
Naujausios
Brangimas – dėl išaugusio dujų poreikio
Kaip posėdžio pradžioje kalbėjo M. Charitonova, gruodžiui besibaigiant Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) priėmė sprendimą perskaičiuoti šilumos kainą Plungėje. Esą šitai buvo būtina, nes smarkiai pasikeitė V. Mačernio g. katilinėje naudojamo kuro struktūra – pernai kurenta vien tik gamtinėmis dujomis ir tik gruodį „Plungės bioenergija“ vietoj senų turėtų 30-ies megavatų galios biokuro katilų paleido du naujus, kurių bendra galia – tik 8 megavatai.
Perskaičiavus kainą vasarį šiluma brangs iki 9,93 cento už kilovatvalandę (sausį taikoma kaina – 7,27 ct, pernai sausį buvusi kaina – 6,35 cento).
„Dabartinė kaina mūsų nedžiugina. Jau yra priimta dalis sprendimų, kurie leis ją sumažinti“, – sakė M. Charitonova. Bene didžiausio efekto tikimasi iš jungiamosios trasos, kuri leis išnaudoti Lentpjūvės gatvės biokuro katilinėje pagaminamą šilumą. Plungės šilumos tinklų skaičiavimu, jeigu toji trasa jau būtų nutiesta, esamomis sąlygomis vasario mėnesį šiluma kainuotų ne 9,93 cento, o 6,6 cento už kilovatvalandę.
Deja, darbus vėluojama pabaigti jau kelis mėnesius. Be to, kaip paminėjo M. Charitonova, net ir pradėjus eksploatuoti šią trasą vasarį, kaip tikimasi, kainą ši investicija leist sumažinti tik po metų.
Šilumą perka be aukciono
Stringantys jungiamosios trasos darbai – tik viena iš problemų, kurias pastaruoju metu tenka spręsti Plungės šilumos tinklams. Gerokai vėluoja ir naujų rezervinių gamtinių dujų katilų, planuojamų sumontuoti V. Mačernio katilinėje, pristatymas. Be to, ir „Plungės bioenergijai“ nesiseka sėkmingai atnaujinti savo veiklos.
Visų pirma, dėl jos pateiktos per didelės kainos neįvyko jau ne vienas šilumos pirkimo aukcionas, tad VERT-ui leidus šiluma iš šios įmonės perkama ne aukciono būdu ir gerokai didesne kaina. Be to, dėl prastos įsigyto biokuro kokybės nuolat stringa naujų „Plungės bioenergijos“ katilų veikla, o šiems ir veikiant visa apkrova, pagaminamos šilumos vis tiek trūksta, tad skirtumą Plungės šilumos tinklai kompensuoja savo dujiniais katilais.
„Šildymas – socialiai labai jautri tema. Plungės šilumos tinklai yra už mažesnę kainą gyventojams, bet šiai dienai neturime galimybės to padaryti, nes „Plungės bioenergijos“ darbas nepastovus ir nekokybiškas. Jei mes patys vieni valdytume visą infrastruktūrą, ateity turėtume žemą kainą“, – sakė M. Charitonova.
Ji pateikė skaičiavimus, kad, perėmus valdyti šio nepriklausomo šilumos gamintojo turtą, šilumos kilovatvalandė Plungėje kainuotų 5,5 cento, o ateity gal net dar mažiau.
„Kodėl kabinat makaronus?“
Posėdžio metu nuskambėjo ir galima suma, už kurią būtų galima įsigyti minėtą įmonę – 2,5 mln. eurų, tačiau kai kurie posėdžiavusieji garsiai svarstė, kad sudarius gerą derybinę grupę dalį šios sumos dar pavyktų nusiderėti.
Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad panašios derybos su „Plungės bioenergija“ vestos jau 2020 metais, tačiau baigėsi niekuo. Kaip per pasitarimą sakė meras Audrius Klišonis, tąkart ši idėja veikiausiai buvo numarinta vien dėl to, kad ją pasiūlė jis pats.
Smarkiai kritikuojamas buvo ir praėjusį rudenį socialiniame tinkle A. Klišonio pasidalintas perspėjimas, kad jei bus ir toliau kūrenama gamtinėmis dujomis, sausį šiluma Plungėje brangs kone dvigubai. Tąkart piktindamasi tokiomis prognozėmis M. Charitonova žurnalistus tikino, kad jos – lyg iš rankovės ištrauktos, o šiluma, jei ir brangs, tai tik nežymiai.
Ir šįkart, primindamas praėjusio rudens įvykius, A. Klišonis citavo M. Charitonovos pasisakymus spaudoje, kad šiluma šį šildymo sezoną brangs nežymiai – tik 5–6 procentais. „Jau tada jums buvo žinoma, kad jungiamoji trasa vėluoja. Bet gyventojai vis tiek buvo klaidinami, esą kaina smarkiai nekils. Lapkričio mėnesį vėl tą patį pateikėt žiniasklaidai, – priminė meras. – Kodėl kabinat makaronus?“
Atsakydama M. Charitonova aiškino, kad VERT perskaičiuoti kainą nusprendė tik gruodį, o ir trasos tiesimas vėluoja ilgiau nei tikėtasi – esą krizę patiria ne tik šilumos, bet ir statybų sektorius, vėluoja medžiagų tiekimas.
„Gyventojams visiškai vienodai, kas ką pasakė spalį, lapkritį ar gruodį. Jiems svarbu, kokias sąskaitas už šilumą gauna“, – ji ragino nebesikapstyti po praeitį, bet žiūrėti į priekį.
Tačiau A. Klišonis ir toliau mynė ant skaudulių: „Trasos projekto neįgyvendinot, susifeilinot, rezerviniai katilai irgi atkeliaus tik sausio pabaigoj. Pasitvirtino mano išsakytas faktas, kad šildymo sezonui buvo nepasiruošta. Reikia kalbėt apie „Plungės bioenergijos“ pirkimą, tik kyla klausimas, ar dabartinė direktorė gali toliau eiti pareigas, nes nė vienas jos pradėtas darbas nėra padarytas.“
Sutiko, kad reikia pirkti, tik iš ko?
Matydami, kad atmosfera kaista, kiti posėdžio dalyviai taip pat ėmė raginti pamiršti senas nuoskaudas bei grąžinti diskusijos vežimą atgal į vėžes. Pasigirdo klausimų, kur reikės rasti minėtus 2,5 mln. eurų, jei bus nuspręsta pirkti „Plungės bioenergijos“ akcijas?
Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas kalbėjo, kad Savivaldybė atliekamų milijonų neturi, tad šiuo atveju reikėtų belstis į aukščiausios valdžios duris – gal ši skirtų finansavimą. Esą ties tuo klausimu turėtų padirbėti tiek meras, tiek mūsų rajonui atstovaujantys Seimo nariai.
„Prisivirėt košės ir dabar – mere, ieškokit 2,5 mln. eurų. Aišku, ieškosim pinigų, bet galų gale, dirbti su tokiu kolektyvu – tai neduok tu dieve...“ – toliau lyg prisidirbusius vaikus valdančiuosius barė A. Klišonis.