Naujausios
Benamis artėjančios žiemos nesibaimina
Prieš aštuonerius metus Alvydas turėjo darbą ir šeimą, o dabar yra vienas iš Šiaulių miesto benamių. Jam teko miegoti ir ant sniego. „Žmonės Antarktidoje išgyvena, todėl skųstis neturėtume“, – sako vyras. Tuo metu Šiaulių nakvynės namai – dar pustuščiai.
Mindaugas Drąsutis
mindaugas@skrastas.lt
Nesureikšmina situacijos
Lemtingas lūžis 54-erių vyro gyvenime įvyko po skyrybų su žmona. Nenorėdamas apkrauti dviejų brolių ir sesers pečių, vyras renkasi benamio gyvenimą. Turi dažytojo specialybę. Savo padėties nesureikšmina.
Alvydas pasakoja, jog savo tėvų neteko prieš tris dešimtmečius. Vedęs du kartus. Iš pirmosios santuokos turi sūnų.
Jį draugai vadina intelektualiu žmogumi, nes turi išsilavinimą ir gali padėti įvairiais klausimais. Už žinias jį pagiria ir policijos pareigūnai, su kuriais tenka susidurti.
Reikia spirgėti
– Kur glaudžiatės šaltuoju metų laiku?
– Pasitaiko, kad būnu nakvynės namuose. Bet ten nepatinka. Ten esi priklausomas nuo kitų.
Yra Paramos tarnyba. Galime išsimaudyti. Gauname pavalgyti kartą per dieną. Kartais turi šaltą naktį miegoti kokiame nors sandėliuke, laiptinėje. Svarbiausia, kad ant galvos nelytų ir nesnigtų.
Yra benamių, kurie laiptinėse prišiukšlina, todėl žmonės mūsų nepageidauja ir kviečia policiją. Mes tokį jų poelgį suprantame.
Žmonės Antarktidoje išgyvena, todėl skųstis neturėtume. Norint pratempti žiemą, turi mąstyti. Ieškai šiltų rūbų, nes ne visada randi, kur apsistoti. Yra tekę miegoti ir ant sniego, bet dar nesirgau. Pavyksta nuvykti pas ūkininką. Kelias savaites padirbi, gauni prieglobstį.
– Ar alkoholis yra benamių kasdienybė?
– Alkoholį vartoti tenka, nes kito pasirinkimo nėra. Svarbu vartoti su saiku. Kai padaugini, tada nelaimės ir atsitinka. Kasdien turi suvartoti bent po 100 gramų. Bet galima išsiversti ir be alkoholio. Svarbiausia – vaikščioti. Sėdėdamas ar gulėdamas tikrai sušalsi.
– Ką per dieną nuveikiate?
– Benamio diena ekspromtu nevyksta. Kaip žmonės keliauja į darbus, taip ir mes. Renku aliuminio skardines, plastiką. Juos superka „Ekotaške“. Pavyksta šiek tiek užsidirbti. Duonai nusipirkti – pakanka.
Vasarą per parą miegu po keturias valandas. Žiemą – ilgiau. Dirbu nuo ankstaus ryto iki nakties. Vasarą geriau. Galima uogauti ir grybauti.
Patyčios – kasdienybė
– Kaip aplinkiniai reaguoja į benamius?
– Dažnai padeda senyvo amžiaus žmonės. Pamato, kad stovime prie konteinerių, duoda ir kotletų, ir duonos.
Visada tenka susidurti su patyčiomis. Dažniausiai iš mūsų šaiposi vaikai. Šaukia ir prasivardžiuoja „bomžu“. Už tokį elgesį yra atsakingi tėvai, nes jie savo vaikus auklėja. Patys suaugusieji į mus dėmesio nekreipia.
Buvo atvejis, kai dienos metu mane užpuolė grupė paauglių. Paprašiau cigaretės ir už tai buvau sumuštas. Bet tokie incidentai įvyksta retai.
Laukia darbo pasiūlymų
– Ar galvojate apie galimybę vėl turėti darbą?
– Tikrai taip. Dabar atlieku socialinius darbus. Per tris mėnesius reikia dirbti 60 valandų. Vienas iš darbų – lapų grėbimas. Už tai gauname pinigų, bet suma nėra didelė. Ji vadinama socialine pašalpa, bet kokia tai pašalpa, jeigu dirbi? Darbas yra darbas. Pašalpos turi būti mokamos nedirbantiems. Dėl nuolatinės pašalpos gavimo tvarkausi dokumentus.
Laukiu gruodžio. Eisiu į Darbo biržą. Siūlo vykti į Meškuičius, bet neturiu su kuo nuvažiuoti. Esu pajėgus. Dirbti galiu, bet kai neturi pastovios gyvenamos vietos, esi niekam nereikalingas. O iki pensijos dar toli. Darbo lengvai negausi. Turi parodyti pažymėjimą. Niekam savamokslių nereikia.
Prieš tapdamas benamiu, trejus metus Aukštelkėje gaminau baldus. Dirbau statybose, televizorių gamykloje, remontavau automobilius. Galiu dirbti autošaltkalviu. Dirbdavau tris mėnesius be poilsio. Uždarbis buvo geras. Likau be darbo ir neliko pinigų buto nuomai.
– Ar benamiai laukia artėjančio euro?
– Nelaukia. Žinome, kad pradžia bus sunki. Turiu draugų Latvijoje ir Estijoje. Jie gero nežada ir mums, nes prireiks daug laiko, kol ekonominė padėtis pasitaisys. Būtų gerai, kad euras naudą duotų nuo pradžių, bet tikimės blogiausio.
Nakvynės namai – pustuščiai
Šiaulių Laikino apgyvendinimo tarnyba benamių laukia. Socialinio darbo organizatorės Danutės Bogušienės teigimu, benamių atvyksta nedaug: „Šį mėnesį nakvynės namuose kasdien apsilanko 4-5 benamiai. Nakčiai vietos atsirastų 30-iai žmonių.“
Pastaraisiais metais gausiausiai benamiai nakvynės namuose lankėsi vasarį. Šiemet buvo sulaukta iki 60 žmonių, o užpernai – iki 97-ių.
Skirtingai nei nakvynės namuose, benamiai nepraleidžia progos apsilankyti labdaros valgykloje. Paramos tarnybos socialinio darbo organizatorė Stefanija Jankauskienė sakė, kad valgykloje kasdien apsilanko apie 80 žmonių.
„Kasmet norinčių pavalgyti skaičius išlieka pastovus. Valgyti kviečiami pagal sąrašus, kad nebūtų grūsčių, – sakė S. Jankauskienė. – Pas mus paslaugos yra teikiamos kompleksiškai: žmonės pamaitinami, naudojasi dušo paslauga (du kartus per mėnesį) bei gauna rūbų. Žmonės turi apsilankyti Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikoje ir turėti pažymą, kad neserga tuberkulioze. Prieš naudojantis paslaugomis paprašoma pažymą parodyti.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
ŽIEMA: „Šiaulių krašto“ kalbinti benamiai sakė gyvenantys, kur papuola: kas daugiabučių skydinėse gauna leidimą pernakvoti, kas – laiptinėse, sandėliukuose. Dalis eina į nakvynės namus.
Jono TAMULIO nuotr.
DARBAS: Benamių darbo diena: jie renka aliuminines skardines, plastiką. Juos neša į supirktuves. Pavyksta šiek tiek užsidirbti.