksi trys gremėzdiški akmenys.
Plungiškio nusiskundimus perdavėme Plungės miesto seniūnei Dangirutei Jurkuvienei. Ji akcentavo, kad mirusiojo amžinojo poilsio vietos, deja, nepasirinksi.
„O kaip jūs elgtumėtės, jeigu kapinių vieta yra numatyta būtent tokia? Reikia paminėti ir tai, kad kapvietes numato ne seniūnija. Mes, deja, negalime elgtis, kaip norime, vieną kasti, o kitos ne. Yra kapinių tvarkymo taisyklės ir privalu jų laikytis. Aš pati asmeniškai neseniai savo artimą žmogų laidojau ir karstas buvo įleistas tiesiai į vandenį. Gavai kapvietę ir niekada nežinai, ką joje atkasi. Žmonės gali pykti, gali reikšti savo nepasitenkinimą, deja, situacijos niekas nepakeis“, – kalbėjo miesto seniūnė.
D. Jurkuvienė pridūrė vienai moteriškei sakiusi, kad jeigu toje kapvietėje žmogui reikėtų gyventi – tada būtų problema, bet šiuo atveju kalbama apie mirusiųjų laidojimą.
Naujoviški vartai
Iš seniūnės išgirdome ir tai, kad rugpjūčio pabaigoje vienoje iš kapviečių kasant duobę buvo rastas labai didelis akmuo. Skirtą kapavietę teko skubiai pakeisti kita, o iš šios – traukti akmens luitą.
Į pagalbą pasitelkta sunkioji technika. Kad traktorius galėtų įvažiuoti į kapines, teko išardyti vieną tvoros segmentą, o likęs tarpas, kad niekas nesugalvotų važiuoti į kapines, užritintas akmenim. Pasak D. Jurkuvienės, artimiausiu metu akmenys bus išvežti, o išardytas tvoros segmentas grąžintas atgal į vietą.