Avarinės būklės užtvankos – griauti ar remontuoti?

Ruo­šia­mas užt­vankų „mir­ti­nin­kių“ sąra­šas

Nors Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja dar tik ren­gia užt­vankų grio­vi­mo fi­nan­sa­vi­mo mo­delį, jos ini­cia­ty­va ke­lios užt­van­kos jau išar­dy­tos.

Pas­ta­rai­siais me­tais pa­ša­lin­ta Ne­ries re­gio­ni­nia­me par­ke bu­vu­si Bra­žuolės užt­van­ka, taip pat Anykš­čiuo­se funk­ci­jos ne­beat­li­ku­si van­dens malū­no užt­van­ka ant Anykš­tos upės. Mums ar­ti­mes­nis pa­vyz­dys – per­nai išar­dy­ta užt­van­ka Sa­lan­tuo­se. Jos nu­tar­ta at­si­sa­ky­ti įver­ti­nus tai, kad ši užt­van­ka at­kir­to Mi­ni­jos aukš­tupį nuo žuvų mig­ra­ci­jos ke­lių, o šią upę, kaip ži­nia, yra pamė­gu­sios gėla­van­denės la­ši­šos.

Pa­ti Sa­lantų užt­van­ka bu­vo stip­riai už­dumblė­ju­si ir ne­beat­li­ko jo­kio rek­rea­ci­nio vaid­mens, ne­be­ti­ko net mau­dy­tis, todėl nu­spręsta ją išar­dy­ti, o gy­ven­tojų poil­siui ša­lia su­for­muo­ti naują van­dens tel­ki­nuką.

Ar šiuo ke­liu ne­ža­da ei­ti ir Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybė? „Įsi­vaiz­duo­kit, jei stai­ga būtų nu­tar­ta nu­leis­ti Plungės jūrą? Ka­ži ar at­si­rastų, kas pa­si­džiaugtų to­kia ini­cia­ty­va. Gy­ven­to­jai per daug metų yra pri­pratę prie jų apy­linkė­se esan­čių užt­vankų, kas jo­se žve­jo­ja, kas mau­do­si. Žod­žiu, rek­rea­cinę funk­ciją jos tik­rai at­lie­ka, bėda tik, kad dau­ge­lis yra pra­stos būklės, o Vy­riau­sybė prie­š ke­le­rius me­tus gud­riai su­manė jų at­si­kra­ty­ti ir užk­rau­ti ant sa­vi­val­dy­bių pe­čių.

Da­bar kaip no­ri, taip re­mon­tuok, pri­žiūrėk – lėšų tam ne­bu­vo ski­ria­ma ir ne­ža­da­ma skir­ti“, – si­tua­ci­ja pik­ti­no­si Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Min­dau­gas Kau­nas.
Ir iš­ties Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos ren­gia­ma pro­gra­ma ža­da fi­nan­suo­ti tik užt­vankų de­mon­ta­vimą, ne re­montą. Be­si­pik­ti­nan­čiųjų bal­sus mi­nis­te­ri­ja at­re­mia tei­gi­niu, kad ki­tos Eu­ro­pos ša­lys yra ge­ro­kai la­biau pa­žen­gu­sios šiuo upių iš­lais­vi­ni­mo ke­liu: es­tai esą nu­griovė per 120 užt­vankų, skan­di­na­vai – daugiau nei tūkstan­tį, o re­kor­di­nin­kai – prancū­zai, išardę apie 2 500 užt­vankų.

Be to, Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos už­sa­ky­mu Vy­tau­to Did­žio­jo uni­ver­si­te­to Žemės ūkio aka­de­mi­jos moks­li­nin­kai su par­tne­riais įgy­ven­di­na „Užt­vankų įver­ti­ni­mo eko­lo­gi­niu ir so­cioe­ko­no­mi­niu po­žiū­riu“ stu­diją. Jos me­tu de­ta­liai ver­ti­na­ma apie 200 užt­vankų, ku­rios yra mig­ruo­jan­čioms žu­vims svar­bio­se upė­se. Kar­tu ren­gia­mi 15-os užt­vankų de­mon­ta­vi­mo pro­jek­ti­niai pa­si­ūly­mai.

Ko­kios užt­van­kos ga­li­mai pa­teks į mir­ti­nin­kių sąrašą, kol kas neatsk­leid­žia­ma. Stu­di­jos iš­va­das ža­da­ma skelb­ti šių metų spalį.


Tirtųjų būklė – blo­ga ar­ba la­bai blo­ga

Kai ku­rie moks­li­nin­kai tei­gia, kad Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos tei­gi­nys, jog net kas ket­vir­tos užt­van­kos ša­ly­je būklė yra pra­sta, esą nie­kuo ne­pagrįs­tas, kad tai – tik pamąs­ty­mai, nes bent per pa­sta­ruo­sius 15 metų Lie­tu­vo­je ne­bu­vo at­lik­tas užt­vankų tech­ninės būklės ver­ti­ni­mas.

Vis tik Plungės ra­jo­no si­tua­ci­ja kiek ki­to­kia. Sa­vi­val­dybės Žemės ūkio sky­riaus duo­me­ni­mis, ra­jo­ne yra 22 užt­van­kos, did­žiąją jų dalį val­do ir pri­žiū­ri Sa­vi­val­dybė. Praė­ju­siais me­tais ji už­sakė 7-ių ra­jo­ne esan­čių užt­vankų tech­ninę eks­per­tizę, o šiais me­tais iš­tyrė ir ant Bab­run­go upės esan­čios slenks­tinės užt­van­kos (va­di­na­mo­jo kriok­lio Da­riaus ir Girė­no gatvė­je) būklę.

Gau­tos „Uos­ta­mies­čio eks­per­tizės“ iš­va­dos ver­čia su­ne­rim­ti. Trijų užt­vankų (Paukš­ta­kių, Ku­lių III ir Prūsa­lių II) būklė įver­tin­ta kaip la­bai blo­ga ir avarinė, dar 3-jų – kaip blo­ga (Alsėd­žių I, Nar­vai­šių ir Ša­tei­kių). Tik Sta­ne­lių tven­ki­nio tech­ninė būklė įver­tin­ta kaip pa­ten­ki­na­ma.

Eks­pertų iš­va­do­se kar­to­ja­si tos pa­čios jų pa­stebė­tos ir įvar­din­tos užt­vankų bėdos: įply­ši­mai gelž­be­to­ninė­se tvir­ti­ni­mo plokštė­se, su­nykę, už­terš­ti pa­vir­ši­nio van­dens su­rin­ki­mo ir nu­krei­pi­mo la­ta­kai, ne­san­darūs už­do­riai ir ne­tvar­kin­gi jų pa­kėli­mo įren­gi­niai, ne­vei­kian­tis dre­na­žas.

Eks­per­tai at­kreipė dėmesį ir į bėdas, at­si­ra­du­sias dėl ele­men­ta­rios užt­vankų ne­prie­žiū­ros: ne­nu­šie­nau­ti, žo­le apaugę užt­vankų šlai­tai, ne­da­žy­ti, ko­ro­zi­jos pa­veik­ti turėk­lai ir ki­tos me­ta­linės da­lys. Aki­vaiz­du, kad šiems trūku­mams pa­ša­lin­ti ne­rei­kia di­de­lių in­ves­ti­cijų, tik ūkiš­kos prie­žiū­ros.

Vis tik ki­tiems, rim­tes­niems de­fek­tams pa­ša­lin­ti, kaip su­skai­čiuo­ta, reikėtų ne vie­no šim­to tūkstan­čių eurų. Pa­gal pa­teik­tas per­nai pa­reng­tas pre­li­mi­na­rias sąma­tas, bran­giau­siai at­sieitų Ku­lių III tven­ki­nio re­mon­tas – net 330 tūkst. eurų. Prūsa­lių II tven­ki­nio re­mon­tas, eks­pertų skai­čia­vi­mu, kai­nuotų apie 215 tūkst. eurų, Alsėd­žių I ir Nar­vai­šių tven­ki­nių re­mon­to dar­bams reikėtų iš­leis­ti po 139 tūkst. eurų, Sta­ne­lių tven­ki­nio – 129 tūkst. eurų, Ša­tei­kių tven­ki­nio – 108 tūkst. eurų.


Ku­liuo­se dar­bai tuoj pra­si­dės

Įdo­mu žvilg­telė­ti ir į va­di­na­mo­jo kriok­lio Da­riaus ir Girė­no gatvė­je, Plungė­je, re­mon­to darbų sąmatą. Ji pa­reng­ta šią va­sarą, tad, ga­li­ma sa­ky­ti, yra tiks­liau­sia ir, kas ne­tikė­ta, pa­ti ma­žiau­sia. Eks­pertų skai­čia­vi­mais, kriok­lio bėdoms išspręs­ti už­tektų kiek dau­giau nei 40 tūkst. eurų.

„Uos­ta­mies­čio eks­per­tizė“ at­kreipė dėmesį į tai, kad kriok­lys prie­š ke­le­rius me­tus bu­vo re­mon­tuo­tas, irs­tan­ti ke­te­ra už­deng­ta hid­roi­zo­lia­ci­ne dan­ga, vis tik ir ji jau yra pa­žeis­ta. Nus­ta­ty­ta ir kitų blo­gy­bių: pa­vir­šiaus be­to­nas pa­žeis­tas bio­lo­ginės ko­ro­zi­jos, slenks­čio fa­sa­dinė­je sie­no­je yra ak­menų mūro siū­lių me­cha­ni­nių pa­žei­dimų, kai kur išk­ritę ak­me­nys, per kiau­ry­mes sun­kia­si van­duo, vyks­ta grun­to išp­lo­vi­mas, nu­tekė­ji­mo ka­na­lo kran­tai pa­plau­ti, apaugę žo­le, va­go­je for­muo­ja­si sek­lu­ma. Bend­ra kriok­lio būklė įver­tin­ta kaip blo­ga.

Re­mian­tis gau­to­mis eks­pertų iš­va­do­mis, nu­tar­ta šie­met pa­reng­ti kriok­lio re­mon­to tech­ni­nio dar­bo pro­jektą. Tikė­ti­na, kad ran­gos dar­bams lėšų bus nu­ma­ty­ta kitų metų Sa­vi­val­dybės biud­že­te.

O šie­met iš biud­že­to skir­ti 27 tūkst. eurų Ku­lių II tven­ki­nio re­mon­tui. Dėl jo pra­stos būklės kreipė­si Ku­lių se­niūnė Dai­vutė Pet­rau­kienė. Ji at­kreipė dėmesį į tai, kad tven­ki­nio šach­to­je, išk­ri­tus da­liai ak­menų, su­si­for­ma­vo kiau­rymės, per ku­rias sun­kia­si van­duo.

At­li­kus tven­ki­nio eks­per­tizę, jo būklė įver­tin­ta kaip la­bai blo­ga. Pa­si­ra­šy­ta su­tar­tis su kon­kursą laimė­ju­sia UAB „Ka­lib­rus“, ku­ri įsi­pa­rei­go­jo iki šių metų spa­lio at­lik­ti tven­ki­nio šach­tos ir pra­lai­dos re­montą.


Rie­ta­vo sa­vi­val­dybės tur­tas – ne­di­du­kas

Rie­ta­vo sa­vi­val­dybė užt­van­ko­mis ne to­kia tur­tin­ga kaip Plungės – ji val­do tik dvi užt­van­kas, abi jos yra Daugė­duo­se. Kaip „Že­mai­čiui“ sakė Rie­ta­vo sa­vi­val­dybės Žemės ūkio sky­riaus vedė­jas Liu­tau­ras Moc­kus, tik pra­dėjęs ei­ti šias pa­rei­gas jis pa­si­rūpi­no, kad abi užt­van­kos būtų ap­tvar­ky­tos ir pri­žiū­ri­mos, ta­čiau rimtų bėdų esą dar ne­pas­tebė­ta, tad už­te­ko kos­me­ti­nių patvarkymų.

„Girdė­jau ir apie Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos pla­nus ska­tin­ti užt­vankų grio­vimą. Kaip ver­ti­nu juos? Sun­ku ir pa­sa­ky­ti. Ka­dan­gi pas mus bėdos su tom užt­van­kom nėra, tai nie­kam jos neužk­liū­va, prie­šin­gai – žmonės žve­jo­ja jo­se, mau­do­si. Gai­la būtų išar­dyt“, – svarstė vedė­jas.


Nau­da ma­žesnė nei ža­la

Įdo­mu tai, kad vi­sas „Uos­ta­mies­čio eks­pertų“ tir­tas Plungės rajono užt­van­kas jun­gia bend­ras bruo­žas – nė vie­na jų ne­tu­ri tech­ni­nio pa­so ar ki­tos tech­ninės do­ku­men­ta­ci­jos. Be to, vi­sos bu­vo įreng­tos bui­ti­niams-kultū­ri­niams po­rei­kiams, žve­jy­bai ir rek­rea­ci­jai, žod­žiu, ne­tu­ri konk­re­čios eko­no­minės pa­skir­ties. Hi­do­re­lekt­rinės vei­kia tik prie be­veik 80 hek­tarų plotą uži­man­čios va­di­na­mo­sios Plungės jūros ir jau minė­to kriok­lio Da­riaus ir Girė­no gatvė­je.

Pa­na­ši si­tua­ci­ja vi­so­je ša­ly­je: hi­do­re­lekt­rinės vei­kia tik 98-io­se užt­van­ko­se iš 1,5 tūkstan­čio. Skai­čiuo­ja­ma, kad šiuo me­tu Lie­tu­vo­je vei­kian­čio­se ma­žo­sio­se hid­roe­lekt­rinė­se pa­ga­mi­na­ma tik 0,5 pro­c. Lie­tu­vai rei­ka­lin­gos elekt­ros ener­gi­jos, o vie­na  2,5 MW ga­lin­gu­mo vėjo jėgainė pa­ga­mi­na tiek pat ener­gi­jos kiek še­šios vi­du­ti­nio dyd­žio ma­žo­sios hid­roe­lekt­rinės. Todėl vis gar­siau kal­ba­ma apie tai, kad  hid­roe­ner­ge­ti­ka Lie­tu­vo­je nėra per­spek­ty­vi, o jos tei­kia­ma nau­da yra ma­žesnė nei ža­la, da­ro­ma upių eko­sis­te­mai.