Naujausios
Idėja brandinta ne vienerius metus
Pirmosios kalbos, jog derėtų kažkokiu būdu pagerbti anapilin iškeliavusio garbaus kraštiečio atminimą, pasigirdo praėjus nedaug laiko po jo laidotuvių. Būta įvairių pasvarstymų, kaip išreikšti pagarbą bei padėką plungiškiui, daug nuveikusiam dėl gimtojo miesto ir visos Lietuvos.
Nors B. Lubys didžiąją savo gyvenimo dalį atidavė verslui ir pramonei, jam taip pat teko svarbus vaidmuo atkuriant Lietuvos nepriklausomybę. Į politinį kelią plungiškį įtraukė prasidėjęs Sąjūdžio judėjimas. 1990-aisiais jis buvo išrinktas į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą ir kovo 11-ąją pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą. Po metų buvo paskirtas šalies vicepremjeru, o 1992-aisiais ir pats užėmė Ministro pirmininko postą.
B. Lubys taip pat buvo technikos mokslų daktaras, išradėjas, prisidėjęs prie daugiau kaip pusšimčio išradimų. Negana to, jis labai daug dėmesio skyrė kultūrai – inicijavo, rėmė ir kitaip palaikė iniciatyvas, kurių ne viena išplaukė iš gimtojo jo miesto.
B. Lubio asmenine iniciatyva ir finansine parama buvo leidžiamos knygos, rengiamos Medikų ir Mokslo dienos Plungėje, įvairūs renginiai jaunimui, Tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis, tapęs ryškiausiu Plungės kultūriniu renginiu.
„Mes nesame dar atsidėkoję, jei išvis įmanoma atsidėkoti, nesame įamžinę B. Lubio kaip Nepriklausomybės Akto signataro, kaip profesoriaus, atkurtos Plungiškių draugijos prezidento, kaip pagrindinio visos draugijos ir festivalio mecenato. Turime pasistengti ir atiduoti tą skolą“, – per vieną Plungiškių draugijos sueigą kalbėjo jos viceprezidentė Genovaitė Žiobakienė, prisimindama plungiškio nuveiktus darbus ir vis brandinamą, tačiau taip ir neįgyvendinamą idėją.
Įamžinti nusipelniusio kraštiečio atminimą ne sykį ragino ir draugijos prezidentas Liudas Skierus, tačiau graži iniciatyva taip ir liko kalbomis.
Kad pagaliau ne vienerius metus gvildenama idėja virs kūnu, tikėtasi pernai, artėjant 10-osioms B. Lubio mirties metinėms, kurios minėtos 2021-ųjų spalį. Tačiau ir iki šios datos niekas nebuvo padaryta, nors rimtų pasvarstymų būta.
Šiemet laukia kita reikšminga proga – buvusiam Plungiškių draugijos prezidentui sueitų 85-eri. Panašu, kad šis jubiliejus bus minimas B. Lubio atminimo įamžinimo vietoje.
B. Lubys sugrįš į gimtąją Plungę
Kur bus ta vieta ir kokia forma ketinama pagerbti kraštiečio atminimą, kalbėta per pirmadienį vykusį Kultūros ir meno tarybos posėdį.
Pasiūlymą su vizija pristatė pats jos autorius – žinomas architektas Algirdas Žebrauskas. Iš Plungės kilęs profesorius pasakojo, jog B. Lubio atminimą ketinama įamžinti pastatant skulptūrą. Tai turėtų būti realistinė žmogaus figūra, vaizduojanti patį B. Lubį. Iš bronzos pagamintas kūrinys bus daugiau nei dviejų metrų aukščio ir stovės Plungės parke.
Kaip pasakojo A. Žebrauskas, jei bus pritarta jo sukurtai vizijai, skulptūra atgimęs B. Lubys į visus žvelgs iš aikštelės, kurią norima suformuoti prie akmeninės tilto, einančio per Babrungo upę, kranto sienelės, visai šalia Babrungo slėnio.
„Skulptūra skaitoma iš meninių ženklų, simbolių, todėl nesinorėtų, kad B. Lubio paminklas būtų įprastas, toks, kokių yra visur. Kur visi ateina, nusilenkia, padeda gėlę. Norėjau išvengti to oficialumo, – kodėl pasirinko būtent šią vietą, aiškino architektas. – Tiesiog norėjau, kad tai būtų plungiškis, sugrįžęs į Plungę.“
Tokia vizija A. Žebrauskui gimė norint sujungti vienus svarbiausių Plungės identiteto simbolių – parką ir upę, kuri yra tarsi ryšys tarp miesto ir parko, tarp praeities ir dabarties. „Būtent todėl pasirinkau tą vietą“, – kalbėjo architektas, tikinęs, jog gerai apsvarstė kiekvieną galimybę, ir ši jam pasirodė tinkamiausia.
Profesorius pasakojo, jog aikštelę, kurioje bus įkurdintas minėtas atminimo ženklas, planuojama suformuoti panaudojant toje vietoje jau esančias detales. Ji bus kaip jau esamo tilto architektūrinis tęsinys. „Aikštelės aptvėrimui, apšvietimui, dangoms ketinama naudoti tiltui tapačius elementus“, – kelis kartus akcentavo A. Žebrauskas, pasak kurio, itin svarbu šią meninę idėją parke įgyvendinti subtiliai ir atsargiai, nes tai – saugoma vieta.
Architekto teigimu, aikštelėje, kurioje bus įkurdinta B. Lubio skulptūra, bus gražiai „sužaista“ apšvietimu: po tiltu bus konstrukcija ir paslėptas apšvietimas, jo blanki šviesa apšvies vandenį, taip pat bus sumontuoti paslėpti prožektoriukai, kurie apšvies akmeninę atraminę upės kranto sieną, dar pora šviestuvų bus skirta pačios skulptūros apšvietimui, o aikštelę apšvies papildomas šviestuvas, kurį numatyta pastatyti lygiai tokį patį, koks yra ant tilto.
„Aikštelė taps dar vienu traukos objektu. Iš jos labai gražiai atsidengs Babrungo slėnis, Babrungo vingis. Siūlyčiau ten ir suoliuką pastatyti“, – kalbėjo A. Žebrauskas, pažymėdamas, kad naujoji rekreacinė zona bus pritaikyta ir judėjimo bei regos negalią turintiems žmonėms.
Pristatydamas sukurtą viziją profesorius sakė, kad prie paminklo nebus jokių aprašymų – visą informaciją apie B. Lubį, jo darbus ir nuopelnus bus galima pasiekti pasinaudojus QR kodu.
Sukritikavo pasirinktą vietą
Graži idėja jau aptarta ir su Kultūros paveldo departamento atstovais. Kaip sakė Telšių -Tauragės teritorinio skyriaus vedėja Aurelija Ričkuvienė, nei aikštelė, nei pati skulptūra neprasilenkia su paveldosaugos reikalavimais, todėl tik sveikino plungiškius su gražia iniciatyva, kuri, tapusi „kūnu“, turės tiek meninę, tiek memorialinę vertę.
Kad pagaliau imtasi nusipelniusio kraštiečio atminimo įamžinimo, džiaugėsi ir Kultūros ir meno tarybos nariai. Dauguma jų gyrė ne tik skulptūros idėją, bet ir jai pasirinktą vietą. Tačiau atsirado ir tokių, kurie nelabai suprato, ką bendro B. Lubys turi su parku.
Būtent tokį klausimą architektui uždavė Savivaldybės paveldosaugininkas Gintaras Ramonas. Vieta netinkama pasirodė ir istorikei Jolantai Skurdauskienei. Be to, anot jos, keista, kad skulptūra atgimęs žinomas plungiškis stovės nugara į parką. Savivaldybės bei Kultūros ir meno tarybų narės nuomone, skulptūra gal ir gali būti statoma parke, tačiau tokioje vietoje, kur būtų geriau matoma, lengviau apžiūrima. „Rūmų ir parko šeimininkai turėtų pasitikti ateinančiuosius čia...“ – kalbėjo J. Skurdauskienė.
Tačiau A. Žebrauskas aiškino, kad ši vieta pasirinkta ne atsitiktinai. Anot architekto, B. Lubys yra tarsi Oginskių tradicijų tęsėjas, nes, kaip ir garsieji kunigaikščiai, rūpinosi tiek verslumo, tiek kultūros plėtojimu. Profesoriaus aiškinimu, B. Lubys, stovėdamas nugara į praeitį, tarsi klaus ateities kartų: „Ką jūs savo kraštui paliksite po savęs?“
Be to, A. Žebrausko tikinimu, skulptūra nebus pastatyta visiškai nugara į parką – ji stovės šiek tiek pasisukusi šonu, ranka įsikibusi į aikštelės tvorelę. „Jei padedame į apžvalgos aikštelę, padarome klasikinę skulptūrą, nebus originalumo. Idėja yra šį meno kūrinį pateikti ne kaip paminklą, o kaip žmogų, sugrįžusį į gimtąją Plungę. Tai ir yra skulptūros vertė ir išskirtinumas. Ar Lubys gali stovėti parke? Manau, gali, tiek įnešęs į Plungę“, – savo pasirinkimą grindė architektas, kurio idėją palaikė ir L. Skierus.
Plungiškių draugijos prezidentas tik apgailestavo, kad šio darbo nesiimta gerokai anksčiau. Nepaisant to, džiaugėsi, jog B. Lubio atminimo įamžinimo klausimas pajudėjo iš mirties taško ir kad prie šios gražios iniciatyvos įgyvendinimo prisideda ne tik Plungiškių draugija, bet ir Plungės rajono pramonininkų sąjunga bei B. Lubio dukros šeima. Reikalinga, kad prisidėtų ir Savivaldybė, tai bus aptarta per šį mėnesį vyksiantį Savivaldybės tarybos posėdį.
Jeigu, vylėsi L. Skierus, šios gražios idėjos įgyvendinimui nesutrukdys biurokratai, B. Lubiui skirta skulptūra turėtų būti atidengta per šiųmetį Tarptautinį M. Oginskio festivalį, kurio atidarymas – rugpjūčio 26-ąją. Kultūros ir meno taryba balsavo už šią idėją. Tikimasi, kad ją palaikys ir visuomenė, kurios nuomonės taip pat bus paisoma.
„Viskas vyksta etapais, – pridūrė A. Žebrauskas. – Skulptorius, kuriam patikėta padaryti skulptūrą, jau gamina jos modelį.“
