Bulvių augintojai šiemet džiaugsmu netrykšta

Skund­žia­si ne vi­si

Bul­vių der­lius šie­met pra­stas vi­so­je Lie­tu­vo­je – vie­nur jos men­kos, nea­ti­tin­kan­čios pre­ky­bai ke­liamų stan­dartų, ki­tur – di­delės, ta­čiau po ke­ru – vos vie­na ki­ta. Tie­sa, skund­žia­si ne vi­si. Kai ku­riems ūki­nin­kams bulvės užau­go vi­sai ne­blo­gos, gal tik der­lius šiek tiek kuk­les­nis.
Pen­ke­rius me­tus Plungės ra­jo­ne, Mar­dosų kai­me bul­ves au­gi­nan­tis 31-erių ūki­nin­kas Mar­ty­nas Šim­kus bul­via­kasį pra­dėjo rugsė­jo vi­du­ry­je, tad did­žiąją dalį bul­vių jau yra nu­kasęs. Šių metų der­liu­mi vy­ras per­ne­lyg ne­si­džiau­gia: bul­vių pri­kasė ma­žiau, jos smul­kesnės, bet džiu­gi­na nors tai, kad kai­na šie­met di­desnė.
„Kad la­bai blo­gi me­tai, ne­ga­liu sa­ky­ti. Kaip pa­žiūrė­si... Per­nai der­liaus at­žvil­giu me­tai bu­vo ge­ri, bet kai­na ma­ža. Šie­met du lau­kus nu­ka­siau, ne­ga­liu skųstis. Prieš ke­lias die­nas kasė­me ki­to­je vie­to­je, kitą veislę, tai liūd­na – daug smul­kių, sėkli­nio dyd­žio bul­vių, o mais­ti­nių ma­žai. Bet žmonės per­ka ir tas ma­žes­nes, ne vi­si vien tik di­de­lių no­ri.“
Pa­sak ūki­nin­ko, kai ku­rie pirkė­jai kaip tik pra­šo ma­žes­nių bul­vių, nes mėgsta iš­si­vir­ti su lu­pe­na, o di­delės tam ne­tin­ka.
„Ką pa­da­ry­si, jei vie­ni me­tai pra­stes­ni pa­si­taikė. Vis­ko juk ne­me­si. Ki­taip su to­kiu po­žiū­riu nie­kur gy­ve­ni­me ne­įsit­vir­tin­si“, – įsi­ti­kinęs M. Šim­kus.


Prie ūkio darbų – nuo paaug­lystės

Pak­laus­tas, ko­kie ke­liai jį at­vedė į žemės ūkį, Mar­ty­nas pa­sa­ko­jo, kad ūkiš­ki dar­bai jam pa­ti­ko jau vai­kystė­je. Tal­kin­ti kai­me gy­ve­nan­tiems se­ne­liams jis pra­dėjo būda­mas ke­tu­rio­li­kos, ta­čiau rim­čiau į žemės ūkį ki­bo vi­sai ne­se­niai. Pir­mai­siais ūki­nin­ka­vi­mo me­tais bulvė­mis už­so­di­no 1,5 ha, kas­met jų plotą pa­ma­žu di­di­no, o per­nai ir šie­met bulvėms skyrė jau 5-is hek­ta­rus.
Vy­ras sa­ko, kad per pen­ke­rius ūki­nin­ka­vi­mo me­tus jau spėjo per­pras­ti bul­vių au­gi­ni­mo su­bti­ly­bes. Ir dabar sa­vo ūky­je au­gi­na dviejų veis­lių bul­ves – vi­du­ti­nio anks­ty­vu­mo „Lau­ra“ ir „So­raya“.
Ko­kios bulvės ko­kiam pa­tie­ka­lui tin­ka­miau­sios, ūki­nin­kas jau yra ir pa­ts iš­bandęs. Jau­nas vy­ras ne­sle­pia, kad ir pa­ts mėgsta vir­tuvė­je su­kinė­tis, kai tik tu­ri lais­vo lai­ko. Tad kūge­liui, ce­pe­li­nams vir­ti Mar­ty­nas pa­ta­ria rink­tis „So­raya“ veislės bul­ves, mat jos iš­sis­ki­ria ne tik sko­ninė­mis sa­vybė­mis, bet ir ne­juo­duo­ja, tad ga­mi­nant ce­pe­li­nus iš šios veislės bul­vių, šei­mi­ninkėms ne­be­rei­kia gud­rau­ti ir į tar­kius dėti vi­ta­mi­no C, kad šie ne­pa­tamsėtų. O mėgstan­tiems traš­kius bul­vi­nius bly­nus Mar­ty­nas pa­ta­ria rink­tis „Lau­ra“ bul­ves.
Per­nai vy­ras bandė au­gin­ti ir anks­tyvųjų veis­lių bul­vių, bet nei der­lius, nei sko­nis jo ne­ten­ki­no, o ir kai­na ne­daug di­desnė bu­vo.


Su ki­tais ne­lenk­ty­niau­ja

Kal­bai pa­si­su­kus apie sėjos ir bul­via­ka­sio pra­džios laiką, M. Šim­kus sa­ko su ki­tais bul­vių au­gin­to­jais  ne­lenk­ty­niau­jan­tis. Bul­vių so­din­ti nie­ka­da ne­pra­de­da anks­čiau nei ge­gužės 14 d., mat joms su­dyg­ti rei­kia dau­giau ši­lu­mos. Tad šio dar­bo ima­si dir­vai įši­lu­si iki 7–8°C.
Vy­ras ne­lenk­ty­niau­ja su ki­tais ir nu­ka­sant bul­ves. Anot jo, tin­ka­miau­sias lai­kas tai da­ry­ti yra nuo rugsė­jo 15 d. iki spa­lio 15 d. Nu­kas­tas bul­ves ūki­nin­kas sten­gia­si kuo grei­čiau par­duo­ti, mat kol kas tu­ri tik lai­ki­nas sau­gyk­las. Per­nai sa­ko rea­li­zavęs dau­giau kaip 100 tonų bul­vių ir pre­kybą jo­mis baigė gan anks­ti, jau lapk­ri­čio mėnesį.
Kiek šie­met bul­vių der­lius bus ma­žes­nis, Mar­ty­nas kol kas dar ne­ži­no, nes ne vi­sos bulvės dar nu­kas­tos. „Jei Die­vas duos svei­ka­tos, tai per šią sa­vaitę bul­via­kasį turė­tu­me pa­baig­ti. Li­ku­si nu­kas­ti dir­va la­bai ak­me­nuo­ta, žmonės, dir­ban­tys ant bul­vių kom­bai­no, la­bai pa­vargs­ta, nuo ak­menų gau­sos gen­da tech­ni­ka, o jos tai­sy­mas ati­ma daug lai­ko“, – pra­ėju­sią sa­vaitę kalbė­jo pa­šne­ko­vas.


Bul­ves rūšiuo­ja sma­gi kom­pa­ni­ja

Pa­si­domė­jo­me ir kur iš­ke­liau­ja Plungės pa­šonė­je užau­gin­tos bulvės. Pa­si­ro­do, kad Mar­ty­no ūky­je au­gin­tas bul­ves no­riai per­ka plun­giš­kiai, jų ga­li­ma įsi­gy­ti Plungės tur­gu­je, da­lis iš­ke­liau­ja į Klaipė­dos dar­žo­vių su­pir­ki­mo bazę. Pa­sak pa­šne­ko­vo, tie pa­tys pirkė­jai pas jį grįžta jau kas­met, tad no­rint jų ne­nu­vil­ti, bulvės jo ūky­je rūšiuo­ja­mos la­bai at­sa­kin­gai. Nors tuoj pat pat ūki­nin­kas pri­du­ria, kad vis­ko pa­si­tai­ko, kar­tais ne­pas­tebė­ta mai­šan pa­ten­ka ir ko­kia įdauž­ta ar įpjau­ta bulvė.
Jau­no ūki­nin­ko užau­gin­to­mis bulvė­mis džiau­gia­si ir Plungės vaikų glo­bos agentū­ros „Cy­ru­lis“ vai­kai. Šią or­ga­ni­za­ciją Mar­ty­nas pa­re­mia jau šeš­tus me­tus. Pir­mai­siais me­tais, su­laukęs pra­šy­mo pri­si­dėti prie vaikų ge­rovės, bul­ves vežė pa­ts. Da­bar mo­te­rys, glo­bo­jan­čios „Cy­ru­lio“ vai­kus, į Mar­ty­no ūkį at­va­žiuo­ja, kai tik pri­rei­kia bul­vių. Ūki­nin­kas džiau­gia­si sa­vo užau­gin­tu der­liu­mi galė­da­mas pa­rem­ti šios pra­smin­gos or­ga­ni­za­ci­jos veiklą.
Įdo­mu tai, kad M. Šim­kus ne tik ūki­nin­kau­ja, bet dar ir dir­ba ug­nia­ge­siu gelbė­to­ju, nes kol kas jo ūkis nėra di­de­lis. Žmo­nių bul­via­ka­siui sam­dy­ti nėra ga­li­mybės. Bul­vių rūšia­vi­mo dar­buo­se sam­di­nių taip pat nėra, jam tal­ki­na sa­vi – ar­ti­mie­ji, gi­mi­nai­čiai, pa­žįsta­mi, drau­gai. Vy­ras juo­kau­ja, kad prie bul­vių rūšia­vi­mo li­ni­jos ne­re­tai sto­ja net aukštąjį iš­si­la­vi­nimą tu­rin­tys žmonės.
„Rūšiuo­ti pra­de­da­me va­ka­re, kai vi­si su­va­žiuo­ja po darbų. Vie­ni at­va­žiuo­ja vieną va­karą, ki­ti – kitą. Dar­buo­jamės iki pat vėlu­mos. Sa­vait­ga­liais tal­ki­ninkų at­va­žiuo­ja dau­giau. Su­si­ren­ka sma­gi kom­pa­ni­ja. Pa­si­kalbė­da­mi, pa­juo­kau­da­mi ir įvei­kia­me. Vie­ni at­va­žiuo­ja pa­dėti, norė­da­mi pailsė­ti nuo sa­vo darbų, ki­ti – pra­vėdin­ti gal­vas nuo per sa­vaitę su­si­kau­pu­sios įtam­pos. Ma­no mo­čiutė, ku­riai 84-eri, ne­re­tai taip pat sto­ja prie rūšia­vi­mo sta­lo, sun­ku ją nu­va­ry­ti, vis no­ri pa­dėti. Dar­buo­jamės ar ne, bet šven­ta­die­niais mūsų so­dy­ba vi­sa­da pil­na sve­čių, nes sek­ma­die­niais mo­čiutė ver­da ce­pe­li­nus“, – džiau­gia­si tal­ki­nin­kais.
Kalbė­da­mas apie dar­bus ir jam tal­ki­nan­čiųjų pa­galbą, ūki­nin­kas ge­ru žod­žiu pa­minė­jo ir Nau­sod­žio se­niū­ni­jo­je ūki­nin­kau­jan­čius ūki­nin­kus. Sa­ko, ne­jau­čian­tis nei su­si­prie­ši­ni­mo, nei pa­vy­do, kaip da­bar daž­nai būna tarp ūki­ninkų. Šio­je se­niū­ni­jo­je jie vi­si gra­žiai su­ta­ria – kai rei­kia dar­buo­se vie­nas ki­tam pa­de­da, pa­dar­gais drau­giš­kai pa­si­da­li­na.
Su M. Šim­ku­mi kalbė­jo­mės ir apie jo nau­jai įsi­gytą bul­vių so­di­ni­mo tech­niką, ku­rios dėka ne tik dar­bo na­šu­mas, bet ir der­lius ge­ro­kai šok­telė­jo. Pa­si­domė­jo­me ir Mar­ty­no atei­ties pla­nais, ku­riuo­se, pa­si­ro­do, di­delės bul­vių sau­gyk­los su au­to­ma­ti­zuo­to­mis rūšia­vi­mo li­ni­jo­mis, lei­sian­čio­mis di­din­ti au­gi­namų bul­vių plo­tus ir jo­mis pre­kiau­ti iš­ti­sus me­tus. Be­lie­ka pa­linkė­ti sėkmės ši­to sie­kiant.

Bul­vių lau­kai kas­met mažė­ja

Bul­vių plo­tai pa­sta­rai­siais me­tais mažė­jo vi­so­je Lie­tu­vo­je, nors prie­š ko­ro­na­vi­ru­so krizę si­tua­ci­ja bu­vo sta­bi­lesnė, vis dau­giau bul­vių eks­por­tuo­ta pa­gal išanks­ti­nes su­tar­tis. Ta­čiau šie­met ša­lies žem­dir­biai bulvė­mis ap­so­di­no be­veik 11 pro­c. ma­žes­nius plo­tus nei per­nai. Dek­la­ruo­ti bul­vių plo­tai su­mažė­jo dau­giau kaip tūkstan­čiu hek­tarų, o tai reiš­kia, kad ir pa­si­ūla bus ma­žesnė.
Bul­vių plo­tai mūsų ra­jo­ne šie­met taip pat su­si­traukė: 2019 m. jų dek­la­ruo­ta 158,86 ha, 2020 m. – 151,71 ha, o šie­met tik 130,33 ha. Praė­ju­siais me­tais ūki­nin­kai bu­vo pri­vers­ti bul­ves par­duo­ti že­miau sa­vi­kai­nos, nes rin­ko­je bu­vo jų per­tek­lius. Tad natū­ra­lu, kad per­nai pa­tyrę nuo­sto­lių, šie­met bul­vių pa­so­di­no ma­žiau.
Kiek­vie­nas au­ga­las tu­ri au­gi­mo tarps­nius, kai ekst­re­malūs orai ypač ken­kia. Pa­va­sa­ris šie­met bu­vo šal­tas, va­sa­ra – saus­rin­ga ir karš­ta, to­kios gam­tos ano­ma­li­jos su­men­ki­no ir bul­vių der­lių. Ypač bulvėms pa­kenkė karš­čiai, nes ter­mo­metrų stul­pe­liams pa­sie­kus 25°C, jos pra­ktiš­kai ne­beau­ga, o to­kios tem­pe­ratū­ros šią va­sarą laikė­si ga­na ilgą laiką.
Nors šie me­tai bul­vių au­gin­to­jams to­li gra­žu ne tra­giš­kiau­si, bet vis­gi pa­va­sarė­jant bul­vių Lie­tu­vo­je ga­li ir pri­trūkti. Spe­cia­lis­tai perspėja, kad ne­la­bai šio­je si­tua­ci­jo­je pa­gelbės ir im­por­tas. Bul­vių pa­sėlius saus­ra nu­nio­ko­jo ir Skan­di­na­vi­jo­je, ir ki­to­se Bal­ti­jos vals­tybė­se, Len­ki­jo­je, da­ly­je Vo­kie­ti­jos. Be to, po ko­mer­ciš­kai ne­sėkmingų pra­ėju­sių metų  Eu­ro­po­je bul­vių šį pa­va­sarį bu­vo pa­so­din­ta apie 5–7 pro­cen­tais ma­žiau.
Ma­no­ma, kad va­sarą Lie­tuvą užk­lu­pu­si saus­ra ga­li nu­sau­sin­ti ir pirkėjų pi­ni­gi­nes. Dėl pra­sto der­lius bulvės jau bran­go 50 pro­centų, o kai kur ir dau­giau. Ūki­nin­kai pa­ste­bi, kad bul­vių rin­ko­je vyks­ta nuo­la­ti­niai kainų svy­ra­vi­mai. Jei vie­nais me­tais bulvės pi­gesnės, tai ki­tais me­tais jų kai­na šok­te­li aukš­tyn ir at­virkš­čiai.