Naujausios
Ragina pamiršti pernykštes kainas
Skaičiuojama, kad dėl pabrangusio biokuro ir išaugusių gamtinių dujų kainų vidutinio 60 kv. metrų ploto buto šilumos sąskaita šį šildymo sezoną augs apie 15–20 eurų. Žinoma, gyvenančiųjų renovuotuose daugiabučiuose sąskaitos ir toliau bus bene mažiausios, daug priklausys ir nuo to, kokie orai vyraus šį rudenį bei ateinančią žiemą.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija atkreipia dėmesį į tai, kad toks kainų augimas atrodo drastiškas lyginant su praėjusiu šildymo sezonu, kai biokuro ir gamtinių dujų kainos buvo smarkiai nukritusios. O dabar, pasibaigus pigaus baltarusiško biokuro importui, kuris ir lėmė pigesnį šildymą pernai, šalis grįžta į prieš trejus–penkerius metus buvusį kainų lygį.
Išloš tos savivaldybės, kurios šildosi daugiausiai naudodamos biokurą, mat jis šiemet brango apie 40–60 procentų, tuo tarpu gamtinių dujų kainos kyla ne procentais, bet kartais.
Džiaugiasi sėkmingais sandoriais
Panašu, kad Plungė pačiu laiku spės iššokti iš gamtinių dujų kainų karuselės ir pereiti prie kiek optimistiškesnės biokuro rinkos – Kauno įmonė „Požeminiai darbai“ jau įpusėjo tiesti jungiamąją trasą, leisiančią šilumą tiekti iš biokuro katilinės Lentpjūvės gatvėje į A. Jucio bei V. Mačernio kvartalus. O praėjusį šildymo sezoną, nutraukus sutartį su nepriklausomu šilumos gamintoju „Plungės bioenergija“, minėtus kvartalus Plungės šilumos tinklai šildė kūrendami gamtines dujas. Dabar, sujungus abi šildymo sistemas, naudojant biokurą piko metu ketinama pasigaminti iki 18 megavatų šilumos, naudojant dujas – dar 10 megavatų.
Pasak Plungės šilumos tinklų laikinosios direktorės Margaritos Charitonovos, šiais metais ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos biokuro rinka susiduria su itin dideliais iššūkiais. Ilgą laiką biokuro biržoje nebuvo sudaroma jokių ilgalaikių sandorių, matyt laukta, kokia bus situacija su biokuru iš Baltarusijos.
„Kai sudarėm biokuro pirkimo pusei metų kontraktą, rinkoje tebuvo sudaryta 10 procentų ilgalaikių sandorių. Tuo metu vidutinė kaina buvo 17,5 euro už megavatvalandę, o mums pavyko nusipirkti už 15,40 euro, kitą pusę – už 16,5 euro. Taigi esame įsigiję jau visą biokuro kiekį, reikalingą Lentpjūvės katilinei“, – sakė M. Charitonova.
Šie sėkmingi sandoriai atsispindės ir šildymo kainoje. Planuojama, kad Plungės mieste ji kils tik 5–6 procentus.
Rietavas – liūdnasis rekordininkas
Skirtingai nei Plungės šilumos tinklai, Rietavo komunalinis ūkis biokuro naujam šildymo sezonui dar nėra įsigijęs. Kaip sakė įmonės direktorius Alvydas Rojus, dar stebima situacija, ieškoma palankesnių pasiūlymų. Bet esą jau dabar aišku, kad apie pernykštes kainas nėra ko svajoti.
„Matome, kad pas tuos tiekėjus, iš kurių pirkome pernai, biokuras brango 60–70 procentų. Kol kas sunku pasakyti, už kiek pavyks nupirkti, tai ir šildymo kaina dar nėra aiški. Bet jau dabar galiu apsakyti, kad šiluma ir pas mus brangs, mažiausiai – 10 procentų“, – kalbėjo direktorius. Ir skubėjo pridurti, kad tai būtų optimistiškiausias variantas. Kadangi šildymo kaina perskaičiuojama kas mėnesį, tai ir augimas gali būti etapais.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba kas mėnesį skelbia šilumos kainų statistiką Lietuvoje. Iš šios informacijos matyti, kad rugsėjo mėnesį skirtingose savivaldybėse šilumos kaina svyruoja nuo 3,26 cento už kilovatvalandę Kaune iki 9 centų Biržuose, taigi Rietave rugsėjį patvirtinta 8,81 cento kaina jau dabar yra viena didžiausių šalyje.
Plungės šilumos tinklų patvirtinta kaina – 6,44 cento už kilovatvalandę.