Naujausios
Chromo skandalas
Bendrovė „Šiaulių vandenys“ nustatė padidėjusią taršą chromu UAB „Odos gaminiai“ ir KO išleidžiamose nuotekose ir kreipėsi į prokuratūrą. Vandentvarkos bendrovė planuoja prisiteisti žalą iš odą apdirbančios įmonės. Odininkų bendrovės direktorius Vytautas Bunikis tvirtina, kad įmonė padidėjusios taršos neišleidžia, o „Šiaulių vandenų“ veiksmus vadina kerštu.
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
„Šiaulių vandenys“ pasitelkė antstolį
UAB „Šiaulių vandenys“ direktorius J. Matkevičius redakcijai tvirtino, kad vandentvarkos bendrovės darbuotojams pavyko užčiuopti taršos židinį – odos perdirbimo įmonę „Odos gaminiai“ ir KO.
Rugsėjo 29 dieną „Šiaulių vandenų“ darbuotojai šioje bendrovėje vykdydami nuotekų apskaitos prietaiso patikrą užfiksavo plastikinį 25 milimetrų skersmens vamzdelį, kuris esą buvo naudojamas prietaiso rodmenims iškreipti.
J. Matkevičiaus žodžiais, per debitomatį ir nuotekų išvadą, kurio skersmuo yra 100 milimetrų, buvo pervestas kitas, 25 milimetrų plastiko vamzdis. Ekspertizės metu nustatyta, kad leidžiant vandenį plastikiniu vamzdžiu, debitomatis jokio vandens debito nerodo.
„Darytina išvada, kad „Odos gaminiai“ ir KO, apeidami apskaitą, leido savo nuotekas į „Šiaulių vandenų“ nuotekų tinklus“, – įtaria J. Matkevičius.
Vėliau, rugsėjo 30 dieną, „Šiaulių vandenų“ darbuotojai kartu su antstoliu ir jo padėjėju bendrovėje „Odos gaminiai“ ir KO atliko nuotekų tinklų apžiūrą. Šį kartą teigia nustatę, kad įmonė naudojosi papildomu nuotekų išvadu, nesulygtu sutartyje, o išleidžiamos nuotekos buvo neapskaitomos. „Šiaulių vandenų“ direktoriaus tvirtinimu, toks išvadas prilyginamas savavališkam prisijungimui.
Iš išvado paimtame nuotekų mėginyje rasta chromo koncentracija siekė 17,2 miligramo viename litre, kai didžiausia leistina koncentracija yra 2 miligramai litre. Dėl to „Šiaulių vandenys“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.
1800 kartų didesnė koncentracija
„Šiaulių vandenys“ suskaičiavo, kad įmonė „Odos gaminiai“ ir KO vandentvarkos bendrovei padarė 346 tūkstančių litų žalos, kurią bus bandoma iš įmonės prisiteisti. „Tai įmanoma, nes faktai fiksuoti su antstoliu“, – sakė „Šiaulių vandenų“ direktorius.
Lapkričio 4 dieną į odininkų įmonę atvykę „Šiaulių vandenų“ darbuotojai paėmė debito matavimo kameroje susikaupusių nuotekų mėginį. Ištyrus nustatyta, kad chromo koncentracija jame siekia 3620 miligramų litre – net 1800 kartų daugiau, nei leidžiama.
Lapkričio 19 dieną „Šiaulių vandenų“ darbuotojai dar kartą paėmė mėginį.
„Vėl rasta 99 miligramai chromo vietoj 2 miligramų, deklaruotų sutartyje. Vėl bus skaičiuojama žala. Tai traktuojama kaip ūminė tarša, bus teikiamas ieškinys“, – „Šiaulių kraštui“ sakė J. Matkevičius.
Vargas dėl dumblo
„Šiauliuose yra didelis nuotekų kiekis, todėl tarša atsiskiedžia. Jeigu tokia tarša patektų į mažesnio miesto vandens valymo įrenginius – tokio, kaip Kelmė ar Joniškis – biologinio valymo proceso grandis būtų pažeista. Liaudiškai kalbant, mirtų bakterijos ir biologinis valymo procesas nevyktų, o nevalyti teršalai išbėgtų į atvirus vandens telkinius. Šiuo atveju, į Kulpę“, – paaiškino situaciją J. Matkevičius.
Jo žodžiais, tokiu atveju nuostoliai siektų milijonus litų, nes bakterijoms užauginti reikia mėnesių. Jeigu dėl taršos žūtų žuvys, milijoniniai nuostoliai būtų padaryti ir gyvajai gamtai.
Odininkų tarša valymo įrenginių nesugadino, bet, J. Matkevičiaus tvirtinimu, sukėlė kitų rūpesčių.
„Atlikęs „Šiaulių vandenų“ valymo įrenginių dumblas yra tankinamas, pūdomas, sausinamas ir džiovinamas. Galutiniame produkte – džiovintame dumblo kilograme – randame apie 2000 miligramų chromo“, – pabrėžė J. Matkevičius.
Neužterštą dumblą galima naudoti kaip trąšą, bet užterštas dumblas tampa papildoma našta „Šiaulių vandenims“ ir mokesčių mokėtojams.
„Kai kilograme dumblo randama daugiau kaip 400 miligramų chromo, jis priskiriamas trečiai kategorijai – tokio dumblo nei žemei tręšti, nei rekultivuoti naudoti negalima“, – tvirtino pašnekovas.
Be to, didėja užteršto dumblo sutvarkymo sąnaudos – užterštą dumblą, kaip pavojingą atlieką, „Šiaulių vandenys“ turės išvežti utilizuoti į Švediją.
„Sąžiningas verslas sankcijų nebijo“
„Šiaulių vandenų“ direktorius siūlo, kad nuo lapkričio 1 dienos įsigaliojus naujai Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijai, Vyriausybės nutarimu turėtų būti patvirtintos ir standartinės sutarties su ūkio subjektais sąlygos bei atsiskaitymo tvarka.
Esą šiam Vandens tiekėjų asociacijos pasiūlymui priešinamasi.
„Standartinėje sutartyje turėtų būti įteisintos netesybos – sankcijos ir baudos už sutartinių reikalavimų nesilaikymą. Sąžiningas ir skaidrus verslas sankcijų nebijo, nes žino, ką leidžia į kanalizaciją. Sankcijų bijo tik nesąžiningi veikėjai“, – teigė J. Matkevičius.
„Šiaulių vandenų“ direktorius beveik neabejojo, kad dėl UAB „Odos gaminiai“ ir KO bus pradėta baudžiamoji byla. „Jeigu nebus pradėta, ieškinį teiksime civiline tvarka“, – neslėpė direktorius.
Įmonė kerta atgal – kreipėsi į teismą
„Odos gaminių“ ir KO vadovas Vytautas Bunikis „Šiaulių kraštui“ tvirtino, kad įmonė pagal „Šiaulių vandenų“ reikalavimus įrengė nuotekų apskaitos mazgo ir nuotekų mėginių paėmimo kamerą bei nuotekų apskaitą. Kas mėnesį apmoka automatinio nuotekų mėginių semtuvo eksploatacines išlaidas.
Direktoriaus teigimu, nuo šių metų vasario „Šiaulių vandenys“ nutarė pakeisti sutartį ir reikalauja mokėti neva ne už faktinį nuotekų užterštumą, o už tris kartus didesnį.
„Kai įmonė tokios sutarties nepasirašė, prasidėjo persekiojimas“, – tvirtino V. Bunikis. Jo žodžiais, patvirtinus naują Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą, „Šiaulių vandenys“ užvertė įmonę nepagrįstais reikalavimais. Įmonei atsakius, kad pirma reikėtų sulaukti poįstatyminių dokumentų, paslaugos teikėjas nutraukė nuotekų priėmimą, kartu sustabdydamas ir įmonės veiklą.
V. Bunikio teigimu, tokie „Šiaulių vandenų“ veiksmai padarė įmonei didžiulės žalos: „Buvo prastovos, netenkame rinkos, patyrėme nuostolių, gali tekti atleidinėti darbuotojus“.
Pašnekovo žodžiais, patirtą žalą įmonė bandys prisiteisti iš vandentvarkos bendrovės ir jau kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl UAB „Šiaulių vandenys“ veiksmų.
„Avarijas, apie kurias dabar kalba „Šiaulių vandenys“, jie patys ir sukėlė“, – tvirtino įmonės direktorius.
Ne vamzdis, o valymo įrankis
V. Bunikio tvirtinimu, „Šiaulių vandenys“ neįspėjo, kad debitomatis bus nuiminėjamas patikrai, o įmonės darbuotojai prieš žiemą plastikiniu vamzdžiu, ant kurio yra šepetėlis, valė vamzdį.
„Sutapimas, kad bevalant plastikinis vamzdis įstrigo. Įmonės darbuotojai jį vėliau ištraukė, žiūri: šepetėlio nebėra – kaip nupjautas. Pasirodo, tuo metu buvo atvažiavę „Šiaulių vandenų“ darbuotojai, užsuko sklendę, o ši užspaudė 25 milimetrų vamzdelį. Kažkam šovė į galvą, kad čia kriminalas – vamzdis vamzdyje, o iš tikrųjų ten buvo iš Italijos mano paties parvežtas valytuvas“, – taip aiškina V. Bunikis.
Bendrovės direktorius neigė ir tai, kad įmonė naudojosi papildomu nuotekų išvadu.
V. Bunikis „Šiaulių kraštui“ aiškino, kad pagal ISO reikalavimus yra nustatytos nuotekų mėginio paėmimo taisyklės.
„Negalima išgrandyti per penkerius metus šulinuke susikaupusių nuosėdų – mėginiai imami iš pratekančio vandens. Iš automatinio nuotekų paėmimo įrenginio gauti duomenys rodo, kad per pastaruosius dvejus metus mes neturėjome taršos viršijimų“, – tikino „Odos gaminių" ir KO direktorius.
Įtaria pasipelnymu
„Bazinė tarša Šiaulių ir kitų miestų nuotekose didėja ne dėl įmonių kaltės, o todėl, kad mažėja vandens vartojimas“, – įsitikinęs V. Bunikis.
Direktoriaus žodžiais, „Šiaulių vandenims“ naudinga rodyti padidintą chromo kiekį valymo įrenginių dumble: „Juk reikia iš kažkur papildomai gauti pinigų dumblui utilizuoti ir galimai iš to pasipelnyti“.
Jo nuomone, Šiauliuose reikėtų kokių 6–8 odą apdirbančių įmonių (yra dvi), kurios periodiškai supiltų į kanalizaciją visą, kiek tik įsigijo gamybai nepanaudotą chromą, kad dumble susidarytų „Šiaulių vandenų“ deklaruojamas chromo kiekis.
Pasak V. Bunikio, po gamybos proceso chromo lieka nedaug, nes jis įsigeria į apdirbamą odą.
Aplinkosaugininkai nebaudė
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus specialistas Artūras Konderauskas „Šiaulių kraštui“ sakė, kad „Šiaulių vandenys“ nesikreipė į aplinkosaugininkus dėl įmonės „Odos gaminiai“ ir KO padidintos taršos nuotekose.
Specialisto tvirtinimu, per pastaruosius kelerius metus ši įmonė už viršytą taršą bausta nebuvo.
„Šių metų rugsėjo 30 dieną įmonėje „Odos gaminiai“ ir KO buvo atliktas planinis patikrinimas. Rasta pažeidimų dėl šiukšlių išvežimo, o nuotekų mūsų specialistai netikrino“, – sakė A. Konderauskas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
VALYMAS: Valymo įrenginių bakterijas gali nužudyti per didelė tarša.
DUMBLAS: Švarus išdžiovintas dumblas gali būti naudojamas kaip trąša, o chromu užterštą dumblą „Šiaulių vandenys“ sako vešiantys utilizuoti į Švediją. Tai – papildomos išlaidos.
ŽALA: UAB „Šiaulių vandenys“ iš UAB „Odos gaminiai“ ir KO siekia prisiteisti 346 tūkstančių litų žalos. „Tai įmanoma, nes faktai fiksuoti su antstoliu“, – sakė „Šiaulių vandenų“ direktorius Jonas Matkevičius.