Naujausios
Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyr. specialistas priminė, kad Beržorą puošiantį religinį kompleksą sudaro bažnyčia, koplyčia, varpinė bei Kryžiaus kelio stotys. Akcentuota, kad pati šventovė kaimelyje iškilo 1746-aisiais. Tad beržoriškiai gali didžiuotis turį vieną seniausių ir geriausiai žinomų medinių bažnyčių Lietuvoje.
Kalbėdamas apie šiandieninę komplekso būklę, G. Ramonas pirmiausia išskyrė bažnyčią. Esą iš pastarosios klebono Juozo Vaičiaus bei beržoriškio Arūno Žliobos, kuris prižiūri Beržore esančius religinius pastatus ir prisideda prie jų tvarkymo, sužinojo, jog viena iš bažnyčios problemų – centrinis kupolas. Neva jį būtina apskardinti bei pakeisti laiko jau paženklintas medines dalis, nes kai kur jau atsivėrusios kiaurymės, per kurias į vidų patenka vanduo. Dėl to pelija bei pūva kitos medinės konstrukcijos.
Taip pat, pasak specialisto, reikėtų aptvarkyti pastato stogą, mat vietomis nukritę ant skiedrinio stogo uždengti šiferio lakštai. Tiesa, parapija tai žada padaryti savo jėgomis.
Bet pagrindinis Beržoro šventovės skaudulys – elektros instaliacija ir priešgaisrinė sistema. Elektra į bažnyčią atvesta tiesiai nuo elektros stulpo, laidus išvedžiojant ant bažnyčios vidaus medinių konstrukcijų. Nuo kai kurių mazgų elektra į reikiamą vietą atvesta netgi pasitelkiant ilgintuvus. Pasak G. Ramono, tai – labai rizikinga ir visiškai prasilenkia su elektros instaliacijai keliamais reikalavimais.
Kitų kompleksą sudarančių pastatų būklė, paveldosaugininko žodžiais, yra patenkinama. Minėta, jog buvo perkaltas vadinamasis varpinės sijonas. Parapijos gyventojų, tarp kurių – ir minėtasis A. Žlioba, pastangomis bei lėšomis remontuojamos ir Kryžiaus kelio stotys.
G. Ramonas užsiminė, jog lėšų elektros instaliacijai sutvarkyti bei priešgaisrinei sistemai įrengti tikimasi sulaukti iš Tradicinių religinių bendruomenių rėmimo programos. Tiesa, paramos tam pačiam tikslui Beržoro parapija laukė ir pernai, tačiau nieko nepešė. Tad viliamasi, jog šiemet taip nenutiks ir pagaliau bus galima išspręsti minėtas bėdas. Kitu atveju galima sulaukti itin skaudžios nelaimės.
Kad būtina pasirūpinti elektra bei priešgaisrine sistema, nesiginčijo ir komiteto bei Tarybos narė Jolanta Skurdauskienė. Bet, pasak jos, tai nėra vienintelės Beržoro bažnyčios bėdos. Politikės teigimu, ne vienerius metus kalbama ir apie prastą vieno ryškiausių sakralinių objektų ne tik Plungėje, Žemaitijoje, bet ir visoje Lietuvoje stogo būklę. Nemenkas galvos skausmas – ir meistrų rankų laukiantys altoriai.
Todėl ji ragino prie Beržoro religinių pastatų komplekso aptarimo sugrįžti metų pabaigoje, kad būtų galima peržiūrėti, kokie darbai atlikti, ar kokių kitų problemų išryškėjo. Su tuo sutiko ir kiti komiteto nariai bei pirmininkė Vida Bondauskienė, paraginusi beržoriškius dar sykį kreiptis dėl finansinės paramos, kurios nesulaukė pernai, nes Beržoro parapijai galėjusios kliūti lėšos buvo atiduotos Plungės bažnyčiai.