Centrą bjaurojantys griuvėsiai – neliečiamųjų sąraše?

Jurgitos NAGLIENĖS nuotraukos
Toks vaizdelis jau daug metų bjauroja miesto centrinę aikštę
„Šiemet nebėra laiko“, – tokiais žodžiais Savivaldybės specialistas paaiškino, kodėl Plungės miesto centrą nebe vienerius metus bjaurojantis statinys neįtrauktas į neprižiūrimų ir apleistų pastatų sąrašą. Esančių šiame sąraše pastatų savininkams taikomas didžiausias leistinas – 3-jų procentų – nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifas. Regis, tokia priemonė paskatinti apsileidėlius susitvarkyti – gana gera, tačiau Savivaldybė ją taiko labai vangiai ir neaišku, kokiais kriterijais pasiremdama. Geriausias to pavyzdys – minėtas vaiduoklis Senamiesčio aikštėje, kurį įtraukti į apsileidėlių sąrašą, pasirodo, nebuvo kada, nors statinys avariniu pripažintas dar 2005 metais.
Vaizdas iš vidinio kiemo pusės dar liūdnesnis

Bjaurus akiai, bet tinkamas reklamai

Lapkritį posėdžiavusiems Plungės rajono savivaldybės tarybos nariams Savivaldybės administracijos pateiktame tvirtinti patalpų ir statinių, kuriems 2023 metais siūloma taikyti 3 procentų NT mokesčio tarifą, sąraše įrašyti tik 7 apleisti statiniai: trys Plungės mieste, du Alsėdžiuose ir po vieną Karklėnuose bei Šateikiuose.

Kaip paaiškino Vietos ūkio skyriaus specialistas Pranas Miciulevičius, šiuos pastatus apmokestinti didžiausiu leistinu NT mokesčio tarifu pasiūlė seniūnijos. Pasak specialisto, tokių apleistų statinių savininkams iš pradžių siunčiami laiškai su įspėjimu ir raginimu susitvarkyti. Jeigu tokį laišką gavęs pastato valdytojas nepateikia argumentuoto paaškinimo, kodėl nesitvarko, atsiranda pagrindas įtraukti jį į apsileidėlių sąrašą.

Išvydus siūlomus 7-is objektus, opozicijos nariams kilo klausimas, kodėl šiame sąraše jie nemato miesto centrą nebe pirmus metus bjaurojančio statinio, esančio Senamiesčio a. 9.

nuotrauka
 Paėjus į šoną pasimato, ką slepia fasadinė pusė

 

„Iš Sinagogų gatvės pusės tas tragiškas vaizdas matosi, iš J. Tumo-Vaižganto gatvės – matosi. Einam su užsienio delegacijom per miesto šventę – matosi. Einam ir raudonuojam. Nesvarbu, kad gerbiamas meras Audrius Klišonis ten pasikabino savo reklamą per rinkimus, bet reikėtų kažkokį sprendimą priimti, kad susitvakytų“, – Vietos ūkio ir ekologijos komiteto posėdžio metu kalbėjo „Vieningos Plungės“ atstovas Rimas Dužinskas (A. Klišonis Vyriausiajai rinkimų komisijai deklaravo vienam iš šio pastato savininkų už pastato nuomą reklamai sumokėjęs 50 eurų. Šiuo metu ant tos pačios sienos kabo kito liberalo – Lino Ramanausko – organizuoto labdaros ir paramos koncerto reklama – aut.).

Nurijęs jam nemalonią pastabą, A. Klišonis siūlė protokoluoti Tarybos nario R. Dužinsko siūlymą ir įtraukti minėtą pastatą į aspileidėlių sąrašą. Tačiau Savivaldybės teisininkas Vytautas Tumas paskubėjo užbėgti įvykiams už akių ir įspėti, kad tą padariusi Savivaldybė atsidurs... teisme.

Kalbėta, įspėta, bet nieko nepadaryta

Kiek daugiau apie šią „neišsprendžiamą“ situaciją komiteto posėdžio metu papasakojo Savivaldybės teisininkė Donata Norvaišienė. Ji atskleidė, kad pastato savininkai buvo ne kartą raginti tvarkytis, nes statinys kelia pavojų aplinkiniams.

„Duoti įspėjimai, bet jie nereagavo. Buvo sprendžiamas klausimas, kokias poveikio priemones mes galim taikyti. Buvom mes juos visus susikvietę ir buvo griežtai mano pačios pasakyta ir oficialiai įteikta pretenzija, kad iki tam tikro laiko turi pašalinti grėsmę, kad pastatas nebūtų pavojingas, atramos kažkokios padarytos, pabetonuota, kitu atveju taikysim baudą. Bet baudos jie išvengė. Buvęs administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Česnauskas tada kontroliavo visą tą situaciją. Buvom jo patikinti, kad lyg ir susitvarkė pagal pateiktą pretenziją. Po to laiko jau praėję keli metai. Kokia situacija šiai dienai, aš nežinau“, – kalbėjo D. Norvaišienė.

Panašu, kad ne tik Juridinis ir personalo administravimo skyrius nebeturi minčių, kaip kovoti su Senamiesčio aikštėje stovinčiu vaiduokliu. Jau minėtas Vietos ūkio skyriaus specialistas P. Miciulevičius, atsakingas už darbą su apleistas statiniais, taip pat kalbėjo nežinantis, kaip spręsti situaciją.

„Savininkai buvo į Savivaldybę pakviesti, diskutuota, ką toliau daryti. Buvo lyg du savininkai sutikę parduoti savo dalis trečiajam, bet po to vėl lyg pasiūlė per mažą sumą ar dar kažkas“, – per vieną iš posėdžių žodžius sunkiai rinko specialistas, tačiau komiteto narių tokia savo kalba neįtikino. Kaip pastebėjo konservatorius Adomas Zamulskis, Savivaldybei mažiausiai turi rūpėti, kas ką parduoda ir perka arba neperka. Jos darbas žiūrėti, kad stipresniam vėjui papūtus koks šiferis nenusileistų ant praeivio galvos.

Vietos ūkio skyriaus specialistas P. Miciulevičius kartojo Savivaldybėje dirbantis neseniai, todėl gerai nežinantis visos situacijos. Tačiau ne ką daugiau išgirdome ir iš anksčiau šias pareigas ėjusio Pauliaus Miknio, kuris dabar dirba Plungės miesto seniūnijoje padėjėju.

„Žemaičio“ kalbintas buvęs Vietos ūkio skyrius specialistas visą šią situaciją pavadino „slidžia“. „Tai ilga istorija. Ir dabar tenka pripažinti – to šašo aš neįveikiau. Tiesiog neturėjau stipraus palaikymo Savivaldybėje. Tokie klausimai turi būti sprendžiami einant teismų keliu, o ką tu vienas žmogus gali... Pajaučiau tą riziką ir tai buvo viena iš priežasčių, kodėl pakeičiau darbą“, – užuominomis kalbėjo P. Miknys.

O gal dėl visko kalta Nacionalinė žemės tarnyba?

Suprasdami, kad galbūt buvusiems ir esamiems Savivaldybės specialistams gali būti nežinomos kai kurios detalės, su klausimu, kodėl miesto veidą bjaurojantis statinys iki šiol nėra apmokestintas maksimaliu leistinu NT mokesčio tarifu, kreipėmės į Savivaldybės vadovą – merą A. Klišonį. Reikia pasakyti, jo pateiktas atsakymas įnešė dar daugiau painiavos.

„Šis pastatas yra avarinės būklės, tačiau netvarkomas ne tyčia, o dėl tam tikrų priežasčių, kurios nepriklauso nuo savininkų. Savininkai yra pateikę prašymą leisti susitvarkyti statinį, Savivaldybė pritaria, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) yra prieš. Kadangi sklypas valstybės, NŽT reikalauja, kad savininkai pastatą nugriautų, o žemę atiduotų valstybei“, – paaiškino meras.

„Žemaitis“ nutarė nenuleisti rankų ir šį siūlą vynioti toliau. Kadangi meras paminėjo NŽT, kreipėmės ir į ją, paklausėme, kodėl ši neduodanti leidimo rekonstruoti begriūvantį pastatą.

Ir čia mūsų laukė dar viena staigmena, tiesa – ne pirma ir ne paskutinė šioje painioje istorijoje.

„Netiesa, kad NŽT neleidžia rekonstruoti šio pastato“, – netrukus sulaukėme tokio šios tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo Ruslano Golubovo atsakymo.

Jis patikino, kad šis klausimas ne kartą buvo nagrinėtas tiek NŽT Plungės ir Rietavo skyriuje, tiek Plungės rajono savivaldybėje.

„Pastato savininkų noras yra sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį ir kartu su pastatu nuomos teisę perleisti kitiems savininkams. Kadangi pastatas yra fiziškai pažeistas ir nenaudojamas, NŽT tokiam norui nepritaria. Nuomos sutartis galėtų būti sudaryta tik pastato savininkams pasirengus statinio projektą ir gavus statybą leidžiančius dokumentus kapitaliniam ar paprastajam remontui. Pastato savininkai raštu informuoti, kad Plungės rajono savivaldybės administracija pritaria pastato kapitaliniam remontui. Taigi savininkams belieka kreiptis į Savivaldybę dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Tačiau savininkai tokios iniciatyvos kol kas nerodo“, – toliau dėstoma NŽT atstovo laiške.

Dar viena skylėta versija

Po tokio išaiškinimo pasidarė aišku tik viena – kad Savivaldybė kaip beįmanydama stengiasi visokiais raštais ir rašteliais uždengti jau seniai miesto gėda tapusį statinį.

Tą akivaizdžiai buvo galima matyti ir lapkričio 30 dieną vykusio Savivaldybės tarybos posėdžio metu. Svarstant pastatų, kuriems siūloma taikyti maksimalų NT mokesčio tarifą, sąrašą, pateikta dar viena, iki šiol dar negirdėta versija, kodėl šiame sąraše nėra Senamiesčio aikštės „puošmenos“. Apie šį pastatą pasiteiravusiam opozicijos lyderiui Mindaugui Kaunui atsakyta, kad taikyti maksimalaus mokesčio tarifo negalima dėl to, jog statinys yra gyvenamosios paskirties.

Akivaizdu, kad ir šis atsakymas buvo ištrauktas iš nevykusių pasiteisinimų stalčiaus, žinant, kad eilinis pilietis net ir norėdamas negalėtų patikrinti, tiesa tai ar melas. O štai žurnalistai gali. Netrukome išsiaiškinti, kad dalis šio pastato yra registruota kaip komercinės paskirties. Bet kad tą sužinotum, nereikia nė Registrų centro duomenų prašyti – užtenka pakrapštyti galvelę ir prisiminti, kad daugybę metų čia veikė ne viena parduotuvė.

Situacija išties įdomi, bet bus dar įdomiau pamatyti, kokių pasiteisinimų mūsų valdžia griebsis ėmus byrėti ne tik vidinei, bet ir paradinei pastato pusei, kai vaizdelio nebebus galima uždengti jokia politinė reklama. Pagyvensim – pamatysim.